Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Minkevičius (1921–1996)“

Jokūbas Minkevičius – vyriausias amžiumi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kurio šimtąsias gimimo metines minime 2021 m. kovo 27 d. Jokūbo Minkevičiaus gyvenimo kelias Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje liudijo sudėtingą asmenybės raidą ir vertybinį virsmą, nuo ortodoksinio komunisto iki mokslininko, filosofo, stojusio į Lietuvos nacionalinių interesų ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo pusę.

Jokūbas Minkevičius gimė 1921 m. Ufos mieste, Baškirijoje, pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių, Lietuvos rusų, sentikių Vasilijaus Minkevičiaus ir Marijos Minkevičienės šeimoje. Tais pačiais 1921-aisiais šeima grįžo į Lietuvą. Jokūbo Minkevičiaus tėvai turėjo 9 hektarų ūkį ir ūkininkavo Smilgių kaime, Kuršėnų valsčiuje. Vasilijus Minkevičius buvo Smilgių sentikių bendruomenės Šv. Jono Krikštytojo cerkvės zakristijonas, motina – namų šeimininkė. Šeimoje augo 4 sūnūs. Tėvai rūpinosi vaikų išsilavinimu. Jokūbas Minkevičiaus mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, 1940 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją.

Devyniolikmetis Jokūbas Minkevičius Lietuvos okupaciją 1940 m. sutiko palankiai ir įsitraukė į naujai kuriamas okupacinės valdžios struktūras. Pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis vakarykštis gimnazistas, kaip mokantis vokiečių kalbą, buvo pakviestas dirbti į Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisariatą (NKVD) ir tapo šios Sovietų Sąjungos represinės institucijos etatiniu darbuotoju Lietuvoje. Vėliau karo metais, Rusijos gilumoje – Maskvoje, Ivanove, Permės srityje, dirbo iki 1945 m. Po karo Sovietų Sąjungos valstybės saugumo ministerijos rezervo karininku buvo iki pat 1953 m. Šis šleifas vilkosi paskui jį visą gyvenimą.

Pokario metais, 1945–1963 m., Jokūbas Minkevičius gyveno Kaune, čia sukūrė šeimą. Kaune Jokūbas Minkevičius dirbo Lietuvos komunistų partijos (LKP) funkcionieriaus darbą: buvo LKP Kauno miesto sekretorius ideologijai; Lietuvos veterinarijos akademijos LKP partorgas; Kauno aukštųjų mokyklų: Lietuvos veterinarijos akademijos, Žemės ūkio akademijos, Kauno medicinos instituto marksizmo-leninizmo kursų dėstytojas, Kauno medicinos instituto Marksizmo-leninizmo katedros vedėjas.

Jokūbo Minkevičiaus biografas, filosofas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis pastebėjo, kad „Jokūbo Minkevičiaus mąstyseną kardinaliai sujaukė Stalino kulto nuvainikavimas, Vengrijos ir Prahos pavasario įvykiai“. Tuo metu Jokūbas Minkevičius pasitraukė iš aktyvių partijos funkcionierių gretų ir susitelkė į filosofijos ir religijotyros studijas bei tyrimus – 1959 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Šiuolaikinės katalikybės socialinės doktrinos kritika“, 1971 m. – filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Katalikybė ir nacija“. 1963-iaisiais Jokūbo Minkevičiaus šeima persikėlė į Vilnių. Čia taip pat sėkmingai klostėsi jo karjera: vadovavo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Filosofijos katedrai; nuo 1971 m. iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ėjo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos katedros vedėjo pareigas. Nors savo pažiūromis liko marksistas, tačiau akademinei bendruomenei buvo žinomas kaip žymus filosofas, daugelio knygų autorius, mokslinių leidinių sudarytojas ir redkolegijų narys. 1973 m., būdamas žurnalo „Problemos“ redkolegijos narys, pats buvo apkaltintas nepakankama marksistine ortodoksija, revizionizmu ir nacionalizmu.

1987 m. filosofų diskusijų klubo dalyvis Jokūbas Minkevičius 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. 1988 m. spalio 22–23 d. vykusiame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariu ir Sąjūdžio Seimo Tarybos nariu. 1988–1990 m. Jokūbas Minkevičius dalyvavo Sąjūdžio Seimo sesijose.

Išlikdamas Lietuvos komunistų partijos nariu, Jokūbas Minkevičius aktyviai rėmė Lietuvos komunistų partijos reformos idėją.1989 m. rugsėjo 13 d. buvo paskirtas į sudarytą LKP koordinacinę grupę savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos suvažiavimui organizuoti. 1989 m. gruodžio mėn. LKP XX suvažiavime Jokūbas Minkevičius buvo išrinktas LKP Centro komiteto nariu. 1990 m. sausio mėn., kai Lietuvoje lankėsi Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas, noriai dalijęs patarimus ir klausimus, akademikas Jokūbas Minkevičius M. Gorbačiovui uždavė nepatogių „namų darbų“.

Pirmuose demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą Jokūbą Minkevičių iškėlė Lietuvos moterų taryba, Kuršėnų miesto visuomenės atstovai, Vilniaus miesto kolektyvai. Kuršėnų rinkimų apygardoje pirmajame rinkimų ture Jokūbas Minkevičius varžėsi su Algirdu Abromaičiu ir Jonu Bezaru. 1990 m. kovo 4 d., antrajame rinkimų ture, Jokūbas Minkevičius buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu Kuršėnų (Šiaulių r.) rinkimų apygardoje Nr. 92.

1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Tą dieną jam buvo 68 metai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje Jokūbas Minkevičius dirbo nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje (iki 1991 m. lapkričio 28 d.), vėliau – Gamtos apsaugos komisijoje, priklausė Kairiųjų frakcijai, nuo 1992 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijai. Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 12 d. posėdyje svarstant Jokūbo Minkevičiaus tarnybos 1940–1945 m. NKVD struktūrose istoriją, jis savanoriškai atsisakė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato mandato.

Parodoje, skirtoje Jokūbo Minkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms, pristatomas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelias: jo šeimos istorija, profesinė ir akademinė veikla, metai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje, darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje. Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Jokūbo Minkevičiaus šeimos archyve, fotografų Andriaus Petrulevičiaus, Algirdo Sabaliausko, Kęstučio Svėrio asmeniniuose archyvuose. Kai kurios iš jų eksponuojamos pirmą kartą.

Nuotraukų autoriai: Antanas Ališauskas, Vytautas Daraškevičius, Larisa Dmuchovskaja, Gediminas Stanislovas Ilgūnas, Alfredas Girdziušas, Vladimiras Gulevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Viktoras Kapočius, Stasys Laukys, Eugenijus Masevičius, Irena Mikužienė, Andrius Petrulevičius, Algirdas Sabaliauskas, Kęstutis Svėrys, Viktoras Žarnosekovas, Algimantas Žižiūnas.

Nuoširdžiai dėkojame kolegoms archyvų darbuotojams, visiems kitiems, geranoriškai prisidėjusiems rengiant šią parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Lietuvos mokslų akademijos archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

Paroda pristatyta 2021 m., ją sudaro 11 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]