1991 m. sausio 13-osios naktį parlamento rūmuose Audroniaus Ažubalio įrašyto garso įrašo stenograma

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990 m. gruodžio 19 d. įsteigė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atstovo spaudai pareigybę ir tą pačią dieną juo paskyrė Audronių Ažubalį, kuris šias pareigas ėjo visos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kadencijos metu. 

1991 m. sausio 13-osios naktį Audronius Ažubalis garso įraše fiksavo įvykius Lietuvos Respublikos parlamente – pokalbius Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kabinete, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko sekretoriate, parlamento posėdžių salėje. Garso įraše užfiksuoti telefoninių pokalbių fragmentai, tarp jų ir bandymas susisiekti su Sovietų Sąjungos vadovybe, siekiant sustabdyti karinę agresiją. Garso įrašą papildo jo autoriaus garso komentarai. Įrašas darytas magnetofonu, girdisi aplinkos šurmulys, skambantys telefonai, intensyvi darbo aplinkta. Kai kur sunku suprasti, kas tiksliai yra sakoma. Šis garso įrašas liudija apie Lietuvą sukrėtusios nakties, iš sausio 12-osios į sausio 13-ąją, nerimą ir nežinomybę, tačiau kartu byloja apie susitelkimą ir vienybę grėsmės akivaizdoje, apie Lietuvos žmonių ryžtą taikiai ginti Lietuvos valstybę, apie prie parlamento susirinkusių žmonių paramą Tautos atstovybei, apie atsakingą parlamento narių veiklą, apie parlamento vadovybės pastangas telkti tarptautinės bendruomenės pagalbą karinės agresijos akivaizdoje. 

 

1991 m. sausio 13-osios naktį Lietuvos parlamento rūmuose įrašytas garso įrašas yra saugomas Lietuvos Respublikos Seimo archyve (f. 2, ap. 43, b. 849), jo trukmė – 1 val. 11 min. 13 sek. Žemiau pateikiama šio garso įrašo stenograma. Dalis šio garso įrašo stenogramos buvo publikuota Vytauto Landsbergio sudarytoje knygoje „Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13-ąją“ (Vilnius: Briedis, 2012). Šioje svetainėje publikuojamas pilnas stenogramos tekstas. 

 

 

---

 

1991 m. sausio 13-osios naktis Lietuvos Respublikos parlamento rūmuose 

Įrašinėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atstovas spaudai Audronius Ažubalis  

 

Garso įrašas

 

 

[Stenograma:]

Pranciškus TUPIKAS. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas) Karoliniškių deputatas P. Tupikas. Žmonės man pranešė, kad Kosmonautų prospektu rieda tankai. Su pirmaisiais tankais prie televizijos buvau ir aš. Žmonių buvo susitelkę gatvėje 300 metrų nuo televizijos bokšto, sustatytos mašinos, visur užtvertas kelias paliktas greitosioms važiuoti. Tuo taku, kuris buvo skirtas greitosioms privažiuoti atvažiavo 5 tankai. Važiuodami Kosmonautų pr. iššovė vieną kartą ir kai atvažiavo prie pat, 300 metrų nuo televizijos bokšto, kadangi nes užpildyta žmonių visa gatvė, ant žmonių nevažiavo, sustojo, sutraiškė mašiną „Latvija“, sumalė langus greta stovinčiai mašinai „Pazikas“, ženklus, kurie buvo ir sustojo. Įstrigo tarp mašinų tų sulaužytų, tarp žmonių ir toliau kiti tankai negalėjo įvažiuoti. Gąsdino sukdamas aplink vamzdį, pradėjo dar kitą mašiną, kuri stovi, kulti langus aplinkui. Tada per tą laiką, kadangi žmonės nesitraukė, pradėjo toliau stovintys tankai pradėjo leisti dujas. Tačiau, mes manėme, kad dujos nesupratome kokios kokybės, pasitraukėme toliau, tačiau dujų poveikis su didžiule smarve. Pribuvo daugiau žmonių ir šiuo momentu jie yra apsuptyje ir visą laiką šaudo. (Skambutis) Kol aš iš čia atvažiavau per tą laiką buvo per 10 šūvių. Šauna tiesiai į žmones, tačiau iš tuščių, iš kulkosvaidžių ir iš patrankos. Tačiau kol kas be užtaisų. (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kabinetas) 

 

 

Vytautas LANDSBERGIS (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas). Čia jau pavėlavusios žinios, dabar jau ir kitų yra.

P. TUPIKAS. Šitas dalykas buvo pati pradžia, kadangi pagavau mašiną, važiavau čia.

Audronius AŽUBALIS (Aukščiausiosios Tarybos atstovas spaudai). Nedėkit ragelio...

...Paskutinė informacija...

...17 BTR grįžo į Šiaurės miestelį. 

...mačiau, mačiau, kaip tik sankryžoje stovėjau, kada skersai važiavo.

A. AŽUBALIS. 17 BTR grįžo į Šiaurės miestelį. Pasiekta žinia.

P. TUPIKAS. Deputatas P. Tupikas Karoliniškių apygarda Nr. 16. Per telefono ragelį iš Pirmininko kabineto, V. Landsbergio kabineto. Deputatas Pranciškus Tupikas ir Karoliniškių apygardos Nr. 16. 

Algirdas PATACKAS (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). Truputį per daug žmonių. 

(Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko sekretoriatas)

V. LANDSBERGIS. (telefonu kalba rusų kalba su TSRS liaudies deputatu Jurijumi Afanasjevu). 

На счет убитых пока не знаю, но наверно тоже конечно будет. Взяли телевизионную башню сейчас поднимаются центральный телеграф. Я звонил в приемную Горбачева и просил чтобы ему передали тот час что началась акция с бтэрами, танками и вооруженными солдатами по городу и направление на башню где много людей охраняет и было очень опасно и я настоятельно просил чтобы он прекратил акцию и чтобы не довел до кровопролития и жертв и обещали ему сейчас это передать. Он не остановил акцию значит он убийца. Свяжитесь с Ельциным. 

[Vertimas:] Dėl užmuštų skaičiaus kol kas nežinau, bet tikriausiai žinosim, būtinai. Paėmė televizijos bokštą, dabar eina į centrinį telegrafą. Skambinau į Gorbačiovo priimamąjį ir prašiau, kad jam tučtuojau perduotų, jog [Vilniuje] prasidėjo akcija per miestą su beteėrais, tankais ir ginkluotais kareiviais, o kryptis – į bokštą, kurį gina daug žmonių, ir buvo labai pavojinga, ir įsakmiai prašiau, kad jis nutrauktų akciją ir neleistų kraujo praliejimo ir aukų, ir pažadėjo jam tuoj tai perduoti. Jis nesustabdė akcijos, vadinasi, jis žmogžudys. Susisiekit su Jelcinu.

Aurelijus KATKEVIČIUS (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko patarėjas). (tuo pačiu metu kalba kitu telefonu) Labai daug važiuoja greitųjų prie Aukščiausiosios Tarybos. Duokite man informaciją. 

…Aš kai sakiau apie televizijos bokštą, tai paskui perpasakojau.

V. LANDSBERGIS. (telefonu kalba rusiškai su Rusijos prezidento B. Jelcino sekretoriatu) Susisiekite su Jelcinu. 

Angonita RUPŠYTĖ (Sąjūdininkė, kalba kitu telefonu).… Alio, klausom.

V. LANDSBEGIS. (telefonu kalba rusiškai su TSRS liaudies deputatu Jurijumi Afanasjevu). Поднимите рабочих в конце концов.

A. KATKEVIČIUS. Kur yra J. Olekas? Kas žino? Šarūnas skambina. Ministrų Taryboje? Nėra  Ministrų Taryboje. Ir ministerijoje, ir Ministrų Taryboje nėra. Gal ligoninėje?

