Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko Roberto Šarknicko pranešimas: „Komisijos dėmesio centre – vaikų psichologinė būsena karantino sąlygomis“

2020 m. gegužės 22 d. pranešimas žiniasklaidai

 

2020 m. gegužės 20 d. posėdžiavusi Savižudybių ir smurto prevencijos komisija su suinteresuotomis institucijomis aptarė vaikų psichologinės būsenos karantino metu klausimus.

Karantinas, izoliacija, mokymasis nuotoliniu būdu, žinoma, turi įtakos ir vaikų psichologinei būsenai.

Komisijos posėdyje dalyvavę švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė, VšĮ „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis pristatė priemones, kurių imtasi, kad būtų užtikrinta efektyvi psichosocialinė pagalba vaikui ir šeimai. Tai ir įvairių rekomendacijų, kaip mokytis nuotoliniu būdu, kaip elgtis karantino sąlygomis, kaip padėti vaikams, parengimas; psichologinių konsultacijų nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu paštu, per „Skype“, „Messenger“ programas) teikimas; socialinis darbas su šeima.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras A. Plikšnys pažymėjo, kad jau galvojama ir apie vaikų vasaros poilsį – svarstoma galimybė vaikų vasaros poilsiui skiriamas lėšas padidinti iki 8 mln. eurų. Anot jo, tai būtų puiki galimybė integruoti vaikus į kolektyvą, emociškai paruošti kitiems mokslo metams.

 

– Emocinis raštingumas mokyklose: kodėl jo vis nėra?

 

– Vis garsiau kalbama, kad emocijos yra informacija, kurią galima išmokti. Emocinį raštingumą apibrėžia tai, kaip atpažįstame emocijas ir kiek jų atpažįstame, kaip jas suprantame, kaip naudojame ir kaip mokame reguliuoti. Deja mūsų švietime verkiant reikia šių dalykų. Matome ištisas vaikų kartas, kurie tapo suaugusiais žmonėmis, tėvais – jie perduoda savo emocijas savo vaikams, kurie nesugeba pažinti savo emocijų, nes jie nebuvo mokomi pažinti, kas yra emocijos ir kaip su jomis reikia dirbti, pažinti ir susidraugauti neperduodant nerimo, pykčio, kuris perauga į smurtą, patyčias. 

   Labai svarbu tobulinti mokinių emocinį raštingumą, kad tapę suaugusiais žmonėmis, tėvais, sugebėtų teigiamas emocijas perduoti savo vaikams.

Komisija priėmė sprendimą kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją informacijos dėl emocinio raštingumo ugdymo programų įdiegimo į bendrojo ugdymo programas.

 

Daugiau informacijos:

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas

Robertas Šarknickas

Tel. (85) 239 6641

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2020-05-22 08:22
   Monika Kutkaitytė