Apie parodą „DEMOKRATIJOS KELIU: Kaziui Griniui – 150“
Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais. Pristatoma paroda yra kukli istorinio atminimo dovana šiai iškiliai Lietuvos valstybingumo asmenybei.
Visuomeniniame testamente apie save Kazys Grinius yra rašęs: „Mano visuomeninis prityrimas augo moksleivio suole, studento veikloje, gydytojo darbe, žurnalisto ir redaktoriaus kėdėje, socialinės globos draugijose, sveikatos reikalų tvarkyme, besirūpinant dviejų pasaulinių karų tremtiniais – lietuviais. Jis brendo keturių Lietuvos Respublikos demokratinių Seimų kadencijose, Ministerio Pirmininko ir Respublikos Prezidento pareigose.“
Bene labiausiai Kazys Grinius žinomas kaip Lietuvos atgimimo veikėjas, varpininkas, gydytojas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, ypač dėl 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, nulėmusio trumpą šio Prezidento kadenciją ir pakreipusio tolesnio Lietuvos politinio gyvenimo raidą autoritarizmo kryptimi. Plačiajai visuomenei mažiau žinoma jo parlamentinė veikla, vadovavimas VI Lietuvos Respublikos vyriausybei, plataus akiračio visuomeninė veikla, Kazio Griniaus publicistika. Pats Kazys Grinius buvo ištikimas laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principų sergėtojas, Lietuvą matęs tik kaip demokratinę Respubliką ir to visą gyvenimą nuosekliai siekęs.
Politine prasme Kazys Grinius simbolizavo Lietuvos parlamentarizmo suklestėjimą. Jis buvo visų keturių 1920–1926 m. laikotarpiu demokratiškai, visuotiniuose rinkimuose išrinktų Seimų (Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų) narys, atstovavo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai. Būdamas vienu opozicijos lyderių, gynė spaudos laisvę, tautinių mažumų teises, reikalavo labiau rūpintis sveikatos apsauga, švietimu. Amžininkams imponavo Kazio Griniaus idealizmas, patriotizmas, aiškus ir tiesus kalbėjimas, racionalumas, kuklumas, paprastumas, puikus humoro jausmas.
Kazys Grinius vienintelis iš ano meto Lietuvos politikų buvo Seimo nariu, Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. Jis vadovavo pirmajai parlamentinei Lietuvos Vyriausybei. Iki tol valdžiusios penkios Laikinosios Vyriausybės dėjo valstybės pamatus, tačiau jos buvo sudarytos laikinojo įstatymų leidžiamojo organo – Valstybės Tarybos. Gavęs įgaliojimus iš visų krašto žmonių išrinkto Steigiamojo Seimo, Kazio Griniaus vadovaujamas Ministrų kabinetas baigė kloti tuos pamatus ir juos sutvirtino. Jis rūpinosi, kad veiktų valdžios pasidalijimo principas, nusistovėtų glaudūs ir darbingi santykiai su Steigiamuoju Seimu, Prezidentu, politinėmis partijomis, visais visuomenės sluoksniais, spauda. Ši Vyriausybė baigė derybas su Sovietų Rusija ir pasirašė su ja taikos sutartį, nustatė sieną su Latvija, atmetė Hymanso projektu siūlomą sąjungą su Lenkija; jam valdant Lietuvą de jure pripažino devynios valstybės, ji buvo priimta į Tautų Sąjungą.
Trumpo Kazio Griniaus prezidentavimo metu buvo atšaukta karo padėtis, priimtas Amnestijos įstatymas, panaikinta cenzūra, atlikti kiti demokratiniai pertvarkymai. Po perversmo, kiek leido to meto sąlygos, jis ir toliau dirbo politinį darbą, didelį dėmesį skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi sveikatos klausimais, toliau tęsė anksčiau pradėtus darbus, ypač mažinant vaikų mirtingumą ir susirgimus tuberkulioze.
Glaudžiai sutapo Kazio Griniaus gyvenimo peripetijos ir Lietuvos valstybingumo raida. Jo gyvenimas galėtų būti vienu labiausiai įkvepiančių pavyzdžių, rodančių, jog nevalia pasiduoti, ir kaip svarbu saugoti pamatinius laisvės, demokratijos ir humanizmo principus – 2015 m. pabaigoje Izraelio Jad Vašemo Holokausto memorialinis muziejus, įvertinęs nuopelnus gelbėjant žydus nuo Holokausto, Kaziui Griniui ir jo žmonai Kristinai suteikė Pasaulio tautų teisuolių vardus.
Iškilias asmenybes padeda pažinti amžininkų pasakojimai, iki mūsų dienų išlikusios fotografijos, dokumentai. Parodoje, skirtoje Kazio Griniaus gimimo 150-osioms metinėms paminėti, pristatomas rašytinis palikimas, apie Prezidento gyvenimą ir veiklą pasakoja fotografijos. Jose atsispindi Kazio Griniaus politinė, visuomeninė veikla, šeimos istorija, verta atskiro pasakojimo.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Alytaus kraštotyros muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Parodos rengėjai dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotomedžiaga.
Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė
Parodos partneriai:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis muziejus
Maironio lietuvių literatūros muziejus
Alytaus kraštotyros muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Kauno Kazio Griniaus progimnazija
Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus
Paroda buvo pristatyta 2016 m., ją sudaro 27 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]
Paroda „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“ eksponuota:
2016 m. gegužės 9 d. – 2016 m. gegužės 30 d. – Lietuvos Respublikos Seime;
2016 m. liepos 6 d. – 2016 m. rugpjūčio 26 d. – Palangos autobusų stotyje;
2016 m. liepos 7 d. – 2019 m. – Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje JAV;
2016 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. – Kauno pedagogų kvalifikacijos centre;
2016 m. spalio 1 d. – 2016 m. spalio 28 d. – Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje;
2016 m. lapkričio 2 d. – 2016 m. gruodžio 9 d. – Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje;
2016 m. gruodžio 12 d. – 2016 m. gruodžio 30 d. – Lietuvos Respublikos Seime;
2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. vasario 28 d. – Alytaus kraštotyros muziejuje;
2017 m. kovo 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. – Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje;
2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d. – VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pasieniečių mokykloje;
2018 m. sausio 12 d. – 2018 m. vasario 2 d. – Rokiškio krašto muziejuje;
2018 m. vasario 5 d. – 2018 m. kovo 5 d. – Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje;
2018 m. kovo 6 d. – kovo 30 d. – Radviliškio rajono viešojoje bibliotekoje;
2018 m. lapkričio 8 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. – Joniškio žemės ūkio mokykloje;
2019 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. gegužės 2 d. – Joniškio „Aušros“ gimnazijoje.