Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdyje Taline aptariami regioninės integracijos logistikos ir energetikos srityse klausimai

2025 m. vasario 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Vasario 7 d. Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdyje diskutuojama dėl regioninės integracijos logistikos srityje ir kaip gerinti Baltijos šalių sujungiamumą, aptariamas regioninių energijos tinklų ir jungčių stiprinimas, kuriant Baltijos valstybių energetikos strategiją, komiteto nariai supažindinami su informacija apie projekto „Rail Baltica“ keliamus iššūkius.

Logistikos tinklų Baltijos šalyse vystymąsi lėmė jų geografinė padėtis ir istoriniai pokyčiai. Po nepriklausomybės atgavimo ir įstojimo į Europos Sąjungą (ES), prasidėjo Baltijos šalių integracija į Europos transporto tinklus. Pasitelkus investicijas modernizuotos kelių ir geležinkelių sistemos, įskaitant greitkelį „Via Baltica“ bei plataus užmojo projektą „Rail Baltica“. Baltijos valstybės ir jų strateginiai uostai – Ryga, Talinas ir Klaipėda – yra labai svarbūs, siekiant sujungti rytinius regionus su likusia Europa. Politiniai ir ekonominiai veiksniai, įskaitant sumažėjusią prekybą su Rusija, pabrėžė susisiekimo su Vakarų Europa svarbą, siekiant padidinti ekonominį atsparumą ir pagerinti integraciją į ES sistemą. Siekiant užtikrinti ir skatinti infrastruktūros plėtrą vykdomi du projektai – „Trijų jūrų iniciatyva“ ir „Rail Baltica“. Kaip sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis, „Projektas „Rail Baltica“ yra pagrindinė tarpvalstybinė infrastruktūros iniciatyva, kuria siekiama integruoti Baltijos valstybes į Europos geležinkelių tinklą, bet šis projektas ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais.

„Viena aktualiausių problemų yra didelis finansavimo trūkumas, nes projekto išlaidos, palyginti su pirminiais skaičiavimais, stipriai išaugo. Kitas iššūkių aspektas yra susijęs su jo dvejopa – civiline ir karine paskirtimi. „Rail Baltica“ buvo iš dalies pertvarkytas į karinio mobilumo koridorių. Planuojama, kad greitųjų geležinkelių infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, kurią sunku gabenti keliais. Be to, vežant visą karinį dalinį vienu traukiniu, būtų galima judėti nesukeliant didelių kelių eismo sutrikimų. Geležinkelių transportas taip pat sumažina kelių infrastruktūros nusidėvėjimą, užtikrina saugesnį ir veiksmingesnį specializuotų krovinių, įskaitant sunkiąją techniką ir potencialiai pavojingus krovinius, gabenimą. Nepaisant visų pastangų, „Rail Baltica“ užbaigimas, iš pradžių numatytas 2030 m., gali vėluoti, bet Baltijos valstybių vyriausybės ir toliau pasiryžusios tęsti projektą ir siekia gauti papildomų ES biudžeto lėšų visoms finansinėms ir logistinėms kliūtims pašalinti“, – sako Seimo narys.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Baltijos valstybės ėmėsi kuo greičiau pertvarkyti savo energetikos sektorius ir sparčiau įgyvendinti energijos tiekimo diversifikavimo planus. Anot Baltijos Asamblėjos Viceprezidento Giedriaus Drukteinio: „Baltijos valstybės, kurios anksčiau buvo vienos iš pažeidžiamiausių, kai Rusija naudojo energiją kaip ginklą, dabar yra pakeliui į tai, kad taptų atsparios tokioms grėsmėms. Baltijos valstybėms toliau kelia nerimą nenutrūkstamas Rusijos energijos, konkrečiai suskystintų gamtinių dujų, srautas į ES, todėl jos pritaria laipsniškam ir kuo greitesniam viso Rusijos energijos importo nutraukimui. Baltijos regione toliau gerinamos pagrindinės dujų ir elektros tinklų jungtys, taip palaipsniui mažinant dujų ir elektros perdavimo kliūtis prie valstybių ir regiono sienų. Baltijos valstybės daro pažangą, kurdamos bendrą Baltijos šalių energetikos centrą, skirtą stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje ir atsinaujinančiosios energijos plėtrą. Neseniai pradėta iniciatyva bus skirta Latvijos, Estijos ir Lietuvos energetikos tinklams integruoti, sprendžiant tokias bendras problemas kaip energetinis saugumas, atsinaujinančiosios energijos gamybos pertrūkiai ir priklausomybė nuo energijos importo iš ne ES šalių. Baltijos valstybės taip pat toliau spartina Baltijos šalių elektros energijos tinklo sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklu. Lietuvos Energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis dėl įtemptos darbotvarkės negalėjo atvykti į Taliną, nes kaip tik rytoj, vasario 8 d., Baltijos šalys desinchronizuojasi nuo BRELL, o vasario 9 d. – prisijungia prie kontinentinės Europos tinklų ir tai labai įtemptas metas, atsižvelgiant į pastarųjų savaičių incidentus Baltijos jūroje“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas. 

Parengė

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5)  209 6224, mob. 0 620 75 095

El. p. [email protected]