Žmogaus teisių komitetas aiškinosi, ar vaiko teisių apsaugos reforma pasiteisino, ar vaikai dabar yra saugesni
(2020 m. birželio 10 d. posėdyje, vykdydamas parlamentinę kontrolę, Žmogaus teisių komitetas aiškinosi, ar vaiko teisių apsaugos reforma pasiteisino, ar vaikai dabar yra saugesni. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pažymėjo, kad reformai dar tik dveji metai, todėl daugelis uždavinių yra sprendžiami. Jos nuomone, šiuo metu pasiekta, kad neliko baimės atsiverti ir matyti vaiko teisių apsaugos spragas. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, reforma buvo gyvybiškai reikalinga. Laikotarpiu iki reformos buvo 60 savivaldybių, „atskirų kunigaikštysčių“ su atskiru požiūriu į vaiko teises, skirtinga filosofija. Šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistema vienodėja, tačiau kai kurie žmonės savo senų įsitikinimų dar nelinkę keisti. Kitas klausimas – ką dabar gali savivaldybė pasiūlyti šeimai ir vaikui? E. Žiobienė sakė, kad vaiko teisių specialistas turi aiškiai pasakyti, ko reikia vaikui, ir tokia konkreti paslauga jam turi būti teikiama. Kontrolierė apgailestavo, kad dažnu atveju savivaldybė teikia šeimai tokią paslaugą, kokią turi galimybę pasiūlyti. Vyresnio amžiaus vaikai nori paslaugų savo amžiaus žmogui, o ne kūdikiui. Juk paslauga kūdikiui neatlieps paauglio poreikio. E. Žiobienė taip pat pabrėžė pagalbos tėvams poreikį juos šviečiant. „Uždraudė smurtą – nebežinome ką daryti su vaikais“, – kalbėjo kontrolierė. Taigi yra būtina paslauga, mokanti auklėti vaiką be diržo. Viceministrė papildė E. Žiobienę atkreipdama dėmesį į tai, kad savivaldybių specialistai dar neturi pakankamų gebėjimų atpažinti vaiko poreikius. Pasak jos, bėdų yra su globos kokybe, tačiau didžiausia problema sietina su psichologais ir priklausomybės specialistais – jų trūksta. Dėl gebėjimo pagelbėti tėvams auklėti vaikus kalbėjo ir Seimo nariai. Pasak Zenono Streikaus, absoliuti vaiko laisvė nėra vaiko teisės, vaiko norai ir poreikiai nėra tapatu. Andrius Navickas pažymėjo, kad paslaugos turi būti teikiamos visai šeimai, tačiau šeimos gynėjai neturėtų pamiršti, kad šeimą sudaro individai su savo orumu ir individualiais poreikiais. Pasak Seimo nario, negalima priešinti vaiko individualių poreikių ir interesų su šeimos institutu, kaip vertybe. A. Navickas kalbėjo ir apie specialiųjų poreikių vaikus – ne visi tokie vaikai geriausiai jaučiasi dirbtinai integruojami bendrojo lavinimo mokyklose. Taigi, Seimo nario nuomone, negalima skubėti uždarinėti specialiųjų mokyklų, kur vaikas galimai jaus mažesnę atskirtį ir nebus žeminamas jo orumas. A. Navickas pažymėjo, kad mokykla pirmiausia yra švietimo įstaiga, o ne socialinė institucija, todėl reikia jos veiklą organizuoti taip, kad galėtų tinkamai atlikti jai būdingas funkcijas. Statistinius duomenis apie vaiko teisių apsaugos pažeidimus 2019 metais pristatė posėdyje dalyvavusi Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Jos pateiktais duomenimis, 20 proc. gautų skundų dėl vaiko teisių pažeidimų nepasiteisino, 15 proc. išaugo nustatytų smurto atvejų prieš vaikus lyginant su 2018 metais. Tačiau direktorė pastebėjo, kad žmonės jau geba atpažinti smurto ar kitų vaiko teisių pažeidimų atvejus ir į juos reaguoti. Dauguma vaikų smurtą patiria artimoje aplinkoje. Fizinį smurtą daugiau patiria berniukai, seksualinį – mergaitės (dažniausiai 10–14 metų amžiaus). Vaikų, netekusių tėvų globos, atvejų labai sumažėjo. Tačiau žmonės linkę ir toliau globoti vaikus iki dešimties metų, vyresniems vaikams rasti globėjus yra sudėtinga. Praėjusiais metais buvo įvaikinti 75 vaikučiai. Prioritetiniais Tarnybos tikslais I. Skuodienė įvardijo paslaugų užtikrinimą savivaldybėse, taip pat švietėjišką veiklą. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik atkreipė dėmesį, kad labai svarbu kiekvienam Seimo nariui domėtis paslaugomis ir kitais vaiko teisių apsaugos dalykais „savose“ savivaldybėse. Ir tai yra būtina ne tam, kad kritikuotum, o tam, kad būtų identifikuotos problemos, kuriose reikalinga pagalba ir sprendimai. )

