Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Kazio Starkevičiaus ir komiteto narės Rasos Petrauskienės pranešimas: „Būtini sprendimai maisto sektoriuje“

2020 m. balandžio 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius ir šio komiteto narė Rasa Petrauskienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir žemės ūkio ministrą Andrių Palionį, siūlydami šiuo sunkiausiu šaliai, ir ypač žemės ūkiui, pasaulinės pandemijos bei įvesto karantino metu įgyvendinti šias būtinas priemones maisto sektoriuje:

1. Skubos tvarka pakeisti valstybės maisto rezervo formavimo tvarką, leisti šį rezervą papildyti įvairiapusiškais maisto produktais.

2. Kuo greičiau įteisinti maisto produktų intervencinius pirkimus, pasinaudojant Europos Sąjungos fondų lėšomis.

3. Skatinti vietos gamintojų šviežių maisto produktų patekimą į vidaus rinką.

„Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir įvedus karantiną pasigirdo žinių, kad sparčiai tuštėja parduotuvių lentynos, žmonės baiminasi, kad koronavirusui neslopstant, šalyje gali pritrūkti maisto produktų. Vis dažniau pasigirsta ūkininkų skundų, kad maisto perdirbimo įmonės verčia žemdirbius perrašyti produkcijos supirkimo sutartis, kuriose siūloma mažinti supirkimo kainas“, – sako Kazys Starkevičius.

Anot parlamentarų, nors Lietuvos žemės ūkio tarybos prezidentas Petras Puskunigis viešai tvirtina, kad žemdirbiai yra visiškai pajėgūs aprūpinti maisto pramonę aukščiausios kokybės žaliavomis, tačiau kai kurių šalyje gaminamų maisto produktų viduje nesunaudojame, o Europos Komisijai uždarius Europos Sąjungos (ES) išorines sienas ir neatmetant ES valstybių narių saviizoliacijos galimybės, ateityje dar labiau strigs eksporto galimybės ir perteklinių maisto produktų nebus kur dėti.

Taip pat, paskelbus karantiną, šalyje sustabdytos restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir viešbučių veiklos. Dėl šios priežasties paukštynai ir mėsos perdirbimo įmonės patiria didelius nuostolius, nes minėti verslo subjektai atsisako savo paraiškų pirkti mėsos gaminius, jie kaupiasi perdirbimo įmonėse dideliais kiekiais, o dėl stringančio eksporto parduoti kitoms šalims nėra galimybės. Vien Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose per mėnesį susikaupia apie 1000 t šviežių paukštienos gaminių, kurių nerealizavus, šie paukštynai patirtų apie 360 tūkst. eurų nuostolių. Panaši situacija yra ir mėsos perdirbimo įmonėse.

„Siūlome aukščiausiosioms valdžios institucijoms kreiptis į Europos Komisiją prašyti ir derėtis, kad būtų duotas leidimas paukštininkystės bei mėsos ir pieno perdirbimo įmonėms dėl sumažėjusio šviežių produktų tiesioginio vartojimo šalies viduje gaminti maisto konservus, atnaujinti intervencinius pirkimus ES struktūrinių fondų lėšomis ir šią produkciją kaupti rezerve intervenciniuose sandėliuose, kol pasibaigs pandemija ir šie produktai įgaus paklausą. Taip galėtume gerokai papildyti valstybinį maisto rezervą, kuris taptų įvairesnis ir kokybiškesnis. Imkime pavyzdį iš kitų šalių – Suomija yra sukaupusi maisto rezervų 10-iai metų į priekį ir dar daugiau. Rezervas yra garantija, kad užsitęsus pandemijai, ištuštėjus lentynoms, jas vėl galėtume užpildyti iš valstybinio maisto rezervo“, – teigia Kaimo reikalų komiteto nariai.

Parlamentarai siūlo, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė skubos tvarka parengtų ir, esant reikalui, pateiktų Seimui svarstyti reikalingų teisės aktų projektus, kad kuo greičiau būtų suteikta galimybė šalyje vykdyti perteklinių maisto produktų intervencinius pirkimus ir papildyti valstybinį maisto rezervą įvairiapusiškais, kokybiškais maisto produktais.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Kazys Starkevičius

Tel. (8 5) 239 6401

El. p. [email protected]

Seimo narė Rasa Petrauskienė

Tel. (8 5) 239 6628

El. p. [email protected]