Žmogaus teisių komitetas pritarė nacionalinio pranešėjo kovai su prekyba žmonėmis funkcijų perdavimui Seimo kontrolierių įstaigai

2023 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gruodžio 13 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl nacionalinio  pranešėjo kovai su prekyba žmonėmis sistemos mechanizmo tobulinimo.

Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (ET konvencija) ir Europos Sąjungos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (ES direktyva) pagrindu Lietuva yra įsipareigojusi sukurti veiksmingą nacionalinio pranešėjo sistemą, skirtą stebėti kovos su prekyba žmonėmis priemones ir vertinti jų poveikį, valstybės institucijų veiklą, nukreiptą prieš prekybą žmonėmis ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad nacionalinio pranešėjo sistema turi būti nepriklausoma,  atskirta nuo kovos su prekyba žmonėmis sistemos politikos formavimo, veiklų planavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo.

Komitetas pritarė, kad nacionalinio pranešėjo kovos su prekyba žmonėmis funkcijos būtų perduotos Seimo kontrolierių įstaigai.

Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, nacionalinio pranešėjo funkcija ir funkcijos, susijusios su kovos su prekyba žmonėmis politikos formavimu, įgyvendinimo kontrole, koordinavimu priskirtos vienam vykdomosios valdžios subjekto atstovui – Vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio valstybės tarnautojui.  Toks instituto reglamentavimas neatitinka ET konvencijos ir ES direktyvos nuostatų.

Europos Tarybos Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupė (GRETA) ne kartą yra teikusi pastabas dėl nacionalinio pranešėjo sistemos ir rekomendavo įvertinti galimybę įsteigti nepriklausomą nacionalinio pranešėjo pareigybę arba paskirti kitą nepriklausomą organizacinę instituciją, atsakingą už veiksmingą valstybės institucijų kovos su prekyba žmonėmis veiklos stebėseną ir tikslingų rekomendacijų teikimą.

Vyriausybės strateginės analizės centras 2022 m. atliko tyrimą ,,Nacionalinio pranešėjo statuso Lietuvoje atitikties vertinimas“. Tyrimo metu atlikta funkcijų peržiūra parodė, kad esama sistema yra ydinga ir neatitinkanti nepriklausomumo reikalavimų, kadangi nacionalinis pranešėjas veikia interesų konflikto sąlygomis, t. y. turi nešališkai ir objektyviai vertinti subjektų, turinčių sprendimo teisę jo atžvilgiu, veiklos rezultatus. Be kita ko, turi nešališkai ir objektyviai vertinti savo paties veiklos rezultatus. Galutiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad tinkamiausios ir į žmogaus teises orientuotos nacionalinio pranešėjo alternatyvos įgyvendinimas Lietuvoje būtų nacionalinio pranešėjo uždavinių priskyrimas Seimo kontrolierių įstaigai. Ši alternatyva buvo grindžiama įstaigos turimu nacionalinės žmogaus teisių institucijos statusu. Todėl ŽTK kreipėsi į vidaus reikalų ministrę ir Vyriausybės kanclerę su siūlymu parengti teisės aktų (įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų) projektus, būtinus nacionalinio pranešėjo sistemos pokyčiui realizuoti, t. y. pavesti šias funkcijas atlikti Seimo kontrolierių įstaigai, kaip vykdančiai nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, ir skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad nacionalinis pranešėjas galėtų veiksmingai vykdyti pareigas pagal suteiktus įgaliojimus.

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Rūta Ragaliauskienė, tel. (8 5) 209 6821, el. p. [email protected]