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 metų veiklos ataskaita
(2020 m. gegužės 27 d. posėdyje buvo pristatyta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 metų veiklos ataskaita. Inspekcijos gaunamų skundų skaičius auga, palyginti pastaruosius 3 metus: 2017 m. buvo gauta 480 skundų, 2018 m. – 859, 2019 m. – 880. 2019 m. buvo išnagrinėti 995 skundai, iš kurių daugiausia skųstasi dėl asmens duomenų atskleidimo, rinkimo, duomenų tvarkymo internete, tiesioginės rinkodaros, vaizdo stebėjimo, teisės susipažinti su asmens duomenimis. Žmonės geriau išmano savo teises asmens duomenų apsaugos srityje ir yra linkę jas ginti.)

Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaita
(2020 m. gegužės 20 d. Žmogaus teisių komitete pristatyta Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaita. Ataskaitos pristatyme dalyvavo Teisingumo ministras E. Jankevičius. Komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitai, tačiau paragino atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad formuojant ir Seimui teikiant ateinančių metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektą, būtų numatomas pakankamas finansavimas Seimui atskaitingoms kontrolierių institucijoms, siekiant užtikrinti tinkamą joms pavestų funkcijų įgyvendinimą.)

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 metų veiklos ataskaita
(2020 m. gegužės 27 d. posėdyje buvo išklausyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) 2019 metų veiklos ataskaita. Ataskaitoje akcentuota tai, kad nors pasaulį apėmęs iššūkis, kai valstybei tenka kovoti su mirtina grėsme ir atrodytų, kad žmogaus teisių apsauga nėra pirmaeilis dalykas, tačiau džiugina tai, kad žiniasklaida (taip pat ir socialinė medija) šios mirtinai pavojingos krizės akivaizdoje rodo sugebėjimą susitelkti kovoje ne tik su epidemiologinėmis grėsmėmis, bet ir su galimais žmogaus teisių pažeidimais. Tai puikus pavyzdys, dar kartą įrodantis, kad laisvas žodis ir informacijos laivė yra ypatingos svarbos vertybės, užtikrinančios demokratinės visuomenės klestėjimą ir plėtrą net baisiausių sukrėtimų akivaizdoje. Atkreiptas dėmesys, kad visuomenė atrado Tarnybą kaip efektyvų, kvalifikuotą, nemokamą ir alternatyvų nacionaliniams teismams visuomenės informavimo priemonėse pažeistų žmogaus teisių gynimo būdą.)

