Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo kalba Nacionaliniame žmogaus teisių forume, skirtame paminėti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 30-mečiui, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

2019 m. gruodžio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

 

Gerbiamieji Nacionalinio žmogaus teisių forumo dalyviai, organizatoriai, svečiai!

Gerbiamieji ambasadoriai, Seimo nariai, viceministre,

man yra labai didelė garbė atidaryti šį reikšmingą renginį, kuris yra skirtas paminėti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 30-mečiui. Konvencija įtvirtina pamatinį vaiko teisių apsaugos principą – vaiko interesų viršenybės principą, kaip rašoma dokumento preambulėje „visos žmonijos pareiga vaikui duoti viską, ką ji turi geriausia“. 

Mano įsitikinimu, kalbant apie vaiko teises, visada yra svarbus moralinis ir materialus aspektai: privalome pasirūpinti, kad vaikams netrūktų meilės ir kad jie nepatirtų skurdo. Viena šios konferencijos diskusija yra skirta vaiko teisėms tėvų konfliktų metu, ir tai yra labai aktuali tema, vertinant aukštą skyrybų ir smurto artimoje aplinkoje lygį mūsų šalyje.

Tačiau šio Žmogaus teisių forumo darbotvarkėje – ir kiti šiandien Lietuvai svarbūs klausimai. Sveikinu renginio organizatorius už drąsą – gvildenate temas, liečiančias žmones, kurie mūsų visuomenėje dažnai yra diskriminuojami arba gyvena užribyje. Kuo daugiau kalbėsime apie pažeidžiamų visuomenės narių ar grupių teises, tuo mažiau liks socialinės atskirties mūsų valstybėje.

Kaip politikas, visada nuosekliai pasisakiau ir pasisakau už žmogaus teises: už lyčių lygybę ir moterų teises, už kovą su smurtu prieš moteris, už vaikų, neįgaliųjų, LGTB+ teises. Taip pat visuomet siekiau ir siekiu apginti Lietuvos tautinių mažumų teises: griežtai smerkiu bet kokį antisemitizmą, palaikau asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis.

Per savo ilgą politinę karjerą įsitikinau, kad be nuolatinio žmogaus teisių stiprinimo neįmanoma kokybiška demokratinė politika, negalimas joks progresas.

Šiandien visose demokratinėse pasaulio valstybėse vyksta daug įvairių diskusijų žmogaus teisių klausimais. Deja, dėl atsigavusio nacionalizmo ir tebekylančio dešiniojo ekstremizmo dabar neretai abejojama žmogaus teisėmis ir ypatingai tam tikrų žmogaus teisių poreikiu: imigrantų ir etninių mažumų, moterų ir LGTB+.

Tokios diskusijos neaplenkia ir Lietuvos. Kaip rodo visuomenės nuomonių apklausos, lietuviams tebėra sunku morališkai priimti ne tik imigrantus iš trečiųjų šalių, bet ir vietines tautines mažumas, kurios Lietuvoje gyvena šimtmečius: žydus, romus, lenkus.

Vėl keliamas abortų draudimo klausimas, siekiama apriboti moterų lytines ir reprodukcines teises. Toliau politikai aktyviai priešinasi Stambulo konvencijos ratifikavimui, nors jis padėtų teisinį pagrindą nuo smurto šeimoje nukentėjusių moterų apsaugai.

Kaip ir bus diskutuojama šiame forume, Lietuvoje neegzistuoja lyties keitimo procedūra ir kitaip nėra užtikrinamos elementarios translyčių ir kitų LGTB+ asmenų teisės.

1937 metais austrų žurnalistas ir rašytojas Džozefas Rofas (Joseph Roth) savo esė „Amžinieji žydai“, kurioje, beje, rašoma apie iš Baltijos šalių, Lenkijos ir Rusijos į Vakarus po Pirmojo pasaulinio karo traukusius žydus, retoriškai klausė: „Kodėl tada Europos valstybės tvirtina turinčios teisę skleisti civilizaciją ir papročius į kitus kontinentus? Kodėl ne į pačią Europą?“

Jei kai kurių žmogaus teisių poreikiu abejojama demokratinėse valstybėse, net tose, kurios yra liberalios demokratijos lopšys – JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Prancūzijoje, kaip tas teises mes perduosime gležnoms demokratijoms: Ukrainai, Moldovai, Gruzijai ar buvusios Jugoslavijos respublikoms? Kaip tada mes žmogaus teises skleisime autoritariniams režimams ar diktatūroms?

Dar prieš pirmąjį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2013 metų antrąjį pusmetį ne kartą kalbėjau apie tai, kad, jei skleidžiame žmogaus teises ir demokratiją į Rytų partnerystės ir kitas posovietines šalis, o tai reiškia, kad žmogaus teisių politika yra Lietuvos užsienio politikos dalis, privalome užtikrinti, kad visos ir visų žmogaus teisės būtų gerbiamos ir užtikrinamos Lietuvoje.

2015 metais tuometinis teisingumo ministras Juozas Bernatonis inicijavo nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje. Deja, jis nebuvo tada pasirašytas.

Toks susitarimas Lietuvai yra labai reikalingas. Jo turinys turėtų būti pakankamai išsamus ir apimti visų žmonių ir visas žmonių teises, kurios yra įtvirtintos pagrindiniuose tarptautiniuose žmogaus teisių ir laisvių dokumentuose: ne tik bendruose, kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, bet ir specifiniuose, kaip Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ar toje pačioje Stambulo konvencijoje dėl kovos su smurtu prieš moteris.

Suprantu, kad, artėjant naujiems Seimo rinkimams, yra nerealistiška, kad susitarimas dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje būtų pasirašytas dar šiame Seime atstovaujamų politinių partijų. Tačiau toks susitarimas galėtų tapti politinė platforma būtent artėjančių Seimo rinkimų diskusijoms tarp politinių partijų.

Pabaigai pabrėšiu, kad mūsų nevyriausybinės organizacijos čia gali vaidinti ypatingą vaidmenį, darydamos vis didesnį spaudimą dėl žmogaus teisių mums, politikams, ir politinėms partijoms.

Linkėdamas geros ir įdomios diskusijos apie žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje šiam garbingam forumui, linkiu kokybiškų ir naudingų diskusijų savo kolegoms politikams dabartiniame Seime ir būsimoje Seimo rinkimų kampanijoje.

Ir sveikinu šios bibliotekos šeimininkus – Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką – su 100-mečiu, ir visus – su artėjančiais Naujaisiais – 2020 metais! Ateinantieji – 30-ieji Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo metai. Kviečiu ir toliau ryžtingai imtis įkvepiančių sumanymų ir naujų kilnių darbų, linkiu santarvės ir darnos, atlaidumo ir ypač – meilės vienų kitiems.

 

Daugiau informacijos:

Seimo nario Gedimino Kirkilo patarėja

Morta Skomantienė           

Tel. (8 5)  239 6609

   Naujausi pakeitimai - 2019-12-10 15:07
   Monika Kutkaitytė