Audrius BUTKEVIČIUS (Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Krašto apsaugos departamento direktorius). Puola BTR žmonės.

A. AŽUBALIS. Žmonės puola šarvuočius. 2 val. 30 min. pateikė žinią.

A. KATKEVIČIUS. (tuo pačiu metu) Nutraukė mūsų ryšį, jau nebegirdim. 

A. RUPŠYTĖ. (tuo pačiu metu) Palauk... Kažkur buvo... Sąjūdžio būstinės....

 

 

A. AŽUBALIS. Buvo nutrauktas tarpmiestinis ryšys. 2 val. 30 min. trūko tarpmiestinis ryšys. Pranešė, kad atvažiuoja juoda „Volga“ ir „Latvija“ pilnos kareivių. Telefonu pranešė kažkas. Apie žmones ir muštynes koridoriuose pranešė iš televizijos; 2 val. 35 minutės. Daug sužeistų. Visas televizijos pagrindas užimtas ir dar, atrodo, vyksta pasipriešinimas. 2 val. 36 minutės. Bokštas užimtas. Vėl girdisi šūviai, tarptautinio ryšio nėra. 

A. KATKEVIČIUS. (kalba rusiškai) Jie užėmė televizijos bokštą, jie užėmė tarptautinį ryšį, telegrafą, dabar liko tik Aukščiausioji Taryba. 

A. BUTKEVIČIUS. Kviečiu visus užsienio žurnalistus ateiti į 308 kambarį.

(Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salė)

A. AŽUBALIS. 2 val. 45 min. išmušė Aukščiausiosios Tarybos gongas, deputatai renkasi į salę. Sustojo gal 20–30 deputatų, sutarta žmones paleisti iš Aukščiausiosios Tarybos kiemo ir prieigų. Pritarta, kad paleisti žmones. 

Girdisi A. Butkevičiaus ir kiti balsai

A.AŽUBALIS. Palaukite, reikia su Pirmininku pasitarti. (Triukšmas salėje) … Deputatų apie 40. Taip, prašoma daryti 2 val. 45 min. salėje. Deputatai sėdasi. 

... Sutraiškė vieną mašiną ten, žmonės tiesiog po tankais…

 

 

A. AŽUBALIS. Atvyksta Algirdas Kaušpėdas.. Reikia man pasiruošti...

Algirdas KAUŠPĖDAS (Lietuvos televizijos direktorius). Žmonių aukų nemačiau.

A. KAUŠPĖDAS. … O sužeisti iš kur? Sužeistų yra.

A. AŽUBALIS. 2 val. 40 min. 

V. LANDSBERGIS. (kalba per televiziją) ...nekalti Lietuvos žmonės ir, be abejo, teisėta Lietuvos valdžia. Vakarų valstybės yra labai kaltos dėl to. Jos tariamai pripažindamos neteisėtą aneksiją…

A. AŽUBALIS. ...Pirmininke, vėl Maskva!

V. LANDSBERGIS. …nepalaikė Lietuvos, kai ji paskelbė laisvą valią atgauti Nepriklausomybę. Jos dar gali ultimatyviai kreiptis į M. Gorbačiovą šitą pačią akimirką. Aš tikiu, kad kiekviena garbinga vyriausybė pareikalaus sušaukti Saugumo tarybą tuoj pat ir iškels klausimą apie kruvinųjų valstybių buvimą Suvienytose Nacijose. 

A. BUTKEVIČIUS. Krašto apsaugos departamento direktorius. (kalba telefonu) Vilniuje užgrobta televizijos pastatai, yra daug žmonių aukų. Jie šaudo koviniais šoviniais. 

A. AŽUBALIS. Butkevičius pranešė, kad šaudo koviniais šoviniais ir yra daug žmonių aukų...

V. LANDSBERGIS. Kiekviena vyriausybė dar turi laiko šią akimirką pareikšti, jog sovietai įsiveržė į kitą šalį, jog sovietai įvykdė tarptautinę agresiją ir turi būti atitinkamai traktuojami. Lietuvos teisėta valdžia palieka savo atstovus užsienyje ir jie gali būti pripažinti kaip teisėta Lietuvos Vyriausybė išeivijoje, Lietuvos Vyriausybė išeivijoje. Ir jie turi būti ir turės būti, reikia taip sakyti, pripažinti kaip teisėta Lietuvos Vyriausybė tremtyje. Jokie marionetinės valdžios Lietuvoje sprendimai, jeigu bus tokia sudaryta Lietuvoje, neturės jokios teisinės galios. Aš tuojau paklausiau, ar yra aukų? Yra. (Balsai salėje) 

(Skambutis)

A. BUTKEVIČIUS. Kvieskit Aurelijų.

A. KATKEVIČIUS. Iš Maskvos?

A. AŽUBALIS. Varšuva.

A. RUPŠYTĖ. Varšuvos radijas.

(A. Katkevičius kalba lenkiškai Varšuvos radijui)

... Pirmininke, Maskva...

V. LANDSBERGIS. (tęsia) Aš baigiau, pas mus daug aukų, daug kraujo, Gorbačiovas kruvinas nuo galvos iki kojų. 

A. AŽUBALIS. Prasimušė Maskva ir Varšuva. 2 val. 52 minutės. Kol pirmininkas kalbėjo telefonu, Česlovas Stankevičius (Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas) atsisveikina... Jau yra penki lavonai su šautinėm žaizdom. Paskutinės žinios, tai buvo 2 val. 54 minutės. Su ašaromis akyse Stankevičius pabučiavo Butkevičių ir paklausė, ar liks. Liksiu.

A. KAUŠPĖDAS. Kalba Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos televizijos direktorius. Mes televizijoje laikėmės iki pačios paskutinės minutės, studijose buvo užsirakinę žmonės ir paskutiniai žmonės buvo nutraukti, nuplėšti nuo pulto. Aš pats buvau užsirakinęs savo kabinete, dvigubom durim, visos durys buvo išlaužtos prieš tai šaudant koviniais šoviniai per duris, tiesiai per kabinetą. Kai išlaužė duris, mane, įrėmę automato vamzdį, išvedė. 

A. AŽUBALIS. Ar yra aukų? Nematėte jų kieme. 

A. KAUŠPĖDAS. Aš aukų nemačiau, mane išvedė į kitą pusę. 

A. AŽUBALIS. Į kitą pusę ir paleido? 

A. KAUŠPĖDAS. Taip. 

A. AŽUBALIS. Nieko nesakė, nieko nekomentavo? 

A. KAUŠPĖDAS. Nieko komentavo, aš neturėjau jokio noro su jais kalbėtis. 

 

 

A. AŽUBALIS. 2 val. 55 min. salėje deputatai matuojasi dujokaukes. Pirmininkas kalbasi su Maskva. Žmonės nesiskirsto. Kaušpėdas skambina mamai ir sako, tik nesijaudink. 

Jis kalba su Jelcinu. 3.00 val. kalba su Jelcinu ir prašo paskambinti Gorbačiovui, kalba V. Landsbergis. Landsbergis su liemene, visur išdėlioti, jo kabinete ir hole, priimamajame išdėliotos ampulės su nuskausminamaisiais, vienkartiniai švirkštai, bintai, langetės, guminiai diržai suveržti žaizdai, bandažai. Pereina milicininkai prie pagrindinio įėjimo, saugo atitvertą kiemą. Žmonių minios, minios, sunku pasakyti. Kreipiasi kažkas į minią iš Aukščiausiosios Tarybos. Plevėsuoja vėliavos Lenkijos, Vatikano, Lietuvos, Biržų ir kitų gyvenamųjų vietovių. Pirmininkas kalbasi su Romu Sakadolskiu 3 val. 5 min.. 

