A
A
A
Neįgaliesiems
Žmogaus teisių komitetas

Žmogaus teisių komiteto veikla

Komiteto istorija

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. I-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų“ buvo įsteigta Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija. Išrinkus 1992–1996 m. kadencijos Seimą, įstatymų projektams nagrinėti ir kitiems klausimams rengti vietoj nuolatinių komisijų sudaryti komitetai. 1992–1996 m. kadencijos Seime veikė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas.

1995 m. Seimas ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, įpareigojančią Lietuvą užtikrinti žmogaus teises be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Tuometis komiteto pavadinimas nevisiškai atspindėjo komiteto misiją. 1996–2000 m. kadencijos Seime komitetas pavadintas Žmogaus teisių komitetu, jo paskirtis – vertinti įstatymų projektus visais žmogaus teisių aspektais ir atlikti žmogaus teises įgyvendinančių valstybės institucijų parlamentinę kontrolę.

Teisėkūra ir kita veikla

Žmogaus teisių politikos tikslas – užtikrinti pagrindines žmogaus teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Sąjungos sutartyje bei nustatytas kitais tarptautiniais įsipareigojimais. Lygybės prieš įstatymą, žmogaus orumo užtikrinimas, lygios galimybės visiems realizuoti savo gebėjimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime nepriklausomai nuo socialinių skirtybių – pagrindiniai komiteto uždaviniai.

Komitetas rengia ir svarsto įstatymų, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus, susijusius su žmogaus teisių garantijomis, ir teikia Seimui išvadas, taip pat svarsto pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir teikia Europos reikalų komitetui bei Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl jų.

Žmogaus teisių komiteto veiklos sritys:

– lygių galimybių ir nediskriminavimo principo užtikrinimas;

– teisė į veiksmingą teisinę gynybą, žmogaus teisių apsaugos klausimai baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame procesuose;

– pilietybės, migracijos, užsieniečių teisinės padėties, tautinių mažumų klausimai;

– teisė dalyvauti valstybės valdyme,

– teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę;

– teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsauga;

– apsauga nuo kankinimų, nesantaikos kurstymo ir prievartos;

– kova su prekyba žmonėmis;

– vartotojų teisės;

– vaiko teisių apsauga.

Didelis dėmesys skiriamas institucijų, sprendžiančių žmogaus teisių užtikrinimo klausimus, parlamentinei kontrolei. Komitetas svarsto žmogaus teises ginančių Seimo įsteigtų ir kitų valstybės institucijų ataskaitas, rengia pasiūlymus dėl šių institucijų veiklos tobulinimo. Glaudžiai bendradarbiaudamas su Seimo kontrolieriais, lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių kontrolieriumi, žurnalistų etikos inspektoriumi, komitetas teikia pasiūlymus dėl Seimo įsteigtų žmogaus teisių srities kontrolierių (ombudsmenų) institucijų veiklos, struktūros, etatų ir finansavimo, taip pat artimai bendradarbiaujama su kitomis kvaziteisminėmis institucijomis – Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Ypač didelį dėmesį komitetas skiria bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis tiek rengiant įstatymų pataisas, tiek nagrinėjant kitas žmogaus teisių apsaugos tobulinimo galimybes. Nevyriausybinio sektoriaus atstovai pirmieji pastebi spragas žmogaus teisių srityje ir komitetas nedelsdamas į tai reaguoja. Gerų rezultatų bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis pasiekta rengiant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, sprendžiant Jungtinių Tautų Paryžiaus principus atitinkančios nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo klausimą.

Bendradarbiaudamas su Lietuvos ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės ir savivaldybių institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis, komitetas rengia konferencijas ir susitikimus.

Žmogaus teisių komiteto dalyvavimas svarstant Europos Sąjungos reikalus

Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygios galimybės, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai vertybės, kurių pagrindu buvo sukurta Europos Sąjunga. Šios vertybės įtvirtintos Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Komiteto kompetencijos sričiai priskiriama ES politika laisvės, saugumo ir teisingumo srityje; tai apima labai įvairias politikos sritis – nuo ES išorinių sienų kontrolės iki teismų bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, aprėpia prieglobsčio ir imigracijos politiką, kovą su prekyba žmonėmis, kovą su visų formų diskriminacija, rasizmu, ksenofobija ir homofobija. Ypač daug dėmesio skiriama vaiko teisių ir pažeidžiamų visuomenės grupių teisių apsaugai.

Komitetas, kaip specializuotas Seimo komitetas, pagal kompetenciją dalyvauja rengiant ir derinant Lietuvos poziciją dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus, nagrinėja kitus ES dokumentus, prireikus teikia Seimui, Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų ko­mitetui išvadas dėl Lietuvos pozicijos ir kitų dokumentų. Be to, komitetas teikia Euro­pos reikalų komitetui ir (arba) Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus atitikties subsidiaru­mo principui.

Komitetas organizuoja diskusijas, kurių tikslas – supažindinti visuomenę su ES teisėkūros iniciatyvomis, išsiaiškinti visuomenės, specialistų, suinteresuotų grupių požiūrį į pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir jų galimą įtaką Lietuvai, sužinoti jų poziciją ir argumentus. Į šias diskusijas kviečiami politikai, ekspertai, mokslininkai, įvairių nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių grupių, socialinių partnerių, valstybės institucijų atstovai.

Komiteto veikla reglamentuojama Seimo statuto 70 straipsnyje.