Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Agnės Bilotaitės pranešimas: parlamentarai prašo pateikti oficialią teismų savivaldos poziciją dėl STT direktoriaus pateiktos informacijos, kad teismuose bylas tebenagrinėja ir korupcijos bylose specialiaisiais liudytojais apklausti teisėjai

2020 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kartu su Antikorupcijos komisijos nare Agne Bilotaite ketvirtadienį kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Algimantą Valantiną prašydamas pateikti oficialią teismų savivaldos poziciją dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žydrūno Bartkaus pateiktos informacijos, kad teismuose bylas tebenagrinėja ir korupcijos bylose specialiaisiais liudytojais apklausti teisėjai.

„Pritrenkia faktas, kad teisingumą toliau vykdo teisėjai, kurių atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl galimos korupcijos ir jie tokiose baudžiamosiose bylose yra apklausti specialiaisiais liudytojais. Tai stipriai kerta per pasitikėjimą teisingumu ir teismine valdžia. Sunku paaiškinti tokią situaciją ir apsimesti, kad žmonės tikės tokiu teisingumu“, – rašte Teisėjų tarybos pirmininkui A. Valantinui rašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Seimo narys teigia, kad A. Valantino vieši paaiškinimai ne tik neįtikina, bet ir stebina.

„Raginu Teisėjų tarybą ir jos pirmininką neapsiriboti formaliais paaiškinimais, kad šie teisėjai šiuo metu nėra įtariamieji, dėl to jie gali dirbti kaip nieko nebuvę, nes vien faktas, kad teisėjai yra tiriami dėl galimai korupcinių nusikaltimų, jau suduoda rimtą smūgį teisminės valdžios reputacijai ir pasitikėjimu ja. Jokioje save gerbiančioje valstybėje teisėjas, kuris atsidūrė tyrimo akiratyje, neleistų sau nagrinėti bylų ir spręsti kitų žmonių likimus“, – pareiškime teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Generalinio prokuroro rekomendacijos numato, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

Seimo narys taip pat kelia klausimus, ar specialiaisiais liudytojais korupcijos bylose apklausti teisėjai gali nešališkai ir nepriklausomai vykdyti teisingumą.

„Teisėjų savivaldos institucijos turėtų įvertinti ir galimą tokių teisėjų pažeidžiamumo arba bent jau pažeidžiamumo regimybės tikimybę. Bet kokio ikiteisminio tyrimo pabaigoje prokuroras privalo apsispręsti dėl specialiojo liudytojo statuso: toks asmuo tampa arba liudytoju, arba jam pareiškiami įtarimai. Akivaizdu, kad visą tą laiką teisėjas yra „pakibęs“: arba jis taps liudytoju ir toliau dirbs teisėju, arba jeigu jam bus pareikšti įtarimai, neteks pareigų ir bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teoriškai atsiranda ir galimų manipuliacijų situacija arba paties teisėjo noro, tarkim, įsiteikti prokurorams“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Rašte Teisėjų tarybos vadovo A. Valantino, kuris yra ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, prašoma kuo greičiau visuomenei suteikti atsakymus dėl šios teisminės valdžios reputacinės dėmės bei nešališko ir nepriklausomo teisingumo vykdymo problemos.

STT trečiadienį pareiškė, kad 12 dabar jau buvusių teisėjų pareikšti įtarimai rezonancinėje teisėjų ir advokatų korupcijos byloje, joje keturi veikiantys teisėjai apklausti specialiaisiais liudytojais ir toliau nagrinėja bylas. Dar du buvę teisėjai taip pat turi specialiojo liudytojo statusą šiame korupcijos tyrime.

Seimo narė Agnė Bilotaitė teigia, kad pastarieji įvykiai skatina priimti ryžtingus sprendimus dėl skaidrumo teisėsaugos ir teismų sistemoje didinimo: „Būtina teismuose steigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius ir darbuotojus, antikorupciniu požiūriu įvertinti šios sistemos institucijų darbą reglamentuojančius teisės aktus, juos peržiūrėti ir tobulinti. Teisingumas be skaidrumo valstybėje tiesiog negali egzistuoti.“

Daugiau informacijos:

TS-LKD frakcijos viešieji ryšiai

Tel. (8 5) 239 6506

El. p. [email protected]