V. LANDSBERGIS. (kalbasi telefonu su „Amerikos balso“ žurnalistu R. Sakadolskiu, esančiu Vašingtone) Kalbėjau su Jelcinu telefonu, padėkojau jam už Rusijos paramą, kuri pranoko vadinamųjų laisvų valstybių paramą. Nė viena Vakarų valstybė taip nepasisakė kaip Rusija, deja, per vėlai. Ir paprašiau Jelcino, kad jis paskambintų dabar pat Gorbačiovui. Žmonių aukų daugiau, daugiau aukų dar galima išvengti. Dabar yra žinoma mažiausiai penki nušauti žmonės. Jau devyni. Daugybė sužeistų. Vakarai galėjo sulaikyti žmogžudžio ranką,

A. BUTKEVIČIUS. Devyni.

V. LANDSBERGIS. (tęsia pokalbį telefonu)...bet nesulaikė. Jie liko stebėtojai. Romai, ar tu mane girdi? Aš galvoju, ar verta dar man kreiptis į Ameriką? 
Žinai, kad aš irgi nežinau, kaip aš tai galėčiau pasakyti. Aš žinau, ką aš galėčiau pasakyti, bet tai nebūtų taktiška. Gal ir taip. O kas toje rezoliucijoje pasakyta, ten nepasakyta, jog mes esame valstybė, prieš kurią sovietai negali vykdyti tarptautinės agresijos, juk jie to neišdrįso pasakyti. 

A. AŽUBALIS. Salėje tuo metu deputatai sėdasi ir skaičiuojasi … pirmininkas iš biuro skambina ir kalbasi su R. Sakadolskiu.

V. LANDSBERGIS. (ekspromtu diktuoja kreipimąsi R. Sakadolskiui) Gerai. Tu rašai viską, taip? Aš noriu kreiptis į dorus žmones šitame pasaulyje. Labai gali būti, kad po valandos, dviejų ar rytoj, labai gali būti, kad po valandos arba dviejų arba rytoj Lietuva jau neturės savo teisėtos valdžios, ją valdys išdavikai ir marionetės ir kruvinas kareivio batas prispaus vos išdygusią Lietuvos laisvės gėlę. Bet ji nemirs ta gėlė, ji atgims ir aš prašau jūsų, žmonės pasaulyje, kurie nepakankamai padarėte, kad jūsų Vyriausybės būtų sulaikiusios žmogžudžio ranką, jūs padėkite mūsų vaikams, jūs padėkite būsimai Lietuvai, ateities Lietuvai, nes tai yra žmonijos ateities, kokia bus ta žmonija, ar baili, susitaikanti su blogiu ir niekšybe, ar drąsi ir teisinga. Padėkite tiems, kurie norės tiems, kurie norės pakilti iš naujo ir jūs būsite kitokie. 

... Kas turi žinių, lipkite į tribūną ir dalinkimės informacija. 

V. LANDSBERGIS. Gerai, duok informaciją. Romai, eina kažkokia nauja informacija. 

A. AŽUBALIS. Laurinkus pranešė per radiją, kad Ministrų Taryba šiuo metu laukia dujų atakos. 

V. LANDSBERGIS. Čia buvo Laurinkaus balsas. Visiems užsidėti dujokaukes būtinai. Laurinkus pranešė, kad Vyriausybės rūmai laukia dujų atakos. Na, aš nežinau šito, tikriausiai… 

A. AŽUBALIS. A. Butkevičius iš salės pasiūlė, kad moterys išeitų, o vyrai galbūt liktų. 

V. LANDSBERGIS. (tęsia pokalbį telefonu) Galbūt tai liečia ir mus. Aš kreipiausi ir į prezidentą Bušą. Aš kreipiausi į jį prieš dvi dienas, žinoma, aš negavau linijos su juo, bet aš savo prašymą perdaviau ir buvo pažadėta jam perduoti. Prašymas buvo tas pats: sulaikyti žmogžudžio ranką. Buvo kreiptasi į M. Gorbačiovą keletą kartų. Gerai, Romai, kad girdi. 

... Pirmininke, aš kalbėjau su S. Lozoraičiu (Lietuvos ambasadoriumi Vašingtone). Lozoraitis skambino į Amerikos Valstybės departamentą. Dabar Lionginas laukia prie ragelio, ką perduoti, nes su Lozoraičiu jie vėl susisieks? 

V. LANDSBERGIS. Na, tai žinote informaciją. 

… (Girdėti kaip tikslinami ligoninių, į kurias vežami žuvusieji, pavadinimai, renkami duomenys apie sužeistuosius) Šautinės žaizdos, sumušimai, traumos. 

V. LANDSBERGIS. Girdėjau šiek tiek. Alio? 

A. AŽUBALIS. Išsijungė. Ar niekas nepakėlė ragelio, nekilnoja? Išsijungė ryšys su R.Sakadolskiu. 

A. AŽUBALIS. 3val. 14 min. ryšys… Vėl atsirado. Vėl. Tuose kabinetuose, kurių langai išeina į gatvę, užgesintos šviesos. Infobiuras dirba tamsoje. Šviečia tik kompiuterių ekranai. Girdisi kanonada.

NORVEGIJOS KORESPONDENTAS. (kalba rusiškai) 
Засорение МИД’а и сказал, что я здесь главный, меня зовут Ганс … начальник Норвежского телевидения в Москве и попытался вот объяснить этому офицеру, что вот мы заинтересованная пресса и снимает что происходит и они просто отобрали у нас камеру, разбили в машине отобрали сумку и когда я не хотел отдавать удостоверение потому что вот это моя гарантия жизни и вот офицер отвел нас в сторону и сказал что вот Вы не видите чем мы Вам угрожаем, но я же не слепой и два калашникова они убедили меня.

A. AŽUBALIS. Tai atsitiko prieš valandą. Dabar yra 3 val. 20 minučių. Jis pasakė dabar, kad mes kvailiai, norvegai atidavė Nobelio premiją M. Gorbačiovui. Kalbėjo Norvegijos korespondentas. 

NORVEGIJOS KORESPONDENTAS. (kalba rusiškai) 

… Понимаете, я 10 раз  интервьюировал Горбачева. Я знаю Рыжкова хорошо. Вчера я поговорил с Прунскене, я поговорил …..

…Слушай, это же фашизм. Не лезь сюда.

A. BUTKEVIČIUS. Noriu iš karto pasakyti, jeigu čia į žmones rūmuose pradės šaudyti, mano vyrai lauke atidengs ugnį į kareivius. Ačiū.

A. AŽUBALIS. Šarūnai, įjunk šitą ir tegul paskelbia. Į tribūną tenai yra išėjimas? 

… Aš atėjau nuo radijo. Atrodo, išlaužė duris dabar.… Mažiausiai du yra nukauti, žurnalistų apie rūmus dar yra žmonių, bet šaudo.

A. AŽUBALIS. … Pas Kaušpėdą išlaužė duris, išvedė…… Iš viso su bokštu kiek dabar turim? 

... Ir su ta moterim?

… Aš nežinau. 

… Tai Kaušpėdas dar galėjo šnekėti telefonu prieš išlaužiant?

A. AŽUBALIS. … Matyt, jis šnekėjo. Išvedė per kitą pusę. 

… Tai ką, kameros rodė?

… Audriau, kaip tu sakai, eiti kur saugiau?

Kunigas Robertas Grigas Aukščiausiosios Tarybos aikštėje meldžiasi su žmonėmis, girdėti jo balsas

 

 

V. LANDSBERGIS. Mano pareiškimas, nes didžiulė dalis čia esančių žmonių, nepriklausomos Lietuvos karių yra… 

… Į norvegą įstatė automatą, sustabdė, atėmė kamerą, pažymėjimą. Sako, vyrai, aš 23 metus dirbu, sako, aš tokio dalyko nemačiau. Keikiasi paskutiniais žodžiais. Ir akreditacijos pažymėjimą atėmė, jis dabar be dokumentų. Ten smegenys absoliučiai neveikia, ničnieko neveikia. Bet svarbiausia dar čia naktinės tos naujienos. Sustabdė Rafiką tą, parodė, kuris pasakė, kad ten provokacija, kad… 

A. AŽUBALIS. Kalba iš deputatų salės, deputatų yra daug.

…Kiek deputatų yra susirinkę neskaičiavote? Maždaug. 

