Apie ekslibrisų parodą „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“

2022 m. spalio 18 d. paminėtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, vieno iš Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, muzikologo Vytauto Landsbergio 90-metis. Siekiant įprasminti šią neeilinės asmenybės sukaktį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas kartu su Seimo skaitykla surengė ekslibrisų konkursą. Jame dalyvauti buvo pakviesti  Lietuvos dailininkai. 

Jau daugiau nei trisdešimt metų Vytauto Landsbergio vardas yra žinomas ne tik visiems Lietuvos gyventojams, bet ir daugeliui užsienio piliečių. Puoselėdamas demokratines idėjas, politikas taikiomis priemonėmis sėkmingai siekęs Lietuvos valstybės atkūrimo, išsivadavimo ir apgynimo. Vytautas Landsbergis – tai žmogus, sugriovęs Sovietų Sąjungą, amžiams palikęs pėdsaką istorijoje. 

V. Landsbergis yra išleidęs apie 150 knygų. Dalis profesoriaus leidinių yra dedikuoti M. K. Čiurlioniui – jo muzikai, dailei ir biografijai, kitų knygų tematika daugiausia susijusi su politika, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimu, įvykiais darbo Europos Parlamente metu. Taip pat V. Landsbergis yra parašęs ir išleidęs keletą poezijos rinkinių. Šnekėdamas apie savo kūrybą, knygas, V. Landsbergis teigia, jog kalbėti, rašyti reiškia transliuoti žinią, tad kiekvienas pasisakymas turi nešti tam tikrą mintį. Autorius savo raštuose apie praeities įvykius visada siekia istorinio teisingumo ir objektyvaus tiesos atskleidimo, tad daugelis jo pasakojimų yra papildyti įvairiais faktus liudijančiais dokumentais. 

Konkurso, kuriuo buvo pakviesti Lietuvos dailininkai, įprasminti Vytauto Landsbergio kultūrinę ir politinę veiklą, nuostatuose buvo pažymėta, kad turi būti užrašai Ex libris arba Ex muzicis, Vytautui Landsbergiui – 90. Į kvietimą dalyvauti konkurse atsiliepė 15 kūrėjų, pateikusių 30 darbų. Dailininkai iš Vilniaus, Kauno rajono, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Ekslibrisai turėjo būti atspausdinti tradicinėmis grafikos priemonėmis, skaitmenine ar elektrografine technika. Ilgiausia kraštinė – 15 cm. Kitoje ekslibriso pusėje įskaitomai užrašytas kūrėjo vardas ir pavardė. 

Ekslibrisų kiekis buvo neribojamas. Kūrinius vertino sudaryta komisija. Menotyrininkė Nijolė Šaltenytė apibendrindama komisijos darbą sakė: „Kiekvienas autorius stengėsi surasti detalę, užuominą, ženklą, kuo geriau atskleidžiančią iškilaus politiko asmenybę. Prisiminta Vytauto Landsbergio muzikologinė veikla, jo parašytos knygos, labai mėgstamas M. K. Čiurlionio paveikslas. Daugiausia kūrinėlių į pirmą planą iškelia politinę veiklą, pabrėžia asmens svarbą atgaunant Lietuvos nepriklausomybę, dominuoja valstybingumą įprasminantys atributai.“ 

Meniškiausiais išrinkti trys darbai: Ingos Šmitienės Ex libris „Vytautui Landsbergiui – 90“,  Eugenijaus Vnarausko  Ex muzicis „Vytautui Landsbergiui – 90“ bei Elžbietos Zalogaitės Ex libris „Vytautui Landsbergiui – 90“. Specialus Seimo skaityklos prizas įteiktas Kristinai Daniūnaitei už ekslibrisą „Atoslūgiai ir kilimai“. 

Vienas ekslibrisų komplektas parodos atidarymo metu bus padovanotas Vytautui Landsbergiui. 

Konkurso kuratorius – dailininkas grafikas Alfonsas Čepauskas. Parodos globėja – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. 

Lietuvos Respublikos Seimo skaitykla