Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2020 m. stipendijos laureatas dr. A. Grišinas

 

Dr. Arvydas Grišinas nuo 2017 m. dirba mokslo darbuotoju Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. A. Grišino mokslinė, kūrybinė ir visuomeninė veikla telkiasi ties dviem temomis: antropologiniu, žmogiškosios būties tyrimu bei Vidurio ir Rytų Europos politika bei kultūra po Sovietų Sąjungos žlugimo. Jo moksliniai tyrimai analizuoja kultūrinę politikos pusę, nepaklūstančią įprastam teisiniam ar ekonominiam racionalizmui. Žmogiškų išgyvenimų, vaizduotės bei simbolių posovietinėje politikoje tyrimais A. Grišinas susidomėjo dar bakalauro studijų metu, nagrinėdamas Sąjūdžio laikų intelektualų diskusijas lietuviškosios tapatybės klausimais. Apgintas istorijos bakalauro darbas tema „Lietuviškumo paieškos 1987–1992 m. intelektualų diskurse: liminalumas ir schizmogenezé” buvo nominuotas Leonido Donskio premijai.

Po bakalauro studijų A. Grišinas buvo pakviestas tęsti tyrimus politikos mokslų doktorantūros programoje Kento universitete (Jungtinė Karalystė) ­– 2011–2015 m. jam buvo skirta Politikos ir tarptautinių santykių mokyklos stipendija. Doktorantūros metu A. Grišinas stažavosi Lietuvos kultūros tyrimų institute bei vykdė lauko tyrimus Ukrainos Maidano protestuose Kijeve. 2015 m. A. Grišinas apgynė daktaro disertaciją „Transition in Post-USSR Europe: The Human Factor in Political Identity Formation”, nagrinėjančią posovietinio virsmo procesą bei „žmogiškojo faktoriaus” reikšmę jame. 2018 m. disertacijos pagrindu tarptautiniu mastu pripažintoje mokslo leidykloje „Routledge” publikavo monografiją tema „Politics with a Human Face: Identity and Experience in Post-Soviet Europe".

Po doktorantūros studijų A. Grišinas grįžo į Lietuvą ir tęsė akademinę veiklą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau – Kauno technologijos universitete. 2017 m. laimėjo Juozo Kazicko stipendijų konkursą ir išvyko į podoktorantūros stažuotę Jeilio universitete (JAV). Stažuotės metu A. Grišinas gilino žinias kultūros sociologijos srityje, skaitė pranešimus Lietuvos, Vidurio ir Rytų Europos politinės tapatybės ir kultūros temomis, organizavo diskusijas liberalizmo krizės klausimais bei kuravo fotografo Juozo Kazlausko darbų parodą Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje tematika. 2018­–2019 m. vizituodamas Upsalos universitete (Švedija), nagrinėjo cinizmo temos sovietinėje kultūroje transformacijas Rusijos politinėje kultūroje po Sovietų Sąjungos žlugimo.

A. Grišinas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jis nuolat vykdo edukacinę veiklą, organizuoja kūrybines ir mokslo populiarinimo dirbtuves, dokumentinės fotografijos parodas, diskusijas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja kultūriniuose bei mokslo populiarinimo festivaliuose, skelbia publicistinius, meno kritikos, mokslo populiarinimo tekstus Lietuvos spaudoje.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateiktame mokslinio tyrimo projekte „Gyvenimas tiesoje: Jano Patočkos politinė mintis” laureatas siekia ištirti J. Patočkos politinę filosofiją, išskleidžiant „gyvenimo tiesoje” idėją ir problematizuojant ją šiuolaikiniame politiniame „post-tiesos” kontekste. Šis mokslinis tyrimas Lietuvos valstybės nepriklausomybės temai yra aktualus ne tik savo istoriniu kontekstu, kaip tyrinėjantis antisovietinių disidentinių judėjimų bangą, kuriai priklauso ir Sąjūdis, bet ir politiškai, nes siekia apmąstyti pasipriešinimo melui ir dezinformacijai filosofinius bei kultūrinius pamatus. Vadovaujamasi hipoteze, jog Čekoslovakijos ir kitų disidentinių judėjimų intelektualinis paveldas gali būti itin svarbus ir aktualus siekiant rasti atsaką į daugelį klausimų, kylančių hibridinių grėsmių, milžiniškų informacijos srautų ir dezinformacijos epochoje.