A. AŽUBALIS. … Apie 60. …Apie 60 deputatų yra. Vilnius kreipiasi į deputatus ir kartu transliuojama į aikštę. Sužeistų yra apie 70 žmonių. ...7 aukos, duomenys preliminarūs, 70 sužeistų. ...V. Linkevičius 3 valandos 40 minučių sukruvintas. Tai kas buvo, sakyk, Vytai.

Vidas LINKEVIČIUS. Kai aš sužinojau, kad radijo ir televizijos pastatą kažkas okupuoja, žinoma, man sunku kalbėti, lūpa sutinusi, bet vis dėlto aš atvažiavau atsikėlęs iš lovos ir tada parengiau reportažą, Audriau, pats žinai, kad mūsų duona rengti reportažus iš tokių įvykių. Štai man labai patiko vienas praporščikas, kuris pasakė man į ausį, tiesiog pridėjęs kaklą prie kaklo pasakė: (Vertimas iš rusų kalbos) Klausyk, tai fašizmas, nelįsk ten, tu matai, kokie jie žvėrys, bet jis pasakė. Aš pamanęs, jog tai tiktai blokada išviršine puse, aš iš pokalbių iš žmonių su kareiviais, kurie, žinoma, nieko nešnekėjo, peršokau per tvorą paprasčiausiai į savo mylimą, mėgstamą pastatą, įlindau, kur jau 15 metų vaikštau. Staiga mane čiupo už skverno, nutempė, pasodino ant žemės, liepė iškelti rankas atsisukti į sieną ir mane spardė, spardė ir spardė kiek kas galėjo. Ir kiekvienas praeidamas sakydavo: ot fašiste, ot tau bus. 

… Ir paleido seriją į šitą žmogų. Žmogus visas kruvinas pargriuvo ir priėję milicininkai paėmė tą žmogų, nutempė jį, nutempė, kadangi aš nežinau gyvas ar negyvas. Žmonės visi padėjo. Čia vienas faktas. Reiškia, aš nežinau ar iš Švedijos, ar Danijos žurnalisto atėmė kamerą…

A. AŽUBALIS. … Norvegijos.

(Tuo pačiu metu girdisi vertimas į rusų kalbą)

… (tęsia) atėmė iš jo kamerą, sudaužė, jį irgi sumušė, žiauriai kruvinas. Jie iššaudė visas mašinas, kurios buvo prie televizijos, visos iššaudytos, visi langai iššaudyti ir trasuojančiomis kulkomis šaudo į namus aplinkui. Visur langai išdaužyti, daugelis langų yra išdaužyti. Toliau. Visą laiką jie prieš man išvažiuojant, nes aš bijojau, kad jie ruošiasi pulti, nes labai daug pribėgo iš televizijos, kadangi užėmė, jie sustojo į eilę ir turbūt ruošiasi visus žmones pulti, kad bėgtų nuo televizijos, nes jiems nepatinka, kad ten daug žurnalistų fotografuoja. Žmonės šaukia, skanduoja: fašistai! Bet iš ruporo, kuris yra ant tanketės pastatytas, ideologinio skyriaus vedėjas, nežinau, kas, TSKP, Jarmalavičius kiekvieną (įrašas ten matyt) kad bratje i siostra, my nechotim krovoprolitija, my deti naroda, my nechatim bogatych, my neimejem mylo, deneg….

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salėje skaito Jonas Tamulis?????… Valatka, Brazauskas, Taurantas, Čepaitis,  Jarašiūnas, Vaitiekūnas, Beinortas, Andriukaitis, Pečeliūnas, Klumbys, Vagnorius, Gentvilas,  Žalys, Rasimavičius,  Jarmolenka, Šerkšnys, Grakauskas, Treinys, Šadreika, Petrovas, Povilonis, Oželytė, Andrikienė, Žiemelis, Nedzinskienė, Ramonas, Katkus, Beriozovas, Terleckas, Razma, Puplauskas, Stakvilevičius, Morkūnas, Andrukaitienė, Januška, Šepetys, Sėjūnas, Astrauskas, Jurgelis, Gajauskas, Valionytė, Gudaitis, Juršėnas, Iešmantas, Šaltenis, Ambrazevičius, Kačinskas, Jonas Šimėnas, Tamulis, Kolesnikovas, Lapinskas, Uoka, Grinius, Leščinskas, Inta, Endriukaitis, Kumža, Poškus, Tupikas, Saja, Minkevičius, Butkevičius, Vaišvila, Paleckis. Viso 68. Rastauskienės ir Rudžio trūksta. Vadinasi 70. Palaukite. Minutę. R. Rastauskienė, Nijolė Ambrazaitytė nerašyta, taip? Palaukite. 

… Aš kalbėjau su radijo inžinieriais, kurie išėjo iš televizijos, žinau…

... (Kalba rusiškai) 

 

 

A. AŽUBALIS. Minia vis didėja ir didėja, jie atėjo iš televizijos, iš bokšto. Olekas pranešė, kad yra ir 8 žuvęs. 4 val. be 5 minučių nakties, jau rytas. Žuvusieji… vieni vyrai žuvusieji sužeisti lazdomis į galvą ir mirę.

…Jauni vyrai žuvę.

V. LANDSBERGIS. (kalba telefonu su Aukščiausiosios Tarybos deputatu Česlovu Okinčicu, esančiu Varšuvoje) Na, ką gi, Česlovai, aš kalbėjau su kuo galėjau, su visokiais amerikonais ambasadoriais, sutrukdžiau jiems miegą. Ką? Nu, kad žinai, beviltiška. 

...Prie Aukščiausiosios Tarybos girdisi žmonių skandavimas: Lietuva, Lietuva...

V. LANDSBERGIS. Taip, aišku. Mėginkite padaryti taip, kaip tada buvo padaryta. Lietuvos diplomatija, tuo labiau jeigu užsienio reikalų ministras yra, gal kartais atsiras ir pirmininko pavaduotojas, aš nežinau, kur jis šiuo metu yra. Tai jūs turite sudaryti Vyriausybę išeivijoje vienintelę teisėtą ir vienintelę, kuri gali kalbėti už Lietuvą. Tai turbūt tiek, Česlovai. Paskambink Jonui Pauliui II su apgailestavimu, kad neteko pasimatyti. Na, gal dar teks, aš manau. Nu, ką gali žinoti kas kaip yra reikalingas. Nu žinai, net ta didžioji niekšybė dingsta, o kada tai nežinau, gal jau greitai. Na, taip, tai mes tą ir matome. Darosi tas pats kas Tbilisyje, Baku tas pats. Kalbėjau aš su B. Jelcinu, prašiau, kad jis skambintų M. Gorbačiovui tuoj pat naktį. Jis sakė mėgins. Aš manau, kad turi turbūt ryšius įvairios vyriausybės ir galėtų pasakyti ką nors maksimalaus kaip jos elgtųsi sovietų atžvilgiu, jeigu sovietai nesulaikys žudynių, bet jos tikriausia to nepasakys. O paskui pusryčiauti. Taip. Nu ačiū labai, jūs labai mielas. Klausyk, ar „Politika“ išspausdino mano atsakymą į Valdo melagystes ar ne? Pasidomėk, nes vis dėlto aš jiems siunčiau atsakymą, būtų garbinga išspausdinti. Kažkas vežė per sieną. 