Komitetas išklausė lygių galimybių kontrolierės 2019 m. veiklos ataskaitą.
(Gegužės 13 d. Žmogaus teisių komiteto posėdyje Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pristatė Lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitą. 2019 m. į Tarnybą daugiausia kartų buvo kreiptasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu – 318, tai sudaro beveik 32 proc. visų kreipimųsi, negalios pagrindu – 126 (13 proc.), amžiaus pagrindu – 89 (9 proc.). Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais kreiptasi gerokai mažiau: dėl tautybės – 36 kartus, dėl socialinės padėties – 33 kartus, dėl religijos – 22 kartus, dėl įsitikinimų ar pažiūrų – 18 kartų, dėl lytinės orientacijos – 17 kartų. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik 20 proc. kreipimųsi 2019 m. buvo dėl daugialypės diskriminacijos, t. y. buvo kreiptasi dėl diskriminavimo daugiau nei vienu pagrindu. Kontrolierė apgailestavo, kad dėl finansavimo stokos Tarnyba negali efektyviai užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugos priežiūros. Tarnyboje dirbantys penki teisininkai neturi galimybių tinkamai prižiūrėti situaciją visose 60 savivaldybių. )

Komitetas išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2019 m. veiklos ataskaitą.
(2020 m. gegužės 6 d. posėdyje išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2019 m. veiklos ataskaitą. Pateiktoje ataskaitoje atspindėta kontrolierės Editos Žiobienės veikla, kuri apėmė: vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų tyrimą; teisinio reglamentavimo vaiko teisių apsaugos srityje įgyvendinimo vertinimą ir priežiūrą, taip pat praktikoje kylančių iššūkių ir silpnų vaiko teisių apsaugos vietų identifikavimą; dalyvavimą įvairaus formato, lygmens diskusijose, pasitarimuose aktualiais vaiko teisių apsaugos klausimais bei įvairias kitas veiklas, skirtas atkreipti dėmesį į vaiko teisių padėtį, įsisenėjusias spręstinas problemas bei naujus iššūkius, gerosios praktikos pavyzdžius, stiprinti bendradarbiavimą ir pan. Praėjusių metų veiklos apėmė įvairias vaiko gyvenimo sritis bei vaiko teisių ir interesų apsaugos aspektus (vaiko ir tėvų santykiai; globos ir įvaikinimo sistema; socialinės, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugos ar pagalba; vaiko susidūrimas su teisingumo sistemas; migracijos procesai; kt.). Komitetas, atsižvelgdamas į Ataskaitoje keliamas problemas, kreipėsi į Vyriausybę dėl savivaldybių pareigos laikytis įstatymu įtvirtinto geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Taip pat buvo nuspręsta kreiptis į Teisingumo bei Sveikatos apsaugos ministerijas su siūlymu imtis neatidėliotinų veiksmų dėl vaiko interesus atitinkančių psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės terminų bei prašyti pateikti informaciją apie tai, kas buvo padaryta sprendžiant šią problemą.)

Komitetas išklausė Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. veiklos ataskaitą
(Posėdžio metu buvo išklausyta ir Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. veiklos ataskaita, vyko atliktų tyrimų „Dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių teisėsaugos pareigūnams savo veikloje taikant fizinę prievartą“ ir „Dėl nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo“ pristatymas. Seimo kontrolierius A. Normantas pristatė 2019 m. veiklos ataskaitą, kurioje pateikė informaciją apie 7 atliktus tyrimus ir apžvelgė juose atskleistas problemas. Išklausęs ataskaitą Komitetas nutarė parengti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl disciplinų, susijusių su žinių žmogaus teisių užtikrinimo srityje įtraukimo į studijų programas, didžiausią dėmesį skiriant socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektoriaus mokymų programoms. )

Lietuvos romų kreipimąsis dėl patalpų suteikimo
(2019 m. gruodžio 4 d. Komitetas svarstė Lietuvos romų kreipimąsi dėl patalpų suteikimo. Romų atstovai pateikė informaciją apie bandymus rasti bendrą kalbą su Vilniaus miesto savivaldybe siekiant romų integracijos. Buvo patvirtinta Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 m. programa, pasirašytas Lietuvos romų bendruomenės susitarimas su Vilniaus miesto savivaldybės būstu, tačiau nė vienas susitarimo punktų nebuvo įgyvendintas. Neįgyvendinti punktai dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo, dėl patalpų romų kavinės steigimui, kur romai galėtų dirbti ir uždirbti, bei patalpų romų švietimui (nors romų bendruomenė rado projektines lėšas šiems tikslams). Buvo nuspręsta Komiteto vardu parengti raštą Vilniaus miesto savivaldybei ir prašyti padėti spręsti romų bendruomenei skirtų patalpų klausimą.)

