Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio pranešimas: „Laisvėjant karantinui – būtini atsakymai dėl šalies ekonomikos“

2020 m. balandžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas įtemptą situaciją šalyje dėl koronaviruso, pažymėjo, kad, rodos, pavyko jį laiku pristabdyti, tačiau vis dar lieka daug nežinomųjų dėl ateities.

„Lietuva buvo tarp viena griežčiausią karantiną įvedusių valstybių ir, reikia pripažinti, kad mes matome to pasekmes – iš tikrųjų sergančiųjų skaičius neauga stipriai ir, panašu, kad pavyksta sukontroliuoti epidemijos sprogimą. Esminiai klausimai šiuo metu yra du: pirmasis, šiandien reikalaujantis atsakymo – kaip gelbėti ekonomiką ir kodėl vis dar nėra imtasi priemonių, kad būtų skubiai atsakyta į ekonomines negandas, kamuojančias didelę dalį Lietuvos verslo. Ir antrasis – kas bus toliau su virusu? Daugelis valstybių pasaulyje kalba, kad tai tik pirmoji banga, kad virusas vienaip ar kitaip grįš: ar dėl naujos reinfekcijos, ar dėl sezoniškumo rudenį. Ką mes darysime tuomet? Ar karantinuosimės, ar turėsime lanksčiai tai daryti – tai išjungdami, tai vėl įjungdami karantino režimą. Valdantiesiems linkėčiau šiek tiek strateginės diskusijos ne tik apie tai, kas dabar vyksta, bet ir apie tai, kas dar laukia už kampo“, – teigė Seimo opozicijos lyderis G. Landsbergis. 

TS-LKD lyderis taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė kol kas nėra linkusi sprendimų dėl darbo sąlygų, padėties šalyje ar kitų klausimų derinti su Seimo opozicija.

„Lietuva šios krizės akivaizdoje pasuko šiek tiek vengrišku keliu. Turiu omenyje Vyriausybę, kuriai vadovauja žmonės, mėgstantys absoliučią galią – tai jaučiasi iš jų pasisakymų, iš noro sprendimus priimti greitai, nesitariant. Epidemijos pradžioje tai yra aktualu: reikia greitų sprendimų, greitos reakcijos. Bet mes matome, kas nutinka valstybėse, kurios šiuo keliu nueina per toli: parlamento darbo atsisakymas iš esmės žlugdo demokratiją ir sprendimai tampa nebepatikrinami, jie gali tapti klaidingi, jie gali tapti žalingi arba ne tokie, kokių reikia visuomenei. Dėl to aš kreipiausi į Seimo vadovybę, prašydamas atnaujinti Seimo darbą – jei gali dirbti parduotuvės, medikai ir gausybė kitų profesijų žmonių, kurie kasdien eina į darbus, manau, kad Seimas turėtų dirbti taip pat.“

Tęsdamas apie parlamento darbą, G. Landsbergis pažymėjo, kad Vyriausybė iki šiol nėra suinteresuota ir atsakymais į parlamento narių klausimus, kaip bus toliau dorojamasi su krize.

„Džiaugiuosi, kad organizuojant Seimo darbą buvo atkreiptas dėmesys į beveik prieš mėnesį buvusį mūsų kreipimąsi į Seimo vadovybę ir nutarta, kad Seimo nariai turi susirinkti tik balsavimams, posėdį gali stebėti ten kur jie dirba – iš savų kabinetų, o ateiti į salę – tik užduoti klausimų. Tai buvo išgirsta ir, manau, kad Seimas, dar galbūt su papildomomis priemonėmis, tikrai gali atsidaryti. Tik aš noriu pasakyti, kad čia ne tik fizinė veikla svarbi, bet ir procedūros. Ko gero, yra vienas puikus pavyzdys, kaip skiriasi demokratijos – mes visi žinome ir sekėme Boriso Džonsono (Boris Johnson) istoriją – jis atsigulė į ligoninę su sunkia viruso forma, bet pirmą dieną, kai buvo išleistas iš ligoninės, paskelbta, kad jau kitą dieną per videokonferenciją atsakinės į klausimus parlamento nariams, kaip jis žada toliau dorotis su Angliją ištikusia krize. Tad parlamentas gali dirbti savo darbą ne tik susirinkdamas ir spausdamas mygtukus – yra gausybė procedūrų, kurios yra svarbios. Lygiai taip pat pasiūlėme ir mes – kad būtų galimybė, galbūt videokonferencijos būdu, rengti vadinamąsias Vyriausybės valandas, kad galėtume užduoti klausimus. Vyriausybė tokio poreikio nematė – suteikti galimybę ministrams atsakyti į parlamentarų klausimus. Tad panašu, kad mūsų parlamentarizmo tradicija ir požiūris į demokratiją šiek tiek skiriasi nuo Vakarų valstybių, todėl manome, kad reikia atnaujinti darbą normaliai.“

