Žmogaus teisių komitetas pritarė teisės aktų pakeitimams, užtikrinantiems veiksmingesnę asmens duomenų apsaugą ir priežiūrą

2023 m. balandžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 5 d. Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) svarstė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektą Nr. XIVP-2437 ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo projektą Nr. XIVP-2438 ir jiems pritarė bendru sutarimu.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atstovai pažymėjo, kad, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, ženkliai išaugo priežiūros institucijoms pateikiamų skundų kiekis, dalis nagrinėjamų atvejų tapo sudėtingesni, reikalaujantys didelės apimties duomenų analizės, naujų technologijų veikimo analizės ir įvertinimo, didelių žmogiškųjų, techninių ir laiko išteklių. Nagrinėjant kiekvieną skundą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, pavieniams atvejams tirti skiriamos neproporcingos pastangos. Siekiant nustatyti subalansuotą požiūrį dėl skundų nagrinėjimo, kuriuo būtų užtikrinama pusiausvyra tarp duomenų subjektų teisėtų lūkesčių dėl jų pateiktų skundų tinkamo išnagrinėjimo ir priežiūros institucijų užduočių atlikimo, teisės aktų pakeitimais siūloma išplėtoti skundo nagrinėjimo tinkamu mastu institutą, ir nustatyti, kad priežiūros institucija gali pasirinkti tinkamiausius ir efektyviausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones. Pavyzdžiui, gaunami skundai gali identifikuoti, kad duomenų valdytojas galimai daro sisteminius pažeidimus, kurie daro įtaką ne vienam duomenų subjektui, dėl to priežiūros institucija galėtų inicijuoti išsamų patikrinimą ir tokiu būdu apginti didesnio asmenų skaičiaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Taip būtų taupomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, daugiau lėšų būtų galima skirti prevencinei ir švietėjiškai veiklai, užtikrinti veiksmingesnę duomenų valdytojų priežiūrą.

Siekiant sumažinti gaunamų nepagrįstų skundų skaičių, įstatymų pakeitimais taip pat įtvirtinama pareiškėjo pareiga prieš paduodant skundą VDAI, susijusį su galimais vaizdo stebėjimo teisėtumo pažeidimais, kreiptis į asmenį, kuris vykdo vaizdo stebėjimą, ir gauti informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Taip pareiškėjas prieš paduodamas skundą galėtų įsitikinti, kokia iš tiesų apimtimi vykdomas vaizdo stebėjimas ir tik tais atvejais, kai pareiškėjas negautų informacijos iš asmens, kuris vykdo vaizdo stebėjimą, arba informacija jo netenkintų, pareiškėjas kreiptųsi į VDAI su skundu.

Pažymėtina,  kad teisės aktų pakeitimais nustatoma, kad  pateikti skundą priežiūros institucijai gali pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija, net ir neturėdama duomenų subjekto įgaliojimo. Tokia pelno nesiekianti įstaiga turėtų atitikti Reglamento 80 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (veikti asmens duomenų apsaugos srityje, o jos veiklos tikslai turi atitikti viešąjį interesą) ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Manytina, kad tokios teisės pelno nesiekiančioms įstaigoms kreiptis į priežiūros institucijas su skundu suteikimas stiprins viešo intereso gynimą.

Priėmus siūlomus teisės aktų pakeitimus, bus nustatytos efektyvesnės skundų nagrinėjimo, administracinių baudų skyrimo procedūros, sudaryta galimybė duomenų valdytojams spręsti ginčus su duomenų subjektais taikiai, o priežiūros institucijos turės daugiau galimybių veikti preventyviai, teikdamos metodinę pagalbą verslui.

Parengė

Seimo kanceliarijos Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Rūta Ragaliauskienė, tel. (8 5) 239 6821, el. p. [email protected]