Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Tvariems sprendimams priimti reikia daugiau laiko“

2023 m. spalio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės (toliau – Seimo laikinoji grupė) pirmininko Kęstučio Vilkausko iniciatyva vyko apvaliojo stalo diskusija dėl mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo ir veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimo. Į diskusiją buvo kviesti ir dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės narys Eugenijus Sabutis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, patarėja Justina Ronkaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėja savivaldybių klausimais Linda Kreimerytė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas Artūras Narkevičius ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, kiti pilietiškai aktyvūs suinteresuoti asmenys (Alfonsas Brazas ir Emilis Misiulis iš Vilniaus miesto savivaldybės, Einaras Vildė iš Trakų rajono savivaldybės).

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Pradėdamas diskusiją Seimo laikinosios grupės pirmininkas K. Vilkauskas paminėjo, kad ši apvaliojo stalo diskusija yra tęsinys 2022 m. lapkričio 14 d. Seime vykusios konferencijos, kurios metu buvo apibrėžta mažosios vietos savivaldos teorinė samprata ir mažosios vietos savivaldos subjektų sistemos sudėtis; išsamiai atskleista mažosios vietos savivaldos subjektų raida laikotarpiu nuo 1995 metų iki šių dienų; aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai, tiek laikotarpiu iki, tiek ir laikotarpiu po 2023 metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru (savivaldybės vykdomąja institucija). Jis visus diskusijos dalyvius pakvietė diskutuoti pagal iš anksto pateiktus septynis klausimus, suformuluotus siekiant identifikuoti, kokius pakeitimus, susijusius su mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo ir veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimu, būtų tikslinga daryti artimiausiu metu, o kokius pakeitimus – nuo 2027 metų.

Parlamentarai R. Juška ir E. Sabutis savo pasisakymuose pabrėžė, kad pasirinkta kryptis tobulinti mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo ir veiklos teisinį reglamentavimą yra teisinga, nes tai sudarytų sąlygas ir atvertų didesnes galimybes vietos bendruomenėms aktyviau įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą. Visgi šiuo metu tikslinga koncentruotis į tų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų tikslinimą (koregavimą), kurios padėtų spręsti problemas, iškilusias nuo 2023 metų balandžio 1 d. Lietuvos savivaldybėse įgyvendinant naują savivaldos modelį su tiesiogiai renkamu meru. Seime yra pripažįstama, kad vietos savivaldybių žemutinėje valdymo grandyje – seniūnijų – savivaldybių administracijų filialų su vadovu seniūnu ir seniūnaitijų bendruomenių su dviem pagrindinėmis veiklos formomis (seniūnaičiais ir bendruomeninėmis organizacijomis) lygiu reikia daryti pakeitimus, tačiau vis dar stokojama aiškumo, kaip tai daryti yra geriausia. Todėl tvariems sprendimams priimti dar reikia laiko.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas A. Narkevičius atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į du svarbius aspektus, susijusius su šiuo metu Lietuvos savivaldybėje vykstančiais seniūnaičių rinkimais: a) vietos gyventojai tapo reiklesni kandidatams, siekiantiems tapti seniūnaitijų – gyvenamųjų vietovių bendruomenių – atstovais ir b) seniūnaičių rinkimai kaimiško tipo seniūnijose vyksta daug sklandžiau, lyginant su seniūnaičių rinkimais miesto tipo seniūnijose (daugiau kandidatų, daugiau gyventojų dalyvauja rinkimuose, sudarytos geresnės sąlygos kandidatams „pasiekti“ rinkėjus ir perteikti jiems savo programines nuostatas ir pan.). Jis patvirtino, kad seniūnai pritartų iniciatyvoms išplėstines seniūnaičių sueigas pertvarkyti į seniūnijų tarybas, aiškiau apibrėžti jų įgaliojimus ir santykius su savivaldybių institucijomis, o vėliau seniūnijų tarybų rinkimus organizuoti kartu su eiliniais savivaldybių tarybų rinkimais. Jo nuomone, savivaldybės biudžeto asignavimus seniūnijų funkcijoms vykdyti racionalu planuoti atsižvelgiant į seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius objektyvius kriterijus, kuriuos nustatytų savivaldybės taryba. Toks seniūnijų asignavimų planavimo būdas ir dabar yra taikomas nemažame skaičiuje Lietuvos savivaldybių ir laiduoja teisingesnį išteklių paskirstymą nuolatinėms seniūnijų funkcijoms finansuoti.

A. Brazas, E. Misiulis, E. Vildė savo pasisakymais patvirtino, kad šiuo metu renkant seniūnaičius kyla nemažai iššūkių ir kad seniūnaičių ar seniūnijų tarybų rinkimai kartu su savivaldybių tarybų rinkimais užtikrintų, kad rinkimai vyktų sklandžiau, būtų gerokai didesnis rinktų atstovų legatimumas (seniūnaičių rinkimuose dalyvautų ne 20–30 rinkėjų, bet nepalyginamai daugiau vietos gyventojų). Taip pat, ieškant sprendimų, būtina įvertinti skirtumus tarp kaimiškųjų ir miesto seniūnijų, apsvarstyti galimybę į seniūnaičių rinkimų procesą įtraukti ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, tobulinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias seniūnijų ir seniūnaičių veiklą, santykius, seniūnijų finansavimą.

A. Bulkevičienė, J. Ronkaitienė ir E. Juozapaitienė savo pasisakymais pritarė R. Juškos ir E. Sabučio išsakytiems teiginiams, kad pasirinkta kryptis tobulinti mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo ir veiklos teisinį reglamentavimą yra teisinga, bet tvariems sprendimams reikia daugiau laiko pasiruošti, tikslinga atlikti specialius  tyrimus, organizuoti daugiau ir atviresnių diskusijų.

Apibendrindamas vykusias diskusijas K. Vilkauskas pažymėjo, kad jis ir jo vadovaujama Seimo laikinoji grupė toliau vykdys veiklą, aiškindama mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo ir veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimo svarbą ir teikdama siūlymus, kuriais bus siekiama didesnio pilietinio aktyvumo ir gyventojų įsitraukimo į savivaldybės ir seniūnijos  reikalų tvarkymą, naujų organizacinių valdymo formų taikymo seniūnijos lygiu, didesnio seniūnijų veiklos ir finansinio savarankiškumo.

Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ galima peržiūrėti visą įvykusios diskusijos įrašą.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas

Kęstutis Vilkauskas

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys

Tel. (8 5) 239 6335