Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

ALGIRDAS MYKOLAS BRAZAUSKAS - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Apie parodą „TARP DVIEJŲ EPOCHŲ: Algirdui Mykolui Brazauskui – 90“

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas kalba Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime Valstybiniame operos ir baleto teatre
Vilnius, 1995 m. vasario 16 d. | Fotografas Vladimiras Gulevičius
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Sp_0-00346

 

Fotografijų paroda „Tarp dviejų epochų: Algirdui Mykolui Brazauskui – 90“ skiriama Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento, XII ir XIII Lietuvos Respublikos Vyriausybių vadovo, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Brazausko 90-osioms gimimo metinėms paminėti. 

Tai tinkama proga dar kartą prisiminti vieną įtakingiausių šių laikų Lietuvos politikų, vienintelį, dirbusį trijuose aukščiausiuose Lietuvos valstybės pareigūnų postuose: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko. Algirdas Brazauskas taip pat yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – 1990 m. pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, 1990-ųjų kovo 11-ąją jis balsavo už Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. 

Algirdas Brazauskas buvo paskutinis Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas. Jo aktyvi politinė veikla truko 40 metų – 24 metus sovietmečiu ir 16 metų atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje. Neįvertinę jo asmenybės ir veiklos sunkiai suvoksime Lietuvos istorinį virsmą iš sovietinio režimo ir okupacinės sistemos į nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos Respubliką – A. Brazauskas buvo tiesioginis įvykių veikėjas ir aktyvus sprendimų priėmėjas visus savo politinės karjeros dešimtmečius.

Algirdui Brazauskui dedikuotoje atsiminimų knygoje „Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis“ jį gerai pažinoję bendražygiai, Lietuvos diplomatijos, politikos, ekonomikos ekspertai, politiniai oponentai kalba apie unikalų jo asmenybės patyrimą – darbą ir veiklą dviejų prieštaringų epochų metais, viename žmoguje atsiskleidusias abiejų epochų normas ir patirtis. Ši patirtis buvo jo kaip politiko stiprybių ir silpnybių šaltinis. Lietuvos diplomatas istorikas prof. Alfonsas Eidintas taikliai pastebėjo, kad: „Prezidentas Algirdas Brazauskas buvo savo epochos kūdikis. Jis negalėjo visur būti aukščiau savo gyvenimo patirties, supratimo, nors daug ką peršoko, įveikė savo užsispyrimu, darbštumu, noru“ (toks vertinimas leido pasirinkti eksponuojamos parodos pavadinimą – „Tarp dviejų epochų“). 

Algirdas Brazauskas prie statomos Kauno hidroelektrinės
2014 m. Kauno hidroelektrinei suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.
Kaunas, 1956 m. | Fotografas nenurodytas
Kaišiadorių muziejaus Brazauskų namų ekspozicija.
Studentų statybinių būrių išlydėtuvės prie Vilniaus sporto rūmų
Pirmoje eilėje iš dešinės stovi: 2-as – Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras Henrikas Zabulis, 3-ias – LKP CK sekretorius Algirdas Brazauskas.
Vilnius, 1979 m. liepos 7 d. | Fotografas Liucijonas Soroka
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-104294
LKP CK pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas kalba Katedros aikštėje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotose TSKP XIX partinės konferencijos delegatų palydose į Maskvą
Vilnius, 1988 m. birželio 24 d. | Fotografas Algimantas Žižiūnas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-138024

 

Profesinę karjerą Algirdas Brazauskas pradėjo Kauno hidroelektrinės statybų direkcijoje, įgijęs anuomet labai paklausų inžinieriaus išsilavinimą. Dėl asmeninių savybių – darbštumo, strateginio mąstymo, charizmos – jis greitai kilo profesinės ir partinės karjeros laiptais. Būdamas vos 33 metų, 1965-aisiais tapo sovietinės Lietuvos statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967 m. – valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju, o 1977 m. – Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pramonės ir ekonomikos reikalų sekretoriumi. Jis kaip niekas kitas puikiai išmanė Lietuvos pramonės ir ekonomikos reikalus, pasak Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kęstučio Glavecko, galėjo „papasakoti apie kiekvieną stambesnę gamyklą, statybą, magistralę, žemės ūkio įmonę“. Šios kompetencijos ir socialinis kapitalas buvo Algirdas Brazausko kaip politiko stiprybės pagrindas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas prof. Aloyzo Sakalo pagrįsta nuomone, „svarbi A. Brazausko autoriteto tvarumo priežastis – jo išskirtinė kompetencija ekonomikos klausimais“: atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę dirbant pirmosios Lietuvos vyriausybės ministrės pirmininkės Kazimiros Danutės Prunskienės pavaduotoju, jam teko atsakomybė kuruoti TSRS ekonominės blokados klausimus. 1992 metų rudenį Algirdo Brazausko autoritetas ir ekonomisto patirtis lėmė Lietuvos demokratinės darbo partijos pergalę 1992–1996 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, dar po kelių mėnesių – asmeninę pergalę pirmuosiuose visuotiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose, o 2001–2006 m. – skyrimą XII ir XIII Lietuvos Respublikos Vyriausybių vadovu.

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai posėdžio metu
Pirmoje eilėje iš kairės: Egidijus Klumbys, Saulius Šaltenis, Albertas Miškinis. Antroje eilėje iš kairės: Gintautas Iešmantas, Eduardas Vilkas, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Brazauskas ir kiti.
Vilnius, 1990 m. kovo 12 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis
Romualdo Jurgaičio asmeninis archyvas
Lietuvos Respublikos parlamente prisiekusi ir darbą pradėjusi pirmoji nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Iš kairės sėdi: Vaidotas Antanaitis, Rimvydas Jasinavičius, Kostas Birulis, Ministro Pirmininko pavaduotojas Algirdas Brazauskas, Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė, Ministro Pirmininko pavaduotojas Romualdas Ozolas, Romualdas Sikorskis, Marijonas Misiukonis, Vytautas Knašys, Jonas Biržiškis.
Iš kairės stovi: Juozas Olekas, Pranas Kūris, Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, Romualdas Kozyrovičius, Algis Dobravolskas, Vytas Navickas, Algirdas Saudargas, Leonas Vaidotas Ašmantas.
Vilnius, 1990 m. balandžio 11 d. | Fotografai Vladimiras Gulevičius, Algirdas Sabaliauskas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-23437
Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo  Brazausko, išrinkto pirmuosiuose visuotiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose, inauguracija Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje
Iš kairės: Algirdas Brazauskas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas Juozas Žilys, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas.
Vilnius, 1993 m. vasario 25 d. | Fotografas Algimantas Žižiūnas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-140208
Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas Izraelio parlamente Knesete oficialaus vizito Izraelio Valstybėje metu
Lankydamasis Izraelyje Lietuvos valstybės vadovas atsiprašė žydų tautos ir valstybės už lietuvius, kurie per Holokaustą žudė ir plėšė savo bendrapiliečius Lietuvos žydus. Posėdyje kalba Izraelio Valstybės Ministras Pirmininkas Icchakas Rabinas (Yitzhak Rabin). Šalia A. M. Brazausko sėdi Izraelio Valstybės Kneseto Pirmininkas Ševahas Veisas (Shevah Weiss) ir Izraelio Valstybės Prezidentas Ezeras Veicmanas (Ezer Weizmann).
Jeruzalė, 1995 m. kovo 1 d. | Fotografas Vladimiras Gulevičius 
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas
Stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymo ceremonija
Sutartį pasirašo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas  ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Atėnai, 2003 m. balandžio 16 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir šeši kitų naujai priimtų NATO valstybių vadovai sveikinimo ceremonijoje kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų  Prezidentu Džordžu Bušu (George W. Busch)
Vašingtonas, 2004 m. kovo 29 d.
NATO multimedijos archyvas

 

Algirdas Brazauskas – pirmasis Lietuvos žmonių rinktas Prezidentas, 1993 m. vasario 14 d. pirmuosiuose tiesioginiuose ir visuotiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose už jį balsavo milijonas du šimtai tūkstančių piliečių. Jau pirmame rinkimų ture pelnęs žmonių pasitikėjimą penkeriems metams buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu ir 1993–1998 m. formavo Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos struktūrą bei tradicijas. A. Brazausko kadencijos laikotarpiu buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas, išvesta buvusios TSRS okupacinė kariuomenė, pateikti prašymai priimti Lietuvos Respubliką į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašytos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis, kartu su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu Vilniuje surengta Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų konferencija „Tautų sambūvis ir geri kaimynų santykiai – saugumo ir stabilumo Europoje garantas“, kartu su Baltijos valstybių prezidentais 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartija. Prezidentas inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymą. Likimas lėmė ir tai, kad po dešimtmečio, jau einant Ministro Pirmininko pareigas, A. Brazauskui teko pasirašyti ir svarbiausias naujausių laikų Lietuvos valstybės tarptautines sutartis – Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.

Istorinis A. Brazausko vaidmuo itin reikšmingas Lietuvos kairiųjų jėgų politiniame lauke. Jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. gruodį nusisuko nuo Maskvos, suardydama TSKP partinį monolitą ir pasirinkdama savarankiškos Lietuvos politinės jėgos kelią. Vėlesniais metais jis svariai prisidėjo prie Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos – dviejų pagrindinių Lietuvos kairiųjų politinių jėgų – konsolidacijos į bendrą Lietuvos socialdemokratų partiją. 2001 m. sausio 27 d. jungtiniame suvažiavime A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2007 m. gegužės 19 d. jam suteiktas LSDP Garbės pirmininko vardas.

Parodoje, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Prezidento, XII ir XIII Lietuvos Respublikos Vyriausybių Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko 90-osioms gimimo metinėms paminėti, eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo fondų, Kaišiadorių muziejaus Brazauskų namų ekspozicijos, Algirdo Brazausko šeimos archyvo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Vladimiro Beriozovo, Česlovo Juršėno, Vytauto Landsbergio, Justo Vinco Paleckio asmeninių archyvų, fotografų Gedimino Bareikio, Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus ir Romualdo Požerskio archyvų. Fotografijų autoriai: Marijonas Baranauskas, Gediminas Bareikis, Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Larisa Dmuchovskaja, Alfredas Girdziušas, Vaidotas Grigas, Vladimiras Gulevičius, Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Kęstutis Jankauskas, Jonas Juknevičius, Valentinas Juraitis, Romualdas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, Domas Katkauskas, Borisas Kavaškinas, Juozas Kazlauskas, Stasys Laukys, Paulius Lileikis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius,  Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Liucijonas Soroka, Antanas Sutkus, Gediminas Svitojus, Kęstutis Vanagas, Lina Žilytė, Algimantas Žižiūnas. 

Nuotraukose užfiksuotos parodos rengėjų nuomone svarbios Algirdo Brazausko biografijos, politinės veiklos, šeimos gyvenimo akimirkos, atspindinčios, deja, tik nedidelę šios įvairiapusės asmenybės dalį. Širdingai dėkojame muziejų, archyvų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant šią parodą, Lietuvos fotografams – už suteiktą galimybę naudotis jų sukurtomis nuotraukomis.

 

 

 

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. 

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, dizaineris Tomas Rastenis, kalbos redaktorė Dainora Mozerė.

 

Parodos partneriai:

Kaišiadorių muziejaus Brazauskų namai

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

 

Paroda „TARP DVIEJŲ EPOCHŲ: Algirdui Mykolui Brazauskui – 90“ eksponuota:

2022 m. rugsėjo 19 d. – 2022 m. spalio 17 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;

2022 m. spalio 20 d. – 2022 m. gruodžio 7 d. – Kaišiadorių muziejuje;

2022 m. gruodžio 7 d. – 2023 m. vasario 23 d. – Palomenės kultūros centre.