Interviu kalbėdamas apie po epidemiologinės krizės sekančią ekonominę, G. Landsbergis sakė, kad valdžia linkusi daugiau laiko skirti reklamai apie pagalbą verslui, nei iš tiesų to imtis operatyviai.

„Kai jau esame, galėčiau sakyti, antrojoje karantino stadijoje, kai reikalingas ekonomikos gaivinimo planas – mes jo aiškaus nematome iš Vyriausybės, tik girdime ir jūsų radijo bangomis reklamas, jau kurios paleistos, apie tai, kad verslas gelbėjamas, tačiau, mano žiniomis, tik labai labai nedidelė verslo dalis galėtų pasakyti, kad yra gavusi kokią nors realią pagalbą. Mes, savo ruožtu, kadangi esame buvę Vyriausybėje, tuo metu, kai valstybė turėjo labai sunkią situaciją ir dorojosi su kita krize, turiu galvoje 2008 m., paprašėme komandos nario Dainiaus Kreivio parengti mūsų planą, pasiūlymą, kaip galėtume tvarkytis su dabartine ekonomine krize, ir tikiuosi, kad artimiausiu metu jis bus paskelbtas. Kokie būtų mūsų pasiūlymai, remiantis geriausiomis Vakarų patirtimis, Šveicarijos, kuri, berods, pripažinta, kaip viena geriausių su ekonomine krize besitvarkančių valstybių, tikiuosi, kad bus išgirsti Vyriausybės, ji galbūt ką nors priims, o jeigu ne – tiesiog tai bus dar vienas instrumentas ir verslui reikalauti būtent tokių priemonių, kokias mes būsime pristatę.“

Galų gale kalbėdamas apie galimą šalies valdymą krizės metu ir patirties perdavimą šiai Vyriausybei, G. Landsbergis pažymėjo, kad ši Vyriausybė – viską žinanti.

„Reikia neturėti iliuzijų – ši Vyriausybė tikrai nėra klausianti, ši Vyriausybė – žinanti ir jau po to, kaip jai pavyksta ką nors padaryti – kitas klausimas. Tikrai tai nėra žmonės, kurie ieškotų kokios nors ekspertizės už savo kabineto ribų. Tad aš manau, kad tai pagrindinis ir pasitikėjimo, ir bendros atmosferos valstybėje iššūkis, kur mes matome politikus, sprendžiančius visus klausimus: nuo medicinos iki epidemiologijos, nuo verslo iki visko – nėra jokių dalybų. Bet aš tik noriu pakartoti, kad mes turime paskirtus žmones savo partijoje, kurie šiuo metu rengia planą, jis bemaž parengtas ir derinamas su ekspertais, nes tai atsakingas procesas ir netgi žmonės, kurie turi labai išsamią ir gilią patirtį tokiose situacijose, vis tiek tikrinasi su kitais ekspertais, nes ta informacija negali būti nurašyta iš lubų ir paleista į viešumą“, – teigė TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Visą interviu su TS-LKD frakcijos seniūnu, TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu galima peržiūrėti čia.

Daugiau informacijos:

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos viešieji ryšiai

Tel. (8 5) 239 6506

El. p. [email protected]