JT Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims
(2019 m. lapkričio 27 d. Komitetui buvo pristatytos JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) priežiūros Komiteto pateiktos rekomendacijos Lietuvai. 2019 m. spalio 31 d. Lietuva pristatė šeštąjį periodinį pranešimą apie JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą Lietuvoje. Siekiant stiprinti nacionalinio parlamento vaidmenį įgyvendinant Konvenciją, taip pat atsižvelgiantį Tarpparlamentinės Sąjungos generalinio sekretoriaus raginimą į vyriausybinių delegacijų sudėtį įtraukti ir parlamentarus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimu kartu su vyriausybine delegacija pirmą kartą vyko ir Komiteto narė V. Čmilytė-Nielsen. Po ataskaitos svarstymo, CEDAW komitetas pateikia rekomendacijas valstybei, kurias ji turi įgyvendinti iki kito atskaitos teikimo (per 4 metus), o dėl kai kurių rekomendacijų gali būti nustatytas ir trumpesnis terminas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė pagrindines rekomendacijas ir pažymėjo, kad artimiausiu metu bus sudarytas rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas. Komitetas nusprendė vykdyti nuolatinę šio klausimo parlamentinę kontrolę ir bent vieną kartą per sesiją išklausyti atsakingų institucijų apie pasiektą pažangą šioje srityje. )

Problemos, kylančios Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose
(2019 m. lapkričio 27 d. Komitetas taip pat išklausė informaciją ir aptarė situaciją bei kylančias problemas Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose. Buvo nuspręsta prašyti pateikti Komitetui papildomą medžiagą (darbo grafikus, nuostatus ir pan.) apie minimus įvykius bei surengti išvažiuojamuosius posėdžius į kitas įkalinimo įstaigas.)

Valstybinio audito ataskaita
(2019 m. lapkričio 20 d. Komitetas išklausė 2018 m. rugsėjo 28 d. Valstybinio audito ataskaitos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė – saugumas ir veiksmingumas“ bei 2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinio audito ataskaitos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ pristatymą, išklausė ataskaitose pateiktas rekomendacijas ir aptarė pažangos įgyvendinant rekomendacijas. )

Dėl vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimo
(2019 m. lapkričio 13 d. Komiteto posėdyje buvo vykdoma parlamentinė kontrolė dėl vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimo. Buvo svarstomas Seimo nario M. Puidoko inicijuotos rezoliucijos „Dėl teisinės ir politinės piliečių apsaugos“ projektas. Inicijuota rezoliucija skirta padėti užsienyje gyvenančių lietuvių šeimoms ir jų vaikams. Rezoliucija parengta surinkus duomenis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų ir visų atsakingų Lietuvos institucijų. Ji buvo kelių mėnesių darbo Seimo Žmogaus teisių komitete rezultatas. Už Lietuvos ribų gyvenantys Lietuvos piliečiai susiduria su jų gyvenamose valstybėse veikiančiomis vaikų teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis šeimas kontroliuojančiomis institucijomis. Daugelis lietuvių šeimų, gyvenančių ne Lietuvoje, gerai nežino tose šalyse veikiančių įstatymų, o iš to kyla labai rimtų problemų. )

Dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo
(2019 m. lapkričio 13 d. posėdyje Komitetas svarstė LGKT raštą ,,Dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo“, kuriame LGKT rekomenduoja peržiūrėti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą ribojimą asmenims, vyresniems nei 29 metai, atlikti savanorišką praktiką ir apsvarstyti galimybę šį amžiaus kriterijų panaikinti, nes jis yra pernelyg ribojantis vyresnių (pvz., turinčių negalią) asmenų įsidarbinimo galimybes ir galimai yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pateikė nuomonę, kad savanoriška praktika yra neatlygintinio užimtumo veikla, kurią vykdant sudaroma galimybė dar galimai neturinčiam darbinės patirties jaunimui įgyti praktinių įgūdžių, todėl savanoriškos praktikos nuostatų, reglamentuojamų Užimtumo įstatymo 10 straipsnyje, keisti nereikėtų.)

Valstybinio audito ataskaitą „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“
(2019 m. spalio 9 d. Žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė Valstybinio audito ataskaitą „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“. Pagrindiniai audito rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje veikianti vartotojų teisių apsaugos sistema turi nemažai trūkumų, ne visada tenkina vartotojų lūkesčius ir neužtikrina veiksmingos jų teisių apsaugos. Teisinio reguliavimo spragos ir nepakankamas vartotojų teisių apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimas neužtikrina sąlygų institucijoms imtis veiksmingų priemonių vartotojų teisėms apsaugoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vartotojų sąlygų indeksą Lietuva vertinama žemesniu lygiu nei vidutiniškai Europos Sąjungoje: Lietuva užima 24-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių. Pažymėtina, kad dabartinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistema nepadeda vartotojams greičiau ir paprasčiau išspręsti ginčų. Lietuva yra pasirinkusi ilgiausią Europos Sąjungos narėms leistiną ginčų nagrinėjimo terminą – 90 dienų, tačiau net ir per jį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo tik apie pusę (56 proc.) ginčų. Pasak auditorių, kai kurių ginčų nagrinėjimas truko ilgiau nei metus. Komitetas, susipažinęs su audito išvadomis ir rekomendacijomis nusprendė ateityje tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę. Komitetas domėsis kaip atsakingoms institucijoms sekasi įgyvendinti audito pateiktas rekomendacijas ir užtikrinti efektyviai veikiančią vartotojų teisių apsaugos sistemą. )

LGKT raštas dėl galimos diskriminacijos
(2019 m. spalio 9 d. dienos posėdyje Komitetas taip pat svarstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau ¬¬– LGKT) raštą dėl galimos diskriminacijos. Komitetas išklausė Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovus dėl galimų lygių galimybių pažeidimų Užsienio reikalų ministerijoje. Komitetas, susipažinęs su pateikta informacija, išklausęs posėdžio dalyvius ir atsižvelgęs į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pateiktą informaciją, kad yra rengiamos Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, pasiūlė Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovams stebėti ir analizuoti naujai rengiamus Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimus ir papildomai informuoti Komitetą, jeigu nebus atsižvelgiama į Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos keliamas problemas. )

Seimo nario Stasio Tumėno kreipimasis dėl galimos diskriminacijos, patvirtinant lėtai progresuojančią ligą
(2019 m. rugsėjo 25 d. Komitetas svarstė Seimo nario Stasio Tumėno kreipimąsi į Komitetą dėl galimos diskriminacijos, patvirtinant lėtai progresuojančią ligą, diagnozuotą per penkerių metų laikotarpį po būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje. Susipažinęs su kreipimusi, Komitetas nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijas su siūlymu įvertinti, ar teisės aktais nustatytas terminas remiasi objektyviais ir pateisinamais kriterijais, ar lėtai progresuojančios ligos atsiradimas būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu neturėtų būti ribojimas jokiais terminais. Ministerijos, išanalizavusios Komiteto siūlymą, nusprendė artimiausiu metu pakeisti Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10.5.8 papunktį – atsisakyti jame įtvirtintos nuostatos, kad asmuo dėl ligos (suluošinimo), atsiradusios būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, turi pateikti gydymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį lėtai progresuojančią ligą, diagnozuotą per 5 metų laikotarpį po tarnybos.)