A. KATKEVIČIUS. Lomžos vyskupo padėjėjas vežė per sieną.

V. LANDSBERGIS. Lomžos vyskupo padėjėjas vežė. Nu gerai, Česlovai, aš gal linijos nepaleidžiu, bet einu į savo kambarį.

A. AŽUBALIS. Čia kalbėta su Okinčicu Varšuvoje. 4 val. 2 minutės. Užėmė Kaune radijo ir stotis, Kauno televizija ir radijo stotis užimta. 4 val. 2 min. baigė darbą. Kitoje pusėje Neries su optiniais  taikikliais vaikšto žmonės. 4 val. 5 minutės. Užgeso šviesos, salėje deputatai sėdi su dujokaukėmis. Kiek jų dabar yra? 

… Mes galime taip padaryti, ... pasirodė žmonės, puolė, … O į visus kitus šarvuotos mašinos ratu nuo bokšto šaudė, kitiems kariškiams …TV bokštą… apibendrinant ... 

A. BUTKEVIČIUS. …Pirma...Antra, Ministras Misiukonis sėdi savo poste ir dirba... Trečia, galima kalbėti apie karinį pučą.... Čia Pabaltijyje, čia Lietuvoje galima daryti ką nori... Mano asmeninė nuomonė ir tai visiškai nepaneigia centro galutinės atsakomybės už veiksmus... 

... Naujausia informacija apie žuvusius ir sužeistuosius, už ją atsako ministras Olekas. Pusė penkių, 4 val. 30 min. žuvusių buvo 11, sužeistų apie 100, tiek informacijos

V. LANDSBERGIS. Estijos Ministras Pirmininkas Riutelis pasiuntė protesto notą dėl kariuomenės veiksmų Lietuvoje. Aš galvoju, kad mes irgi turėtume... padaryti kai ką gal daugiau ...tam tikrą diplomatinį demaršą kaip valstybė užpuoliko valstybės atžvilgiu, kad galėtume vienu nutarimu ar kokiu kitu reikiamu aktu suteikti ligšiolinei atstovybei Maskvoje pasiuntinybės rangą... Beje kur šiuo metu yra A. Šimėnas, kurį vos prieš porą dienų paskyrėme ir patvirtinome Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku? Labai gali būti, kad jis yra pagrobtas. Šiaip ar taip jo buvimo vieta nežinoma, taip pat kaip ir jo šeimos. 

V. LANDSBERGIS. Kadangi Vyriausybė negalėjo likti be vadovo, mes turėjome specialiu nutarimu atšaukti Albertą Šimėną, atleisti jį iš Ministro Pirmininko pareigų, po to Aukščiausioji Taryba paskyrė ir patvirtino naują Lietuvos Ministrą Pirmininką Gediminą Vagnorių. Visi ministrai, kurie buvo patvirtinti sausio 11 dieną, patvirtinti pakartotinai. Ir ministrai, kurie iki šiol ėjo savo pareigas, nebūdami patvirtinti, ir toliau pagal įstatymą eina savo pareigas. Ir visiems pavesta eiti savo pareigas. Vienu Ministro Pirmininko pavaduotoju arba vicepremjeru paskirtas ir patvirtintas Zigmas Vaišvila. 

Gediminas VAGNORIUS. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas, tik ką išrinktas Ministras Pirmininkas). Brangūs Lietuvos Respublikos piliečiai, noriu padėkoti, kad jūs šią sunkią valandą kartu su mumis. Mes pasistengsime dirbti kiek nuo mūsų priklauso ir padaryti viską, kad viltis Lietuvos Respublikoje būtų atstatyta. Įvykiai klostėsi labai greitai ir nei vienas iš mūsų čia prieš valandą, kad bus tokia kulminacija. Netikėjau aš, kad teks eiti šias pareigas, tačiau, šiuo atveju, pasirinkimo nebuvo. Ir aš sutikau eiti šias pareigas tol, kol gerbiamasis Albertas Šimėnas atsiras ir kai galės pradėti eiti savo pareigas. Dar kartą dėkoju visiems ir prašau kiek įmanoma laikytis rimties, susitelkimo, kiek įmanoma nepasiduoti galimoms provokacijoms, kurių šiuo laiku tikrai gali būti. Ačiū jums. Vyriausybė eina savo pareigas, šalia naujai paskirtų ministrų dirba ir vykdo savo pareigas kiti ministrai, dirba ministerijos...valdžia yra šalyje...

… informacija apie mūsų Albertą Šimėną, aš labai norėčiau, kad pasidalytų šia informacija su mumis. 

Česlovas Vytautas STANKEVIČIUS. (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas). Ar Valstybės departamentui bandyti persiųsti per Lozoraitį? Mūsų tą nutarimą?

V. LANDSBERGIS. Kol kas dar ryšys yra, dabar… Gerai. Dabar reikia padaryti…

A. BUTKEVIČIUS. Mes nebaigėme antros dalies.

Č. V. STANKEVIČIUS. Prezidiumo priėmimo procedūrą.

A. BUTKEVIČIUS. Ar nereikia, atsiprašau, man atrodo, kad mes ne visai tvarkingai darome.

V. LANDSBERGIS. Ar čia yra Prezidiumo nariai? Reikia pabalsuoti dėl šito nutarimo? Kas protokoluojate? A. Sabutis yra? Gerai, kas už šį nutarimą?

Aloyzas SAKALAS. (Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys). A. Sabutis skaičiuoja. Kas už šį nutarimą reikia skaičiuoti. 

Liudvikas SABUTIS. (Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius). 8.

A. SAKALAS. 8. Trijų nėra. Ko nėra? Kuzmicko, Bičkausko. G. Vagnorius buvo. Jis yra.

A. BUTKEVIČIUS. Už  9, gerai

V. LANDSBERGIS. Reikia, kad jis balsuotų ir būtų užprotokoluota. Kas balsavo už šį nutarimą? Čia jau mes įpareigojame… 

A. SAKALAS. Dalyvavo, atėjo tiek ir tiek, balsavo vienbalsiai. 

V. LANDSBERGIS. Paklauskit Vagnoriaus. Balsuoji? Dalyvavo 9, visi 9 balsavo už. Gerai. Truputį apsvarstykite arba tą… informaciją apie psichologinę gynybą, arba šitą įstatymą dėl nepaprastosios padėties.

M. LAURINKUS. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). Čia reikia įrašyti…

V. LANDSBERGIS. Apsvarstykite, aš truputį einu.

 

 

A. BUTKEVIČIUS. Gal jūs, Česlovai, imtumėtės pirmininkauti?

Č. V. STANKEVIČIUS. Na, gerai, prašom supažindinti su įstatymo projektu, kadangi jis nagrinėtas. 

G. VAGNORIUS. Ar mes tas grupes baigėme sudaryti? 

A. BUTKEVIČIUS. Nebaigėm.

G. VAGNORIUS. Tai užbaikime tą pradėtą darbą.

Č. V. STANKEVIČIUS. Aš noriu, kad supažindintų su įstatymo projektu ir mes pasikeistume nuomonėmis ar jį teikti priėmimui. Ar galima, ar reikia. 

A. BUTKEVIČIUS. Aš tikiuosi, leisite paklausti. Gal mes sudarome tą gynybos štabą ar kaip ten mes pavadinsime šią struktūrą?

Č. V. STANKEVIČIUS. Gerai. Renkasi deputatai. Jeigu mes svarstysime, vadinasi jeigu mes svarstysime, reikštų teikti… Čia neilgas įstatymas. Ilgas įstatymas. 

G. VAGNORIUS. Ilgas įstatymas. Gal pirma sudarykite grupes? Paskui...

Č. V. STANKEVIČIUS. Ar yra projektas parengtas?

A. BUTKEVIČIUS. Taip.

Č. V. STANKEVIČIUS. Prašom supažindinti. 

G. VAGNORIUS. Vadovybė jau atrodo suformuota. Landsbergis, Šimėnas, Misiukonis, Butkevičius, Vaišvila, ... Abišala… 

Č. V. STANKEVIČIUS. Čia jūs ruošiate nutarimą Prezidiumo, taip? Atskiras nutarimas… ten yra pats sprendimas sudaryti, o čia darom atskirą nutarimą. Taip, gerai. Dėl tos vadovybės sudėties. Ar visi tie išvardyti sutinka? 

