Apie parodą „Gegužės 3-iosios Konstitucija“

1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimo (1788–1792) priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija – „Valdymo įstatymas“ (lenk. Ustawa Rządowa) užima ypatingai svarbią vietą konstitucinės minties raidoje, tai – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusi pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo priimta politinio valdovo ir bajorijos kompromiso keliu: pažangioms idėjoms atstovaujantys Lietuvos ir Lenkijos reformų šalininkai, suvokdami valstybės stiprinimo Rusijos agresijos akivaizdoje svarbą, sutiko su abipusėmis nuolaidomis ir susivienijo prieš konservatyviąją bajoriją. Radikalūs respublikonai nesipriešino konstitucinės monarchijos įvedimui, o centralizuotos unitarinės valstybės ideologai nusileido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesus ginantiems pasiuntiniams, įsipareigodami įtvirtinti valstybinių institucijų dualizmą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų siekiai užkirsti kelią valstybės unitarizavimui buvo įgyvendinti 1791 m. spalio 20 d. Seimui priėmus Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymą. Šis dokumentas „bendrai sutikus abiem – Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tautoms“ įteisino modifikuotą dvinarę Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką.
Gegužės 3-iosios Konstitucija Lietuvoje buvo sutikta palankiai, jai pritarė visi 1792 m. vasario mėn. susirinkę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimeliai (iš 33 seimelių, 27 prisiekė ištikimybę, 1 pasižadėjo remti, 5 seimeliai padėkojo). XVIII a. pabaigoje netrukus po Gegužės 3-iosios Konstitucijos paskelbimo šis dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą, tai pirmas tokio lygio politinis tekstas lietuvių kalba, išlikęs iki mūsų dienų kaip lietuvių kalbos paminklas.

Pristatoma paroda yra gražus dvišalio Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos institucijų bendradarbiavimo pavyzdys. Parodą parengė Lietuvos istorijos instituto ir Lenkijos istorijos muziejaus mokslininkai ir muziejininkai. Parodos parengimą globojo abiejų valstybių instituciniai partneriai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos Respublikos kultūros, tautinio paveldo ir sporto ministerija, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 
Parodoje eksponuojami istoriniai šaltiniai: paveikslų, knygų, spaudinių ir periodinių leidinių faksimilės, žemėlapiai, proginiai medaliai, atminimo ženklai ir nuotraukos, surinkti iš 25 Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos archyvų, bibliotekų ir muziejų: Ciechanoveckių fondo rinkinių depozito, Karaliaus Jono III rūmų muziejaus Vilianove, Krokuvos nacionalinio muziejaus, Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje, Kunigaikščių Čartoriskių muziejaus, laikraščio „Kurier Wileński“, Lenkijos istorijos muziejaus, Lenkijos kariuomenės muziejaus, Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos Krokuvoje, Lenkijos mokslų akademijos Kurniko bibliotekos, Lenkijos nacionalinės bibliotekos, Lodzės meno muziejaus, Lvovo nacionalinės meno galerijos, Poznanės nacionalinio muziejaus, Pšipkovskių muziejaus Jendžejuve, Tarnuvo apskrities muziejaus, Tautos atminties instituto archyvo, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto Nepriklausomos studentų sąjungos kolekcijos, Varšuvos karališkųjų rūmų, Varšuvos miesto muziejaus, Varšuvos nacionalinio muziejaus, Varšuvos universiteto bibliotekos, Vilniaus universitet bibliotekos, Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje, Vroclavo Osolinskių nacionalinės bibliotekos, Žešuvo apskrities muziejaus.

Kiekvieną parodos stendą papildo išsamus komentaras. Parodos pasakojimu pristatoma XVIII amžiaus pabaigos Abiejų Tautų Respublikos panorama, jos santykiai su kaimynais, sudėtingas kelias į Ketverių metų seimo sušaukimą ir nepaprastos pastangos suderinti skirtingas Respublikos raidos vizijas, taip pat parlamentinio darbo ir debatų dėl valstybės reformų istorija, 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos („Valdymo įstatymo“) priėmimo aplinkybės ir Konstitucijos vertinimas to meto visuomenėje, o taip pat abiejų Respublikos tautų – lietuvių ir lenkų Tarpusavio įžado sudarymas bei Gegužės 3-iosios Konstitucijos įvaizdžio atspindžiai lenkų ir lietuvių istorinėje atmintyje.

Parodą parengė – Lietuvos istorijos institutas ir Lenkijos istorijos muziejus

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Robertas Jurgaitis, habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, prof. Michalas Kopczynskis (prof.  Michał Kopczyński), Robertas Kostro (Robert Kostro), Vojciechas Kovlatas (Wojciech Kowlat) ir Rafalas Vaščukas (Rafał Waszczuk).   

Parodos instituciniai partneriai: 

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 

Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija 

Lenkijos Respublikos kultūros, tautinio paveldo ir sporto ministerija 

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Paroda „Gegužės 3-iosios Konstitucija“ eksponuota:

2021 m. spalio 12 d. – 2021 m. spalio 17 d. – Seimo lankytojų centre;

2021 m. spalio 18 d. – 2021 m. spalio 25 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;

2021 m. spalio 26 d. – 2022 m. balandžio 20 d. – Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų galerijoje;

2022 m. balandžio 20 d. – 2022 m. gegužės 20 d. – Seimo lankytojų centre;

2023 m. balandžio 24 d. – 2023 m. gegužės 31 d. – Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijos Respublikoje (Rygoje).