Lietuva į 1991 metus įžengė būdama įtampos su Sovietų Sąjunga apogėjuje. Pasitelkdamas Lietuvos Komunistų partiją ir promaskvietiškai nusiteikusią organizaciją „Jedinstvo“ SSRS politinis režimas pabandė sukelti masinius protestus ir sukurti sąlygas valstybės perversmui. Pretekstu protestams prieš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vykdomą politiką tapo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nuo 1991 m. sausio 7 d. pakelti maisto produktų kainas. Protestuodami prieš šį nutarimą, sovietinio režimo šalininkai susirinko prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir bandė juos šturmuoti. Aukščiausioji Taryba kainų pakėlimą atšaukė, o pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo priversta atsistatydinti. Tuo metu SSRS gynybos ministro įsakymu pradėtas priverstinis Lietuvos jaunuolių ėmimas į sovietinę kariuomenę, į Lietuvą buvo permetamos papildomos SSRS kariuomenės pajėgos. Šiuo laikotarpiu Aukščiausiosios Tarybos priimtuose dokumentuose atsispindi įtempta to meto padėtis, pokyčiai Vyriausybėje, bandymai atsilaikyti prieš ginkluotą sovietų agresiją. Į sausio 10 d. SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo pateiktą ultimatumą, kuriuo reikalauta paklusti SSRS Konstitucijai, Aukščiausioji Taryba atsakė neturinti nei teisės, nei rinkėjų mandato atsisakyti Lietuvos Respublikos suvereniteto. Aukščiausioji Taryba kreipėsi į Lietuvos žmones, sakydama, kad „nors ir jausdami pavojų savajai tėvynei, džiaugiamės, kad Jūs esate kartu su mumis. Jūsų buvimas čia yra geriausias atsakymas į TSRS Prezidento ultimatumą“. Reaguodami į kreipimąsi žmonės vyko budėti prie svarbiausių valstybės pastatų (Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės rūmų, Televizijos ir radijo komiteto, Televizijos bokšto, Telefonų ir telegrafo stoties) ir juos saugoti. Iš visos Lietuvos žmonės vyko į Vilnių ginti Lietuvos Nepriklausomybės. Sausio 11-ąją Aukščiausiosios Tarybos gynėjai ir savanoriai davė ištikimybės priesaiką Lietuvos Respublikai. Pagrindinis jų ginklas buvo meilė Tėvynei.

Tuo tarpu SSRS pradėjo atvirai demonstruoti savo karinę jėgą. Buvo ginklu užgrobiami bei niokojami valstybės objektai, blokuojami keliai, transportas ir ryšiai. Juodžiausią tų metų naktį – sausio 13-ąją – beginkliai Lietuvos žmonės atlaikė įsisiautėjusią sovietų agresiją. Tą naktį Lietuva neteko 14 drąsių savo valstybės gynėjų. Tai neišgąsdino už laisvę kovojančių žmonių – minios nesitraukė nuo Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai prie parlamento statė barikadas iš armatūros tinklų, gelžbetonių blokų, statybinių plokščių. Čia skambėjo maldos, patriotinės dainos, vyko diskusijos ir mitingai. Gynėjus šildė karšta arbata ir ūkininkų dalijama duona.

Lietuvos žmonių ryžtinga kova už laisvę nepaliko abejingų visame pasaulyje. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą plaukė tūkstančiai palaikymo laiškų ir telegramų. Protesto laiškais ir telegramomis atakuota ir aukščiausioji SSRS vadovybė. Pasaulinio masto laiškų siuntimo akciją surengė tarptautinė organizacija „Amnesty International“. Paramos Lietuvai rodyta daug ir iš visur. Solidarumą su Lietuva reiškė Baltijos šalys, kartu su Rusijos Federacijos Prezidentu B. Jelcinu paskelbusios keturšalius dokumentus ir pripažindamos viena kitos suverenitetą. Labai greitai reagavo Šiaurės šalys, Islandija, Liuksemburgas, Kanada ir kitos valstybės, pareikalaudamos SSRS vadovybės nutraukti jėgos naudojimą, siųsdamos savo delegacijas į Lietuvą ar teikdamos humanitarinę pagalbą. 1991 m. sausio 24 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Sovietų Sąjungos veiksmai pavadinti agresija ir intervencija.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsakydama į SSRS planus 1991 m. kovo 17 d. organizuoti referendumą dėl Tarybų Sąjungos ateities, 1991 m. vasario 9 d. suorganizavo Lietuvos gyventojų visuotinę apklausą - plebiscitą, per kurį daugiau kaip 90 procentų balsavusių piliečių (ir trys ketvirtadaliai visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų) pasisakė už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika. Plebiscito rezultatai pralaužė ir diplomatinę blokadą: vasario 11 d. atkurtą Lietuvos valstybę pripažino pirmoji šalis – Islandija, o vasario 28 d. – Danija.

Praėjus trims dešimtmečiams nuo istorinių įvykių, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius siūlo prisiminti juos, peržiūrint 1991 m. sausio–vasario mėnesių dokumentus, saugomus Lietuvos Respublikos Seimo archyve. Parodos rubrikose eksponuojami dokumentai išdėstyti chronologine tvarka.