A. SAKALAS. Klausti reikia visų.

A. BUTKEVIČIUS. Misiukonio neatsiklausėm

Č. V. STANKEVIČIUS. Reikia paklausti… Neklausiant galima įtraukti? 

A. BUTKEVIČIUS. Šimėno neatsiklausė…

A. SAKALAS. Šimėnas pagal pareigas… 

Č. V. STANKEVIČIUS. Gerai. Tada būkit malonus, paklauskit. Tai pirmas straipsnis, taip? 

A .BUTKEVIČIUS. Taip.

Č. V. STANKEVIČIUS. Dar yra daugiau? 

G. VAGNORIUS. Čia ta didžioji pati...

A .BUTKEVIČIUS. Galva… 

Č. V. STANKEVIČIUS. Aš atsiprašau. Ar netiktų jums taip, kad į antrąjį to nutarimo punktą parašyti, kur… visa tai jau daro… gali sudaryti grupes… pavesti sudaryti grupes ir t.t. 

... Ne, ne, čia…

Č. V. STANKEVIČIUS. Ne, bet nutarimas, kad būtų tuoj pat duodamas spausdinti. Tai šis 1 punktas, sudaryti tą vadovybę. O antras… irgi…

V. LANDSBERGIS. Irgi yra idėja, kurią galima svarstyti net ir šiandien…

Č. V. STANKEVIČIUS. Reiškia, pavesti vadovybei… nieko daugiau… tai nereikia daugiau nieko išvis.

G. VAGNORIUS. Mes sudarome šalia to pogrupius

Č. V. STANKEVIČIUS. Reikia, kad būtų Prezidiumo dokumentas. Ir tas yra pirmiausia. Pirma būtų spausdinamas, rašomas, priimamas 

G. VAGNORIUS. Pirmas punktas. Sudaryti Gynybos vadovybę. 

Antras punktas. Sudaryti šias... 

A. BUTKEVIČIUS. Pavesti jai organizuoti…

Č. V. STANKEVIČIUS. Aš nenoriu daugiau sudarinėti Prezidiumui… tegul vadovybė sudaro grupes.

A. BUTKEVIČIUS. Gynybos užtikrinimui reikalingas struktūras.

Č. V. STANKEVIČIUS. Pavesti tai grupei. Tegul ji daro, ką reikia jai. Nereiks Prezidiumo šaukti. 

A. BUTKEVIČIUS. Pavesti jai organizuoti ir koordinuoti gynybos užtikrinimui reikalingas struktūras.

G. VAGNORIUS. Pavesti tokiai ir tokiai grupei sudaryti Lietuvos Respublikos gynybos koordinavimo grupes.

A. SAKALAS. Tada reikia išvardyti tas tris grupes.

Č. V. STANKEVIČIUS. Ar jūs išvardinsite grupes? 

A. SAKALAS. Ne, žmones, bet grupes…

Č. V. STANKEVIČIUS. Suprantu. Bet ar vardinti reikia grupes, ar palikti jų nuožiūrai, kokių jų reikia. Reikalingas grupes… Duokit man nutarimo tekstą…

A. SAKALAS. Reikia peržiūrėti arba bent pasiskirstyti, kas už ką atsakingas… 

Č. V. STANKEVIČIUS. Prašom parašyti nutarimo tekstą ir atiduoti spausdinti. 

G. VAGNORIUS. Ponas Abišala.

Č. V. STANKEVIČIUS. Prašau dėmesio. Kiek čia yra Prezidiumo narių prie stalo? Du, trys, keturi, penki, šeši, septyni. Kur kiti? A.Sakalas aštuntas. Tai čia visi yra. 

A. SAKALAS. Pirmininkas išėjęs. 

Č. V. STANKEVIČIUS. Dėmesio! Aš noriu atlikti balsavimo procedūrą. Pagal juodraštį… Dar kartą pakartojame nutarimo projekto straipsnius. Pirmasis – sudaryti… Prašom, kaip jūs formuojate...Sudaryti Lietuvos Respublikos gynybos… tokios sudėties Lietuvos Respublikos gynybos vadovybę. Išvardintus asmenis girdėjote, taip? Ar reikia pakartoti? Dar kartą perskaitykite. 

Aleksandras Algirdas ABIŠALA (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). Palaukit truputėlį, su Misiukoniu kalba.

Č. V. STANKEVIČIUS. Tiesa, su Misiukoniu kalba, mes negalim dabar. Antras punktas, pavesti gynybos vadovybei sudaryti reikalingas koordinavimo grupes. Ar protokoluojantis užrašė, ką aš pasakiau? (Balsai salėje) 

A. BUTKEVIČIUS. Zabarauskas siūlo šią poziciją.

G. VAGNORIUS. Jis nėra net Ministro Pirmininko pavaduotojas.

Č. V. STANKEVIČIUS. Prezidiumo nariai pavargę, bet vis tiek siūlau priimti balsuojant, atliekant procedūrą, kas už tai, kad priimtume šį nutarimą? Ar pagal straipsnius reikia balsuoti? Nereikia. Tai už visą nutarimą. Kas už tai? Taip, mes pasakėm, kad reikalingas grupes sudaryti. Aš nematau gerai, ar visi balsavo. 

A. SAKALAS. Visi, visi balsavo.

Č. V. STANKEVIČIUS. Pirmininkas, savaime aišku, kad balsavo. Jis jau buvo pareiškęs. Tai vėlgi vienbalsiai yra priimta. Šis nutarimas priimtas. 

G. VAGNORIUS. Dabar už tą vadovybę sudarykime pogrupius. Pasiūlykim… Ir einam miegoti.

Č. V. STANKEVIČIUS. Taip. 

A. BUTKEVIČIUS. Reikia dar padaryti informaciją Respublikos žmonėms. 

... Bet su kuo?

Č. V. STANKEVIČIUS. Prašau? Telefonu? Klausykite,ar šio nutarimo tekstą kam nors atidavėte? ....Ar šio nutarimo tekstą kam nors atidavėte, ar ne? 

.... Užprotokolavom, bet dabar klausykit, ką jūs norit vėl…. 

Č. V. STANKEVIČIUS. Duodate atspausdinti, taip? 

Mečys LAURINKUS (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). Einam nakties įvykių sudaryti bendrą...

...

M. LAURINKUS. Švažas yra įpareigotas sudaryti suvestinę. Dailininkas...Ji jam paskambins ir jis tuoj pat turi atnešti… 

Č. V. STANKEVIČIUS. Atsiprašau, Pirmininkas čia siūlė pareikšti nuomonę dėl tokio laiško, pasiūlymo prieš jums dirbant toje grupėje. Siūlo priimti sesijoje… Čia sesiją parašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui žmogus iš Vilniaus. Siūlo priimti sesijoje nutarimą apie paskolos įvedimą Lietuvos gyventojams laisvu noru šiuo sunku mūsų valstybei metu. Lietuvos gyventojams, kuriems brangi Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė, supras ir padės Lietuvos Respublikai šią sunkią politinę ir finansinę valandą. Laisvė brangesnė už bet kokius turtus. Aš asmeniškai paskolai skiriu 5 tūkst. litų. Tai prašo pagarsinti. Čia yra šių dienų klausimas ar mes… po krizės karinės turbūt. Tiesa? Nepavyks… 

G. VAGNORIUS. Gal pasiūlykit tas grupes vadovybei… 

A. BUTKEVIČIUS. Turi būti apimti keli dalykai: politinė gynyba…

Č. V. STANKEVIČIUS. Klausykite, paimkit popieriaus lapą ir nieko man nekalbėkit, kurie kompetentingi, tą sudarykite… ar dar čia turim bendrai tartis? Jūs jau turbūt aptarę? 

