Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

KAZIMIERAS UOKA – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka (1951–2016)“

Kazimieras Uoka – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjas, Sąjūdžio Seimo narys ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Lietuvos darbininkų sąjungos įkūrėjas ir pirmasis jos pirmininkas, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrėjų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, 1992–1996 m. ir 2008 – 2012 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos nacionaldemokratų partijos ir Lietuvių tautininkų sąjungos steigėjas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka
Vilnius, 1990–1992 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Gimęs Kaune, Kazimieras Uoka savo ateitį siejo su istorijos mokslu, studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Įgijęs istorijos mokytojo kvalifikaciją, trumpai dirbo vienoje iš gimtojo Kauno vidurinių mokyklų, tačiau dėl antisovietinių pažiūrų iš darbo buvo atleistas. Negalėdamas dirbti mokykloje, Kazimieras Uoka įsidarbino ekskavatorininku, buldozerininku Kauno žemės darbų mechanizacijos valdyboje Nr. 14. Tuo metu pradėjo domėtis darbininkų gyvenimu, profesinių sąjungų veikla, socialdemokratijos idėjomis. Į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį Kazimieras Uoka atėjo kaip darbininkas ekskavatorininkas. Šis apibūdinimas Atgimimo ir pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais buvo tapęs savotišku jo, kaip politiko, „atpažinimo ženklu“, puikiai žinomu tiek bendražygiams, tiek politiniams varžovams. Jau tais pačiais Atgimimo metais šis „ekskavatorininkas“ tapo viena iš ryškesnių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio asmenybių, 1989 m. buvo išrinktas Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimo delegatu nuo Lietuvos, kaip Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininkas 1989 m. rudenį dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų darbininkų federacijos metinėje konferencijoje, kurioje buvo įvertintas įtakingiausių JAV profesinių sąjungų lyderių, spaudė ranką šioje konferencijoje taip pat viešėjusiam Lenkijos „Solidarumo“ lyderiui Lechui Valensai;  tais pačiais metais Lietuvos delegacijos Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavime pastangomis buvo deleguotas į suvažiavimo prezidiumą ir buvo vienintelis prezidiumo narys, kuris nėra sąjunginės respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.

Lietuvos Trispalvės iškėlimo Kauno karo muziejaus bokšte iškilmės
Stovi centre: Kauno sąjūdininkai Kazimieras Uoka ir Algirdas Vaclovas Patackas
Kaunas, 1989 m. spalio 9 d. | Fotografas Romualdas Požerskis
Romualdo Požerskio asmeninis archyvas
Amerikos darbininkų federacijos (AFL-CIO) suvažiavimo svečiai Lenkijos „Solidarumo“ lyderis Lechas Valęsa ir Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininkas Kazimieras Uoka
Vašingtonas, 1989 m. lapkričio 14 d. | Fotografas nenurodytas.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas | Kazimiero Uokos asmeninis archyvas

Pirmuose demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą jau pirmajame ture 1990 m. vasario 24 d. buvo išrinktas Rokiškio rinkimų apygardoje Nr. 102. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Tą dieną jam buvo 39 metai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje jis dirbo nuolatinėje Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje, Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupėje ryšiams su TSRS Aukščiausiąja Taryba palaikyti, Lietuvos Respublikos parlamentinėje vyriausybinėje komisijoje konsultacijoms su Rusijos Tarybų Federacine Socialistine Respublika, komisijoje Politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimams spręsti. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos jis buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi. Šias pareigas ėjo 1990 m. birželio 21 d. – 1992 m. lapkričio 26 d.

Ir vėlesniais metais signataras Kazimieras Uoka buvo aktyvus Lietuvos politinio gyvenimo dalyvis. Buvo išrinktas 1992–1996 m. ir 2008–2012 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo nariu, 1996, 2000 ir 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kandidatavo nesėkmingai. Turėjo politinių ambicijų ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose 1993 ir 2003 metais, tačiau oficialiu kandidatu Prezidento rinkimuose netapo.

Savita Kazimiero Uokos kaip politiko karjera žymėjo virsmą – nuo ankstyvųjų profesinių sąjungų ir socialdemokratijos idėjų (politinės kairės) iki narystės Lietuvos nacionaldemokratų partijoje, Lietuvos tautininkų sąjungoje (politinės dešinės). Tačiau ir bendražygiai, ir politiniai varžovai jį matė kaip politiką – Lietuvos patriotą. Pasak Lietuvos Nepriklausomybės Aktos signataro Leono Milčiaus, „Kazimieras buvo bendražygis, kuriuo galėjai ne tik pasitikėti, bet ir atsiremti, pasitikrinti savo moralines, idėjines vertybes, ypač tautiškas. <...> Meilė ir ištikimybė Lietuvai, jos laisvei buvo tos vertybės, kurioms jis išliko ištikimas visą gyvenimą“.

Parodoje, skirtoje Kazimiero Uokos 70-osioms gimimo metinėms paminėti, pristatomas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelias, jo šeimos istorija, profesinė ir aktyvi visuomeninė veikla Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje, Lietuvos darbininkų sąjungoje, kitose atsikuriančiose Lietuvos politinėse organizacijose, darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Rokiškio krašto muziejuje, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Kazimiero Uokos šeimos archyve. Kai kurios iš jų eksponuojamos pirmą kartą.

Be to, eksponuojamos nuotraukos iš fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, Algirdo Sabaliausko asmeninių archyvų. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Elena Belskytė, Romualdas Damulis, Larisa Dmuchovskaja, Alfredas Girdziušas, Aleksandras Juozapaitis, Romualdas Jurgaitis, Jonas Juknevičius, Viktoras Kapočius, Eugenijus Masevičius, Olga Posaškova, Andrius Petrulevičius, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Donatas Valantinas, Algimantas Žižiūnas.

Nuoširdžiai dėkojame kolegoms archyvų darbuotojams, visiems kitiems, geranoriškai prisidėjusiems rengiant šią parodą, ypač signataro Kazimiero Uokos dukrai Jūratei – už atrinktas nuotraukas iš šeimos archyvo, visiems, savo patarimais ir darbu talkinusiems rengiant šią parodą.

 

 

 

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė.

 

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

Rokiškio krašto muziejus

 

Paroda pristatyta 2021 m. kovo 12 d., ją sudaro 11 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]