Seimo narių Vidos Ačienės ir Valiaus Ąžuolo pranešimas: „Mokyklų ar darželių uždarymas – tik su bendruomenes ir įstaigų tarybos sutikimu“

2020 m. vasario 18 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

Atsižvelgdami į bendruomenių ir moksleivių tėvų susirūpinimą dėl mokyklų ir darželių uždarymo ir pertvarkos, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas inicijavo Švietimo įstatymo pakeitimą. Įstatymo pakeitimai įpareigotų savivaldybes gauti švietimo įstaigų tarybų pritarimą.

,,Iniciatyvą dėl įstatymo pakeitimo paskatino švietimo bendruomenės nerimas dėl švietimo ateities. Bendruomenės turi turėti teisę žinoti apie pokyčius ir spręsti, kaip pasikeitimai paveiks jų ir artimųjų kasdienį gyvenimą“, – sako Seimo narė V. Ačienė. Parlamentarė pridūrė, kad prieš nusprendžiant uždaryti ar pertvarkyti mokyklą, taryba turi deramai įvertinti sprendimo pasekmes, nes priešingu atveju neretai įklimpstama į konfliktus su bendruomenėmis ir savivaldomis, didėja išsilavinimo atskirtis.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto primininko V. Ąžuolo, šiandien neatsakingai besielgiantys politikai kuria mitą, esą švietimo sistemos tinklas yra labai brangus ir neoptimalus. ,,Dažniausiai dėl neproporcingai didelio finansavimo kaltinamos mažosios mokyklos, kurios esą yra našta ir didelis ,,blogis“ švietime. Nesunkiai galėčiau įrodyti, kad šis teiginys yra atviras populizmas. Finansiškai mažosioms mokykloms – iki 100 mokinių – tenka tik 10 proc. biudžeto. Todėl net ir uždarius visas mažąsias mokyklas, švietimo biudžetas padidėtų tik tais pačiais 10 proc. Ar tai ženkliai pagerintų padėtį?“ – sako Valius Ąžuolas.

Švietimo įstatymo pakeitimas suteiktų galimybę bendruomenėms ir mokyklų taryboms dalyvauti mokyklų pertvarkymo procesuose ir rasti visus – vietos bendruomenę, pedagogus, vietos savivaldą, moksleivius ir jų tėvus – tenkinantį kompromisą. Tai, kad bendravimas ir bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene ir gyventojais yra būtinas, kai kalbama apie mokyklos uždarymą, pabrėžia ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. ,,Mažos mokyklos – ne tik Lietuvos švietimo lopšys, bet ir kaimiškų vietovių gyvybingumo sąlyga. Labai norisi palaikyti bendruomenes, kur tėveliai aktyvūs ir iniciatyvūs. Mes stengiamės ir mums pavyksta rasti sprendimą, padedantį užtikrinti tiek efektyvų finansų valdymą, tiek bendruomenių pritarimą, tiek ir kultūros bei švietimo ateitį kaimiškose vietovėse“.

Tėvų įsteigtos „Melkio“ mokyklos Vilniaus rajone direktorius Tadas Stasytis praktiniais pavydžiais įrodo puikius mokyklos bendruomenės veikimo rezultatus – ,, efektyviai dirbant su vietos savivalda ir gaunant net ir nedidelę finansinę paramą, rezultatai išauga eksponentiškai“, – sako šios, jau 6 metus sėkmingai veikiančios, mokyklos vadovas.

V. Ąžuolas pastebi, kad gebėjimas efektyviai suderinti valstybės skiriamas lėšas švietimui ir savivaldybės indėlį, sudaro galimybę puikiai dirbti net ir nedidelėms mokykloms, užtikrinti švietimo prieinamumą konkrečioje vietovėje. Todėl, vertinant švietimo įstaigų uždarymo ir optimizavimo klausimus, pirmiausia reikia akcentuoti skirtingų regionų poreikius. ,,Savivaldybės požiūris yra lemiamas – kiek jai svarbus jaunųjų piliečių išsilavinimas, o kiek – kiti reikalai?“ – sako V. Ąžuolas.

Švietimo įstatymo pataisas pristatę parlamentarai taip pat akcentavo ir švietimo finansavimo pažangą. ,,Šio Seimo kadencijos metu kasmet ženkliai didinamas finansavimas: tai turi sudaryti galimybę ir išlaikyti šalies poreikius atitinkantį mokyklų tinką, ir užtikrinti aukštą ugdymo kokybę“, – sako Seimo narė V. Ačienė. 

Daugiau informacijos:

Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas

Seimo nariai

El. p.: [email protected], [email protected]