Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Laisvės premija

2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas

Apie Laisvės premijos laureatą Antaną Terlecką

 

2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas
Vilnius, apie 2000 m. | Fotografas nenurodytas
Antano Terlecko asmeninis archyvas

 

2012 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu, paskyrė 2012 metų Laisvės premiją kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui. Tai antrasis Laisvės premijos laureatas.

Laisvės premija Antanui Terleckui buvo įteikta 2013 m. sausio 13-ąją - – iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

 


 

Pavienių kovotojų, buvusių kalinių, pogrindinės spaudos dėka pasaulis priverstas vis dažniau minėti Lietuvos vardą. Tačiau tai tik išorinis vaizdas, o pats „paminėjimas“ ne toks principinis ir kategoriškas, kaip mes norėtume ir kaip privalėtų patys Vakarai, vykdydami savo moralinę pareigą...

Pogrindinio leidinio „Vytis“ pirmojo numerio įvadinis straipsnis, 1979 m.

 

Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Švenčionių apskrityje (dabar Ignalinos rajonas), Krivasalio kaime, mažažemių valstiečių šeimoje. 1954 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, studijavo Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje, vėliau neakivaizdžiai studijavo istoriją.
Pirmą kartą sovietinio okupanto jėgą pajuto 1945 metų vasarą – tada buvo apkaltintas įkūręs pogrindinę organizaciją „Geležinis vilkas“ ir už tai kalintas Švenčionių kalėjime. Pirmą sykį į Sibirą (Taišeto konclagerius) buvo ištremtas 1957 metais. Ten praleido ketverius jaunystės metus. Vėliau dar ne kartą buvo suimtas, kalintas kalėjimuose ir lageriuose, ištremtas.

1975 metais jo laiškas tuometiniam KGB pirmininkui Jurijui Andropovui apie lietuvių tautos kančių istoriją pasiekė Vakarus, buvo išverstas į anglų kalbą, transliuojamas į Lietuvą per Vatikano radiją, skelbė tiesą apie tikrąją Lietuvos padėtį, kvietė priešintis sovietinei okupacijai ir kovoti su ja. Kiti jo laiškai, pranešimai, leidžiama pogrindinė spauda siuntė Lietuvai ir pasauliui panašias žinias, ragino nutraukti sovietinę okupaciją.
1975 metais Vilniuje vyko pirmojo Laisvės premijos laureato Sergejaus Kovaliovo teismas. Antanas Terleckas dalyvavo šiame teisme, globojo kitus į Lietuvą atvykusius Rusijos disidentus.

Kartu su bendraminčiais 1978 metais Antanas Terleckas įkūrė Lietuvos laisvės lygą, buvo jos lyderis ir vadovas, užsiėmė aktyviu neginkluotu pasipriešinimu, leido pogrindinį žurnalą „Vytis“. 1979 m. rugpjūčio 23 d. drauge su kitais kovotojais už laisvę inicijavo, pasirašė ir išplatino „45-ių pabaltijiečių memorandumą“, skirtą pasaulio valstybių vadovams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, raginantį likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų padarinius Baltijos valstybėms.

Grįžęs iš paskutinės savo tremties vietos Kolymoje (Magadano sritis), 1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais Lietuvos laisvės lygos nariais inicijavo ir prie Adomo Mickevičiaus paminklo surengė pirmą sovietiniais laikais viešą nesankcionuotą mitingą, kuriuo buvo smerkiamas Stalino–Hitlerio (Molotovo–Ribentropo) paktas, jo slaptieji protokolai. Mitinge pirmą kartą viešai buvo sakoma tiesa apie šį gėdingą sandėrį ir jo padarinius Lietuvos valstybingumui, reikalauta likviduoti šiuos padarinius. Tai buvo drąsus žingsnis kelyje į Nepriklausomybę, artėjant Kovo 11-osios Akto paskelbimo link.

Antanas Terleckas, nors ir daug kartų kalėjęs Lietuvos ir Rusijos kalėjimuose ir lageriuose, kentęs tremties vargus, kas kartą sugrįžęs į Lietuvą toliau tęsė pradėtus darbus, kovojo už žmogaus teises, okupuotų šalių išsivadavimą, savo pavyzdžiu bei pasitelkdamas pogrindinę spaudą kėlė ir žadino tautinę savimonę.

Iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje kalba ​2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas
2013 m. sausio 13 d. | Fotografė Olga Posaškova
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas įteikia Laisvės statulėlę 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui
2013 m. sausio 13 d. | Fotografė Olga Posaškova
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirtos parodos atidarymas
Iš kairės sėdi: Dailis Barakauskas, Antanas Terleckas, Bronius Genzelis, Arvydas Anušauskas ir kiti
2013 m. sausio 13 d. | Fotografė Olga Posaškova
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

 

Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius