Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo archyvo paslaugos

Lietuvos Respublikos Konstitucija: nuo idėjos iki priėmimo

Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu 2022 metus paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Šiais metais švenčiama šimtmečio sukaktis nuo pirmosios Lietuvos Valstybės Konstitucijos priėmimo. Prieš 30 metų  Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 referendume priimta Konstitucija šiuo metu yra ilgiausiai veikianti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Seimo archyvo parengtoje virtualioje parodoje kviečiame susipažinti su dokumentais, liudijančiais sudėtingą Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesą, pasiaukojamą jos kūrėjų darbą, nuomonių įvairovę ir geriausių sprendimų paieškas, Konstitucijos reikšmę Lietuvos valstybės gyvenime.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę ir siekiant įtvirtinti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos valstybingumo tęstinumą, buvo priimtas įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Šios Konstitucijos galiojimas buvo tuojau pat sustabdytas įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. Juo kaip laikinoji Lietuvos Respublikos Konstitucija patvirtintas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Jis galiojo iki 1992 m. spalio 25 d., kai buvo priimta Konstitucija. Šie teisės aktai pristatyti parodos rubrikoje „Iki Konstitucijos: Laikinasis Pagrindinis Įstatymas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimas pradėtas 1990 m. antroje pusėje, lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui priėmus nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo“, kuriuo buvo sudaryta Konstitucijos projekto rengimo darbo grupė. Darbo grupės veikloje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos deputatai, teisės specialistai, konsultavo teisės ekspertai iš užsienio. 1991 m. pavasarį, parengusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenis, grupė darbą baigė. Darbo grupės parengti Konstitucijos koncepcijos metmenys buvo paskelbti spaudoje svarstyti visuomenei. Su šio Konstitucijos rengimo etapo dokumentais supažindinama parodos rubrikoje „Konstitucijos koncepcijos link. Konstitucijos projekto rengimo darbo grupės veikla“.

1991 m. gruodžio 10 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sudarytai Laikinajai komisijai Konstitucijos projektui parengti teko pagrindinis Konstitucijos kūrimo darbas. 1992 m. balandžio 21 d. Aukščiausioji Taryba pritarė šios komisijos parengtam Konstitucijos projektui ir nutarė pateikti projektą visuomenei svarstyti. Tuo pat metu spaudoje buvo paskelbtas ir Sąjūdžio koalicijos „Už demokratinę Lietuvą“ parengtas alternatyvus Konstitucijos projektas. Aukščiausioji Taryba 1992 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu nusprendė rengti bendrą suderintą Konstitucijos projektą, kurio rengimo pagrindas bus Konstitucijos rengimo komisijos ir Sąjūdžio koalicijos parengti projektai. 1992 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje iš dviejų alternatyvių Konstitucijos projektų buvo parengtas vienas kompromisinis Konstitucijos projektas, kuris ir pateiktas Lietuvos Respublikos piliečiams referendume. Šio Konstitucijos rengimo etapo dokumentai pristatomi parodos rubrikoje „Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti veikla ir kompromisų paieškos“.

Parodos rubrikoje „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jos atminimo įamžinimas“ eksponuojama referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, dokumentai apie iškilmingą Konstitucijos pasirašymą, įsigaliojimą, Konstitucijos atminimo įamžinimą.

Rubrikoje „Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamosios dalys ir papildymai“ pristatomos Konstitucijos sudedamosios dalys ir papildymai.

Ant Konstitucijos padėję ranką prisiekia Lietuvos valstybei Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Seimo nariai, kiti aukšti valstybės pareigūnai. Parodos rubrikoje „Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų pareigūnų ir Seimo narių priesakų akimirkos nuotraukose“ kviečiame susipažinti su Seimo fotografų užfiksuotomis šių priesakų akimirkomis.