A. BUTKEVIČIUS. Taip, principe yra derinta…

Č. V. STANKEVIČIUS. Gerai, tada tiktai reikia įrašyti žmones. Tai Prezidiumo posėdis baigtas. Įstatymų Prezidiumas nepriiminėja. Galima paklausti… 

G. VAGNORIUS. Tai šituos pogrupius užfiksavote jūs kur nors?

Č. V. STANKEVIČIUS. Čia šioje grupėje …Aš nežinau...

...Ūkinė veikla vyksta Vyriausybėje... 

A. BUTKEVIČIUS. Atsakingo reikia žmogaus už tą ūkinę veiklą šioje grupėje...Šimėnas – žmogus, turintis ekonomisto išsilavinimą, tėra analitikas. Reikia žmogaus, kuris jaustų nervais, kas yra Respublikos ūkis, kuris jaustų, kas yra svertai, kokiais būdais tai yra valdoma...

Č. V. STANKEVIČIUS. Tai dabar kaip, ką deputatai veikia?

...Miega visi paryčiais dabar...

A. BUTKEVIČIUS. Deputatai turėtų valandą laiko.

A. SAKALAS. Gerai… ten kokiai grupei … 

....

G. VAGNORIUS. Mes bendro Vyriausybės nutarimo.

Č. V. STANKEVIČIUS. Na, taip, bet Vyriausybei reikia duoti tekstą. 

A. BUTKEVIČIUS. Mums reikia padaryti pranešimą Respublikos žmonėms.

Č. V. STANKEVIČIUS. Taip, man reikia teksto, laukiu kol atspausdins.

A. BUTKEVIČIUS. Iš esmės reikėtų informuoti apie … 

Č. V. STANKEVIČIUS. Na, taip, bet reikia priimti. Kadangi su Vyriausybe, tai reikia, kad Vyriausybė priimtų… 

A. BUTKEVIČIUS. Pone Ozolai, ar yra susirinkusi Vyriausybė… 

R. OZOLAS (Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Ministro Pirmininko pavaduotojas). Taip, mes nuo šešių val.

A. BUTKEVIČIUS. Mes jau galime supažindinti su pirmo nutarimo tekstu? 

Č. V. STANKEVIČIUS. Kaip perduoti?

A. BUTKEVIČIUS. Telefonu. Dar neatspausdintas.

… Kas.

A. BUTKEVIČIUS. Telefonu, man atrodo… 

A. BUTKEVIČIUS. Telefonu supažindinkime ir viskas. 

Č. V. STANKEVIČIUS. Vienuolika kartų skaitysime telefonu, kurjerį reikia pasiųsti.

 

 

M. LAURINKUS. O kokią poziciją dėstys posėdyje Federacinėje Taryboje. Nes reikia supažindinti su mūsų pozicija Federacinėje Taryboje. Kažkas gi pasisakys ten… 

Č. V. STANKEVIČIUS. Bičkauskui reikia išsiųsti faksą

A. BUTKEVIČIUS. Ar Bičkausko išsakyta dabar pozicija Federacinėje Taryboje? 

...Stebėtojas...

M. LAURINKUS. Bet vis tiek jis perduos…

Kazimieras MOTIEKA (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas). O kaip jam pranešti, kada jis jau ten?

M. LAURINKUS. Perduos, perduos...

K. MOTIEKA. Tą mūsų nutarimą tiesiog specialiai nusiųsti tai Tarybai…

M. LAURINKUS. Tai Tarybai gal, ko gero. Labai paprastai.

K. MOTIEKA. Siunčiam ir pranešam specialiai. 

...

K. MOTIEKA. Gerai, Tarybai, bet ne …

Č. V. STANKEVIČIUS. Tai kaip perduoti gali?

K. MOTIEKA. Telegrama.

Č. V. STANKEVIČIUS. Ta telegrama per pusę dienos. Reikia iš centrinio pašto kažkur  tai siųsti.

K. MOTIEKA. Vilkins dar ją. O faksu negalima …Numerio neturime?

Č. V. STANKEVIČIUS. Faksuoti galima, jeigu jie turi faksą. 

Č. V. STANKEVIČIUS. Ten turime Aukščiausiosios Tarybos, bet šitos struktūros tai tikrai neturime.

… Prašom.

K. MOTIEKA. Vienas dalykas, kitas klausimas kaip tokiu atveju… Parlamentarų negalima… 

… 

…Arba ultimatumą duos, arba...

M. LAURINKUS. Žinoma, jeigu … dėl … tai žinoma… 

… 

…Skambino dabar iš geležinkelio prašė informuoti atvažiavo… iš Rygos, jis čia organizuoja visą tą streiką… ir jų reikalavimas …viskas stovi... iki pilnos pergalės

K. MOTIEKA. Bet ar dabar nereikia … čia tą visą spaudimą … dokumentus, geležinkelis ne mūsų...aeroflotas ne mūsų, kariuomenė ne mūsų… 

(… Tarsi važiuoja tankai.)

…Ar yra… 

M. LAURINKUS. Kažkaip … bus neįmanoma. 

 

 

---

 

 

Garso įraše kalbėję, arba paminėti asmenys: 

ABIŠALA Aleksandras Algirdas (g. 1955), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu. 

AFANASJEVAS Jurijus (Afanasjev Jurij) (1934–2015), 1991–1992 m. vienas iš judėjimo „Demokratinė Rusija“ pirmininkų. 1991–1993 m. Rusijos Federacijos liaudies deputatas. Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos Respubliką metu rėmė Lietuvą.

AMBRAZAITYTĖ Nijolė (1939–2016), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 

AMBRAZEVIČIUS Aleksandras (g. 1953), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. lapkričio 5 d.–1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 

ANDRIKIENĖ Laima Liucija (g. 1958), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, 1992 m. kovo 12 d.–1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoja. 

ANDRIUKAITIS Vytenis Povilas (g. 1951), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Gynimo fondo komisijos nariu.

ANDRUKAITIENĖ Irena (g. 1948), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 

ASTRAUSKAS Rimantas (g. 1955), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

AŽUBALIS Audronius (g. 1958), 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo atstovas spaudai. 

BEINORTAS Julius (g. 1943–2019), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

BERIOZOVAS Vladimiras (1929–2016), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

BIČKAUSKAS Egidijus (g. 1955), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 m. kovo 29 d.–1992 m. balandžio 14 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinis atstovas Maskvoje.

BRAZAUSKAS Algirdas Mykolas (1932–2010), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 17 d.–1991 m. sausio 8 d. –Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas. 

BUŠAS, Džordžas Herbertas Volkeris (Bush George Herbert Walker) (1924–2018), 1989–1993 m. – Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas.

BUTKEVIČIUS Audrius (g. 1960), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. balandžio 25 d. paskirtas Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi.  1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu.

ČEPAITIS Virgilijus Juozas (g. 1937) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

ENDRIUKAITIS Algirdas (g. 1936), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. balandžio 24 d.–1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojas. 

GAJAUSKAS Balys (1926–2017), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

GENTVILAS Eugenijus (g. 1960), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. gegužės 22 d.–1991 m. rugsėjo 10 d. – Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas, 1991 m. rugsėjo 10 d.–1992 m. rugsėjo 10 d. – Aukščiausiosios Tarybos seniūnas. 

GORBAČIOVAS Michailas (Gorbačiov Michail) (g. 1931), 1990–1991 m. – Sovietų Sąjungos Prezidentas.

GRAKAUSKAS Eimantas (g. 1947), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

GRIGAS Robertas (g. 1960), katalikų kunigas. 1991 m. sausio 13-ąją aukojo Šv. Mišias Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos parlamento rūmų. 

GRINIUS Kęstutis (g. 1956), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

GUDAITIS Vincas Ramutis (g. 1941), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, nuo 1990 m. kovo 29 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys.

