Apie parodą „Laisvė – mūsų siekimo bendras vardas: Vytautui Landsbergiui – 90“

Fotografijų paroda skiriama pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Per tris dešimtmečius skiria mus nuo Lietuvos valstybei lemtingų 1988–1992 m. istorinių įvykių, lydėjusių Lietuvos visuomeninį virsmą iš sovietinio režimo ir okupacinės sistemos į nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos Respubliką: 1988–1990 m. nuvilnijusių šimtatūkstantinių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingų, demokratines Vakarų pasaulio visuomenes nustebinusio Baltijos kelio stebuklo, taikaus ir bendrai sutelkto Lietuvos Sąjūdžio ir broliškų estų bei latvių Tautos frontų veiklos. Nuo 1988 metų birželio Lietuva kartu su Sąjūdžiu ėmėsi didžiulės misijos – patikrinti, kur yra Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ ribos. Tautos išsivadavimo judėjimas buvo taikus, jos politinius reikalavimus lydėjo patriotinės dainos. Pasaulis to dar nebuvo regėjęs. Simboliška, kad vienu iš svarbiausių dainuojančios Lietuvos revoliucijos lyderių tapo muziko išsilavinimą turintis čiurlionianos ekspertas, muzikos ir kultūros istorikas, pedagogas Vytautas Landsbergis.

1990 m. vasario 24 d., po 50-ties okupacijos metų, pirmuose demokratiniuose rinkimuose išrinkta visateisė Tautos atstovybė – Aukščiausioji Taryba, vėliau taikliai pavadinta Atkuriamojo Seimo vardu. Jos daugumą sudarė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žmonės. 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos demokratinio parlamento vadovu išrinktas Vytautas Landsbergis vadovavo Nepriklausomos valstybės atstatymo darbams. Tą pačią 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir išrinkti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai įtvirtino valstybės istorinį tęstinumą. Lietuvos parlamente parengti teisės aktai atribojo Lietuvą nuo primestos sovietinės jurisdikcijos ir tautos valia skelbė Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. 1990 m. kovo 11-osios Aktu dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaruotas Lietuvos valstybės vientisumas ir nedalomumas, akcentuojama ištikimybė tarptautinės teisės principams. Siekdama įtvirtinti Lietuvos valstybės ir jos teisės aktų tęstinumą, Aukščiausioji Taryba laikinai atkūrė 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimą. Deklaravusi konstitucinį tęstinumą, Aukščiausioji Taryba pripažino, kad 1990 metų Lietuvos Respublika negali gyventi pagal 1938 metų Konstituciją, todėl netrukus priėmė Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kitaip Laikinąją Konstituciją, kuria sustabdytas 1938 metų Lietuvos Konstitucijos galiojimas. Taip Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės sugrįžimą į laisvųjų pasaulio tautų šeimą.

1991 m. Lietuvos valstybė atsilaikė prieš sovietų imperijos karinę agresiją. Tūkstančiai beginklių šalies žmonių stojo prieš tankais ir automatais ginkluotus sovietų desantininkus. Tuo laiku, grėsmingomis sausio dienomis ir naktimis, Lietuvos parlamentas gynėsi pats ir vadovavo Lietuvos gynybai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis bandė susisiekti su Sovietų Sąjungos prezidentu dėl smurto nutraukimo, kreipėsi į pasaulio valstybių vadovus, aktyviai veikė, kad pasaulis pripažintų agresiją prieš Lietuvos valstybę.

Lietuvos laisvės pripažinimas Vakarų demokratiniame pasaulyje buvo tik laiko klausimas. Aktyvi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio pozicija įtvirtinant Lietuvos valstybės interesus tarptautinėje arenoje davė savo vaisius ir atvedė į jo paties pripažinimą tarp žymiausių to laikmečio Vidurio Rytų Europos politinių lyderių – Vaclavo Havelo, Lecho Valensos ir kitų.

Parodoje pristatomos fotografijos nušviečia svarbiausias atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkas. Jose išryškinami Vytauto Landsbergio politinės veiklos epizodai įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir laisvę: Lietuvos Sąjūdžio siekiai, Aukščiausiosios Tarybos darbai atkuriant ir apginant valstybę, Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje. Vytauto Landsbergio asmeninio archyvo medžiaga pasakoja jo šeimos istoriją, pristatomokslinę ir profesinę veiklą. Parodos stendus lydi Vytauto Landsbergio, jo artimųjų, politinių bendražygių, pasaulio politikų mintys, papildančios nuotraukų pasakojimą. Parodos pavadinimui pasirinkta 1989 m. Baltijos kelio išvakarėse pasakytos Vytauto Landsbergio kalbos citata apie Laisvę kaip Lietuvos visuomenę jungiančią vertybę.

Fotografijomis šiai parodai pasidalijo Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyvas. Taip pat panaudota asmeninė Vytauto Landsbergio, prof. Vytauto Sinkevičiaus, Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmeno Kristoferio Smito medžiaga, fotografų Geir Bølstad (Norvegija), Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus ir Romualdo Požerskio nuotraukos.

Fotografijų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Geir Bølstad, Vytautas Daraškevičius, Eskinder Debebe, Alfredas Girdziušas, Milton Grant, Vladimiras Gulevičius, Chip Hires, Piotr Hlebowicz, Kęstutis Jankauskas, Jonas Juknevičius, Aleksandras Juozapaitis, Romualdas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, Gintaras Kudaba, Juozas Kazlauskas, Gintaras Mačiulis, Arturo Mari, Zenonas Nekrošius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Barry Stelzer Photography, Kęstutis Svėrys, Vladas Ščiavinskas, Raimundas Šuika, Lilija Valatkienė, Lina Žilytė, Algimantas Žižiūnas.

​

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, dizaineris Tomas Rastenis, kalbos redaktorės Jolanta Laurinaitienė ir Dainora Mozerė.

Parodos partneriai:

Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyvas

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos literatūros ir meno archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

Paroda „Laisvė – mūsų siekimo bendras vardas: Vytautui Landsbergiui – 90“ eksponuota:

2022 m. spalio 17 d. – 2022 m. lapkričio 3 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;

2022 m. lapkričio 16 d. – 2022 m. lapkričio 20 d. – Seimo lankytojų centre;

2023 m. kovo 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. – Mykolo Romerio universitetas.