Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Laikinoji Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupė

Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Dar ne viskas padaryta, kad mokyklos taryba taptų veiksminga švietimo savivaldos institucija“

2022 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Seimo laikinoji Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinoji grupė savo veiklą šių metų Seimo rudens sesijos laikotarpiu pradėjo organizuodama spalio 14 d. (trečiadienį) diskusiją „Švietimo savivaldos institucijos mokyklose ir savivaldybėse bei jų veikla: esama situacija, pasiekimai ir trukdžiai, sukaupta patirtis ir galimybės tobulėti“. Diskusija tradiciškai vyko nuotoliniu būdu ir joje, be grupės narių Guodos Burokienės, Orintos Leiputės ir Kęstučio Vilkausko, dalyvavo daugiau nei 20 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, savivaldybių, Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos tėvų forumo, akademinės bendruomenės ir kitų aktyvių ir diskusijos tema besidominčių pilietinės visuomenės atstovų.

Diskusijoje pirmasis pasisakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas ir priminė Švietimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokyklos savivaldos institucijų sudėtį, sudarymą ir paskirtį. Jis taip pat pristatė ministerijos greituoju būdu atliktos apklausos (apklausta apie 200 mokyklų) rezultatus: nors švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu 2021 metais buvo atnaujinti mokyklų pavyzdiniai nuostatai, kuriuose surašytos principinės nuostatos dėl mokyklos savivaldos institucijų sudarymo, veiklos ir santykių su mokyklos vadovais, tačiau daugelyje mokyklų nuostatai iki šiol nėra atnaujinti, pasitaiko atvejų, kai mokyklos nuostatai nėra viešinami įstaigos interneto svetainėje (nors tai privalu), kai kurių mokyklų nuostatų turinys kelia rimtų abejonių, trūksta teisinių žinių, kvalifikuotai apibrėžiant mokyklos savivaldos institucijų veiklos turinį, ribas ir santykius su mokyklos vadovais, kai kada susidaro įspūdis, kad mokyklos taryba yra įsivaizduojama kaip mokyklos kolegialus valdymo organas, kurio priimti sprendimai yra privalomi mokyklos vadovams, nors valstybės teisės aktuose reguliavimas yra kitoks.

Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja A. Kovalevska, kuri atsakinga ir už švietimo reikalus, pasidžiaugė, kad Vilniaus mieste yra daugiau nei 250 savivaldybės švietimo įstaigų, ir jose visose sudarytos ir veiklą realiai vykdo įvairios mokyklų savivaldos institucijos: mokyklų, mokinių, mokytojų tarybos, tėvų komitetai. A. Kovalevska kaip vieną iš didesnių problemų nurodė tai, kad kyla sunkumų dėl vietos bendruomenės atstovų „suradimo“, sudarant mokyklų tarybas, ir jų dalyvavimo mokyklų tarybų posėdžiuose. Jos pasisakyme buvo minėta, kad, deja, Vilniaus miesto savivaldybėje nors ir sudaryta, bet nefunkcionuoja savivaldybės Švietimo taryba. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje yra sukaupta ir nemažai gerosios patirties: kelis kartus per metus organizuojami mokyklų tarybų pirmininkų susirinkimai, kuriuose pirmininkams suteikiamos reikalingos žinios ir teikiamos konsultacijos, Vilniaus mieste aktyviai vyksta kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvauja vietos bendruomenės atstovai, generuojamos idėjos, rengiami projektai ar teikiamos vertingos pastabos dėl jų. 

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas K. Mikolajūnas savo pasisakyme nurodė nemažai aktualių problemų, su kuriomis susiduria mokyklos, mokyklų tarybos, mokyklų vadovai, mokiniai ir jų tėvai: nors mokyklų nuostatuose yra reglamentuojamas mokyklų tarybų sudarymas ir kompetencija, tačiau mokyklų tarybų ir mokyklų vadovų teisės ir pareigos dar nėra tinkamai apibrėžtos ir atskirtos (dėl to kyla nemažai problemų, net konfliktų), mokyklų taryboms yra nustatomos pareigos, bet jos iš esmės yra labai formalios, nors taip neturėtų būti. Ne vienoje mokykloje atstovus į mokyklos tarybą „atrenka“ ir deleguoja pats mokyklos vadovas, mokyklų taryboms pavėluotai (pavyzdžiui, iš vakaro) siunčiami dokumentai, kuriuos jos privalo apsvarstyti ir pateikti sprendimus, tenka dalyvauti mokyklos vadovo atrankose, kuriose yra tik vienas kandidatas ir kt. K. Mikolajūno nuomone, būtų labai gerai, jeigu daugiau konsultacijų, reglamentuojant mokyklų tarybų sudarymą ir veiklą, rengiant mokyklų nuostatus, teiktų savivaldybės teisininkai. Labai pasiteisintų praktika, kai į mokyklų tarybas būtų deleguojami tėvai, kurių vaikai jau nebesimoko toje mokykloje (tokie tėvai būtų mažiau pažeidžiami, galėtų drąsiau reikšti nuomonę, nebijodami, kad tai neigiamai atsilieps jų vaikams). Mokyklų tarybų pirmininkų telefonai turėtų būti viešai prieinami ir tėvai, nebijodami dėl pasekmių, galėtų atviriau išsakyti mokyklos tarybos pirmininkui savo nuomonę.

Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė K. Pralgauskytė atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta sąvoka „mokinių savivalda“, kad į ją dažnai žiūrima kaip į „renginių organizavimo būrelius“. Jos nuomone, mokyklų tarybos veikia efektyviai ten, kur mokyklų tarybos turi mokyklos vadovų palaikymą, dirba ranka rankon. Daugelyje mokyklų tarybų lemiamą vaidmenį vaidina mokytojai ir tėvai, o į mokinių dalyvavimą dar ne visada žiūrima „rimtai“.

Mykolo Riomerio universiteto, Viešojo administravimo instituto profesorė J. Urbanovič  paminėjo, kad mokyklos taryba yra svarbi kaip demokratinio valdymo elementas, įtraukties į viešųjų reikalų tvarkymą mechanizmas, mokyklos savarankiškumo atributas, gerų sprendimų, kai situacija sudėtinga, neapibrėžta ar nesureguliuota, paieškos ir radimo būdas. Ji, pasiremdama atliktų mokslinių tyrimų (apklausta daugiau nei 2000 respondentų) išvadomis ir įžvalgomis, nurodė, kad mokyklų savivaldos institucijos, dalyvaudamos mokyklos veikloje, iš tikrųjų prailgina reikalingų sprendimų priėmimo laiką ir todėl mokyklų vadovai „nemėgsta“ pasitelkti mokyklų tarybų, o sprendimus linkę priimti patys; kad mokytojai nėra aktyvūs savivaldos institucijų dalyviai ir tai motyvuoja užimtumu savo tiesioginiame darbe; kad mokyklų tarybos neretai formuojamos iš „palankių“ mokyklų vadovams mokytojų, tėvų, vietos bendruomenės atstovų ir virsta savotiškais „elitiniais būreliais“, savo paskirtį atliekančiais labai formaliai, nereikliai ir neiniciatyviai. Ji taip pat minėjo, kad yra išnagrinėta ir kitų šalių mokyklų savivaldos institucijų geroji sudarymo ir veiklos patirtis, ir ji rodo, kad, priklausomai nuo mokyklos tipo (formos), joms pavedama ne tik vertinti mokyklos veiklos ataskaitas, bet ir tarti lemiamą žodį mokyklos vadovų atrankose, spręsti dėl ugdymo kokybės, dėl mokyklos tipo ir pan. 

Kaip visada aktyvus visuomenininkas ir praktikas Sakalas Gorodeckis, pasiremdamas ir savo asmenine patirtimi, pateikė pavyzdžių iš realaus gyvenimo, kaip sudaromos ir veikia mokyklų tarybos: jo nuomone, yra nemažai problemų mokyklų tarybų sudarymo procese (teisiškai neįtvirtintos mokyklų tarybų sudarymo iš keturių subjektų proporcijos – po ¼, todėl kartais to ir nesilaikoma); mokyklų vadovai „blokuoja“ „nepatogių“ tėvų atstovų atėjimą į mokyklų tarybas; nors dažnoje savivaldybėje veikia nemažai nevyriausybinių organizacijų, nežinia kodėl, sudarant mokyklų tarybas, jų atstovai nekviečiami; mokyklų tarybų priimami sprendimai neretai būna neteisėti, nes tarybos būna pilnai nesukomplektuotos (trūksta, pavyzdžiui, atstovų iš vietos bendruomenės); teisiškai nėra sureguliuota, kiek kadencijų iš eilės pareigas gali eiti tas pats mokyklos tarybos pirmininkas; tinkamai nėra atskirtos mokyklos tarybos ir mokyklos vadovų atsakomybių ribos, nesureguliuoti jų santykiai, todėl mokyklų tarybos yra neretai tapusios „uždaromis“ ir /ar priedėliais prie mokyklų administracijų ir kt. 

Diskusijos pabaigoje buvo pasiūlyta neapsiriboti tik šia viena diskusija apie mokyklų savivaldos institucijas, o organizuoti nuolat veikiančią konferenciją (periodiškai organizuojamus aptarimus), kurių metu būtų garsinama ir skleidžiama mokyklose ir savivaldybėse sukaupta šios srities geroji patirtis. Seimo narė G. Burokienė buvo linkusi, kad, vadovaujantis diskusijos metu išsakytomis mintimis, būtų parengti įstatymų pakeitimų projektai ir teikiami Seimui svarstyti. Laikinosios grupės pirmininkas K. Vilkauskas, iš esmės pritardamas abiem minėtiems siūlymams, taip pat pasiūlė, kad diskusijos metu išsakytos problemos ir siūlymai jas spręsti būtų pateikti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, paprašant juos tinkamai įvertinti ir, esant reikalui, parengti reikalingų įstatymų ir/ar kitų teisės aktų pataisas.

Posėdžio įrašą galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

 

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas

Kęstutis Vilkauskas

Tel. (8 5) 239 6335

 

       Naujausi pakeitimai - 2022-10-14 13:06
       Monika Kutkaitytė