IEŠMANTAS Gintautas (1930–2016), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

INTA Klemas (g. 1941), nuo 1990 m. balandžio 10 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. balandžio 25 d.–1992 m. kovo 12 d. – Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas. 

JANUŠKA Albinas (g. 1960), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

JARAŠIŪNAS Egidijus (g. 1952), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

JARMOLENKO Vladimir (g. 1948), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

JELCINAS Borisas (Jelcin Boris) (1931–2007), 1990–1991 m. – Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) Aukščiausios Tarybos Pirmininkas.

JERMALAVIČIUS Juozas (g. 1940), 1990–1991 m. – Lietuvos komunistų partijos (SSKP) centro komiteto, jo biuro narys ir ideologinio skyriaus vedėjas. 1991 m. sausio 13-ąją kartu su kitais nesėkmingai bandė įvykdyti valstybės perversmą. 

JONAS PAULIUS II (Karolis Juzefas Voityla) (1920–2005), šventasis, 1978–2005 m. – popiežius 

JURGELIS Jurgis (g. 1942), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

JURŠĖNAS Česlovas (g. 1938), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1992 m. kovo 12 d.–1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas.

KAČINSKAS Virgilijus (g. 1959), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

KATKEVIČIUS Aurelijus (g. 1962–2020), 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio patarėjas. 

KATKUS Valdemaras (g. 1958), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

KAUŠPĖDAS Algirdas (g. 1953), 1990–1993 m. – Lietuvos televizijos direktorius. 

KLUMBYS Egidijus (g. 1952), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

KOLESNIKOVAS Vytautas (1948–2021), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

KUMŽA Algirdas (g. 1956), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

KUZMICKAS Bronislavas Juozas (g. 1935), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas. 1991 m. sausio mėn., agresijos prieš Lietuvos Respubliką dienomis, atstovavo Lietuvos interesams Švedijos, Danijos, Austrijos, JAV, Kanados parlamentuose ir vyriausybių institucijose.

LANDSBERGIS Vytautas (g. 1932), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, faktinis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas. 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu.

LAPINSKAS Kęstutis (g. 1937), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

LAURINKUS Mečys (g. 1951), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, nuo 1990 m. kovo 29 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 1990–1991 m. – Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius. 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu.

LEŠČINSKAS Arvydas Kostas (g. 1946), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

LINKEVIČIUS Vidas, Lietuvos radijo žurnalistas, populiarios radijo laidos „Informuoja VRM tarnybos“ vedėjas. 

LOZORAITIS Stasys (1924–1994), diplomatas, Lietuvos Respublikos atstovas Vašingtone (Jungtinėse Amerikos Valstijose) ir prie Šventojo Sosto. 1990 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Stasiui Lozoraičiui suteikė „1990 m. kovo 11 d. paskelbtos atstatytos Lietuvos Respublikos, ypatingojo pasiuntinio ir atstovo įgaliojimus“.  1991 m. rugsėjo 6 d. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose.  1991 m. spalio 2 d. suteiktas Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas.  

MINKEVIČIUS Jokūbas (1921–1996), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

MISIUKONIS Marijonas (g. 1939), 1990–1991 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

MORKŪNAS Donatas (g. 1957), 1991 m. sausio 14 d. – išrinktas į darbo grupę Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo dėl TASS skleidžiamos dezinformacijos, nušviečiant įvykius Lietuvoje, projektui parengti,

MOTIEKA Kazimieras (1929–2021), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas. 

NEDZINSKIENĖ Birutė (1955–1994), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė.

OKINČIC Česlav (g. 1955), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

OLEKAS Juozas (g. 1955), 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.

OZOLAS Romualdas (1939–2015), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 17 d.–1991 m. sausio 8 d. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas. 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu.

OŽELYTĖ Nijolė (g. 1954), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė.

PALECKIS Justas Vincas (g. 1942), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Gynimo fondo komisijos nariu.

PEČELIŪNAS Saulius (g. 1956), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

PETROVAS Eugenijus (g. 1936), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, nuo 1990 m. kovo 29 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 

POŠKUS Petras (1935–2004), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

POVILIONIS Vidmantas (g. 1948), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

PUPLAUSKAS Vytautas Adolfas (g. 1930), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

RAMONAS Gintaras (1962–1997), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

RASIMAVIČIUS Liudvikas Narcizas (g. 1938), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

RASTAUSKIENĖ (JUKNEVIČIENĖ) Rasa (g. 1958), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė.

RAZMA Liudvikas Saulius (1938–2019), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

RIUTELIS Arnoldas (Rüütel Arnold) (g. 1928), 1990–1992 m. – Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

RUDYS Audrius (g. 1951), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

RUPŠYTĖ Angonita (g. 1959), sąjūdininkė, 1990–1991 m. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. 

SABUTIS Liudvikas (g. 1939), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. 

SAJA Kazimieras (g. 1932), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 

SAKADOLSKIS Romas (1947–2016), 1969–2004 m. radijo stoties „Amerikos balsas“ žurnalistas Vašingtone.

SAKALAS Aloyzas (g. 1931), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, nuo 1990 m. kovo 29 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys.

SĖJŪNAS Algimantas (g. 1941), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 

STAKVILEVIČIUS Mindaugas (g. 1931), 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas (1990 m. kovo 11 d. vykdė svarbią misiją Maskvoje). 

STANKEVIČIUS Česlovas Vytautas (g. 1937), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas.

ŠADREIKA Valerijonas (g. 1938–1991), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 

ŠALTENIS Saulius (g. 1945), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

ŠEPETYS Lionginas (1926–2017), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

ŠERKŠNYS Gediminas (g. 1948), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Gynimo fondo komisijos nariu. 

ŠIMĖNAS Albertas (g. 1950), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991 m. sausio 10–13 d. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu.

ŠIMĖNAS Jonas (g. 1953), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

TAMULIS Jonas (g. 1958), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

TAURANTAS Aurimas (g. 1956), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991 m. balandžio 24 d.–1991 m. rugsėjo 10 d. ir 1992 m. rugsėjo 10 d.–1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos seniūnas. 

TERLECKAS Vladas (g. 1939), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Gynimo fondo komisijos nariu ir jos pirmininku.

TREINYS Mečislovas (g. 1941), 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas (nuo 1990 m. balandžio 18 d.). 

TUPIKAS Pranciškus (1929–2015), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 

UOKA Kazimieras (1951–2016), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

VAGNORIUS Gediminas (g. 1957 m.), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, nuo 1990 m. kovo 29 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 1991 m. sausio 13 d.–1992 m. liepos 21 d. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu.

VAIŠVILA Zigmas (g. 1956), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės nariu. 1991 m. sausio 13 d.–1992 m. liepos 21 d. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas.

VAITIEKŪNAS Petras (g. 1953), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 

VALATKA Rimvydas (g. 1956), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 

VALIONYTĖ Birutė (g. 1956), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 

ŽALYS Alfonsas (1929–2006), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

ŽIEMELIS Vidmantas (g. 1950), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 

 

 

Garso įraše minimi teisės aktai: 

• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis „Į pasaulio vyriausybes“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.76D42B8761C8 
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-942, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.409234F75991 
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-936, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BBBAE8858B3E 
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 13 d. nutarimo papildymo“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-941, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3C4A5C285930 
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-940, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5090CDEFF419 
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-937, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8626E25AF78C 
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskyrimo“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-938, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.87283509B342 
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo paskyrimo“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-939, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7D3A021125D3 
• Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės įgaliojimų“, Vilnius, 1991 m. liepos 30 d., Nr. I-1627, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6A842F85AB22 
• Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės emigracijoje“, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d., Nr. I-935, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CF0245D5DC4D 

 

 

Stenogramą parengė Seimo kanceliarijos
Dokumentų departamento Stenogramų skyrius;

Komentarą parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius