Apie Laisvės premijos laureatą Valdą Adamkų
Vilnius, 2003 m. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus
2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu, paskyrė 2016 metų Laisvės premiją vienam iš liberalios krypties lietuvių išeivijos visuomeninės organizacijos „Santara-Šviesa“ lyderių, įkūnijusiam Vidurio ir Rytų Europos tautų laisvės siekį, kadenciją baigusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, užsienio politikoje įtvirtinusiam esminius tarptautinės teisės principus: pagarbą žmogaus teisėms, valstybių suverenumui, šalies teritorijos vientisumui, skatinusiam kaimyninių valstybių sąveiką. Valdo Adamkaus kandidatūrą Laisvės premijų komisijai teikė akademinės bendruomenės, visuomeninių organizacijų, vietos bendruomenių atstovai.
Laisvės premija Valdui Adamkui buvo įteikta per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir 2016 metų Laisvės premijų įteikimo ceremoniją 2017 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Valdo Adamkaus patirtis yra unikali net ir tarptautiniame kontekste. Jis – emigrantas, ilgus metus buvęs aukštu pačios galingiausios valstybės pareigūnu ir tuo pat metu su savo idėjiniais bendražygiais santariečiais svajojęs apie iš pasaulio politinio žemėlapio išbrauktos valstybės atkūrimą. Adamkus ne tik puoselėjo nepriklausomos, laisvos, modernios, atviros ir vakarietiškos Lietuvos idėją, bet ir niekada neprarado ryšio su savo pavergtąja tėvyne.
Prof. Leonidas Donskis, filosofas, eseistas, visuomenės veikėjas
Valdas Adamkus – vienas iš liberalios lietuvių išeivijos organizacijos „Santara-Šviesa“ lyderių, 1998–2003 m. ir 2004–2009 m. – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Eidamas valstybės vadovo pareigas daug dėmesio skyrė Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą ir NATO, taip pat aktyviai prisidėjo prie regioninės diplomatijos stiprinimo Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Prieš tapdamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ilgus metus dirbo aplinkosaugos srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Iš kairės: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, 2016 metų Laisvės premijos laureatas Valdas Adamkus, Laisvės premijų komisijos pirmininkė, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0317
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0364
Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Tais metais, kai jauna Lietuvos Respublikos demokratija pralaimėjo autoritarinio politinio režimo šalininkams. Mokėsi Jono Jablonskio pradžios mokykloje ir Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Dar būdamas gimnazistu buvo priverstas išmokti laisvės pamokas: Lietuva neteko nepriklausomybės, o šalies žmonės – net ir turėtų laisvių. 1940-aisiais, Raudonajai armijai užėmus Kauną, Valdas Adamkus įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, o artima tuo metu užsimezgusi draugystė su Prezidento Kazio Griniaus šeima paliko žymę priimant tolesnius būsimojo prezidento pasirinkimus. Kazio Griniaus nepalankus požiūris į žmogaus teisių pažeidimus, diktatoriškus ir radikalius politinius sprendimus, gebėjimas net mirtino pavojaus aplinkybėmis nenusižeminti ir neatsisakyti savo pažiūrų tapo pavyzdžiu, kuriuo buvo verta sekti. Kazys Grinius buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos politinio elito atstovų, kurie didžiausio tautos nuosmukio ir nacių okupacijos baisybių akivaizdoje nepabūgo viešai rodyti savo pilietinės pozicijos. Grinių šeimoje būsimasis prezidentas mokėsi pagarbos, demokratijos, supratimo ir laisvo žmogaus įsipareigojimo savo tautai. Valdas Adamkus ne kartą yra pasakęs, kad Kazys Grinius yra jo idealas. Tie patys idealai Antrojo pasaulinio karo metais paskatino penkiolikmetį gimnazistą kartu su artimiausiais bendražygiais Liūtu Griniumi ir Gabrieliumi Landsbergiu-Žemkalniu įsitraukti į jaunųjų Laisvės kovotojų būrelį, leidusį pogrindinį antinacinį laikraštį „Jaunime, budėk!“. Ši pogrindinė veikla buvo lyg egzaminas, patikrinęs, ką jaunuoliui reiškia laisvė.
1944 m. liepos mėn. Valdas Adamkus su šeima pasitraukė į Vokietiją ir įsikūrė pabėgėlių stovykloje netoli Vroclavo, tuomečio Breslau. Tačiau jau netrukus, nieko nesakęs tėvams, paliko karo pabėgėlių stovyklą ir grįžo į Lietuvą prisijungti prie Žemaitijoje formuojamos lietuvių savanorių Tėvynės apsaugos rinktinės kovai su Raudonąja armija. Tačiau tai buvo mėginimas be vilties laimėti, atnešęs pralaimėjimo pamokas. 1944 m. rudenį Valdas Adamkus vėl pasitraukė į Vakarus.
1946 m. Vokietijoje, Eichštate, Valdas Adamkus baigė karo pabėgėlių lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universiteto Gamtos ir biologijos fakultete. 1948 m. Vokietijoje surengta Pavergtųjų tautų olimpiada tapo Valdo Adamkaus sportinės karjeros viršūne ir labai išpopuliarino Valdą Adamkų lietuvių bendruomenėje. Lengvosios atletikos rungtyse jis laimėjo du aukso (šuolių į aukštį ir į tolį rungtyse) ir du sidabro (sprinto rungtyse) medalius. Ir vėliau, jau gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, aktyviai dalyvavo sporto renginiuose ir juos organizavo. 1951 m. dalyvavo kuriant JAV lietuvių akademinį sporto klubą „Lituanica“, taip pat sporto klubą „Grandis“, buvo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininku, o 1983 m. vadovavo Pasaulio lietuvių žaidynių organizaciniam komitetui.
1949 m. Valdas Adamkus su šeima atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Amerikoje jį pasitiko Prezidento Kazio Griniaus šeima. Valdas Adamkus dirbo paprastu darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos įmonėje. Po poros metų – 1951 m. vedė Almą Nutautaitę. 1960 m. baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę.
Valdas Adamkus yra vienas iš tų išeivių, kurie skyrė Tėvynei visą savo gyvenimą. Jis aktyviai įsitraukė į lietuvių išeivijos visuomeninę ir politinę veiklą. Netrukus tapo vienu iš studijuojančios lietuvių išeivių jaunuomenės lyderių, vienu iš lietuvių studentų „Santaros“ organizacijos kūrėjų. Po kelerių metų ši organizacija susijungė su anksčiau Vokietijoje įsikūrusia liberalia studentijos ir jaunuomenės organizacija „Šviesa“ ir tapo liberalios krypties išeivijos visuomenine organizacija „Santara-Šviesa“. Šio sambūrio organizatoriais kartu su Valdu Adamkumi buvo Vytautas Kavolis, Julius Šmulkštys ir Raimundas Mieželis. Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Valdas Adamkus rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas, kurios būdavo teikiamos aukščiausias pareigas einantiems Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios atstovams. 1956 m., būdamas studentas, aktyviai dalyvavo rengiant peticiją Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Dvaitui Eizenhaueriui, vėliau – Jungtinėms Tautoms. Peticijoje Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybė buvo raginama pasinaudoti turimomis priemonėmis ir padėti Sibire esantiems Lietuvos tremtiniams, atkreiptas dėmesys į okupuotą Lietuvą ir kitas Sovietų Sąjungos užgrobtas valstybes. Greitai išryškėjo organizaciniai Valdo Adamkaus gebėjimai ir telkiančios asmenybės bruožai. 1956 m., kai sovietai ėmėsi represijų Vengrijoje, Valdas Adamkus lietuvių išeivių jaunimo vardu siuntė protesto telegramą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir Jungtinių Tautų sekretoriui. 1958 m. išeivių jaunimo organizacijų vardu išsiuntė protesto telegramą į Vatikaną, kurioje protestavo prieš popiežiaus Jono XXIII sprendimą uždaryti Lietuvos pasiuntinybę Vatikane. 1958–1965 m. Valdas Adamkus buvo „Santaros–Šviesos“ federacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“, vicepirmininkas, o 1967 m. buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. Jo, kaip ir kitų iškilių šios organizacijos narių – Vytauto Kavolio, Aleksandro Štromo, Liūto Mockūno ar Vinco Rastenio, idėjos tautos kultūros istorijoje paliko neišdildomą žymę. „Santara-Šviesa“ leido žurnalą „Metmenys“, knygas, rengė įvairias kultūrines akcijas, skirtingai nei kitos išeivijos organizacijos, pasisakė už ryšius su okupuota gimtine. Valdo Adamkaus sodyboje prie Mičigano ežero subrendo ištisa karta laisvų ir atvirų žmonių, objektyviai suvokiančių krašto padėtį, ryžtingai ir sumaniai prisidėjusių prie Lietuvos laisvės kovos. Daugelis jų vėliau pasitarnavo ir tebetarnauja nepriklausomai Lietuvai, skleisdami demokratijos vertybes. 1961–1964 m. Valdas Adamkus buvo Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys, Centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos narys.
Darbštumas, kompetencija ir aukštų moralės principų laikymasis padėjo Valdui Adamkui eiti atsakingas pareigas Jungtinių Amerikos Valstijų administracijoje, užmegzti ryšius su žymiais JAV ir kitų demokratinių valstybių veikėjais, o užsimezgusiomis pažintimis pasinaudoti Lietuvos laisvės byloje. XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Valdas Adamkus pradėjo dirbti JAV federalinėje tarnyboje. 1969 m. jis tapo vandens taršos tyrimo centro Sinsinatyje direktoriaus pavaduotoju, vėliau – direktoriumi. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Valdas Adamkus buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Jis vadovavo aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų centrui, vėliau buvo paskirtas 5-ojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 m. tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi (vadovu). Šis regionas dar vadinamas Vidurio Vakarų, arba Didžiųjų ežerų, regionu, kadangi jo teritorijoje tyvuliuoja per kelias valstijas JAV ir Kanadoje nusidriekę unikalūs Didieji ežerai – didžiausias gėlo vandens baseinas pasaulyje. 1983 m. Valdo Adamkaus vadovaujama agentūra pradėjo kovą su chemijos produktų pramonės atstovais ir sėkmingai užkirto kelią ekologinei katastrofai, kėlusiai grėsmę Didžiųjų ežerų pakrančių gyventojams ir gyvūnijai. 1988 m. Valdas Adamkus buvo apdovanotas Tarptautiniu gamtosaugos apdovanojimu už išskirtinius pasiekimus tarptautinėje arenoje. Jis taip pat gavo JAV Aplinkos apsaugos agentūros Aukso medalį ir JAV Prezidento apdovanojimą už puikią tarnybą.
Net ir eidamas atsakingas pareigas Jungtinių Amerikos Valstijų administracijoje, jis aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje. Lankydamas gimtinę net ir tuomet, kai tai buvo sunku ir ne visų išeivijos sluoksnių deramai suprantama, Valdas Adamkus palaikė ryšius su demokratiškai nusiteikusiomis Lietuvos jėgomis. Aplinkos apsauga vėlyvaisiais Šaltojo karo metais buvo viena iš tų sričių, kur Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga bandė megzti draugiškesnius ryšius, keisdavosi dvišalėmis delegacijomis. Valdas Adamkus, pasinaudodamas tokia galimybe – būdamas JAV delegacijos nariu, nuo 1972 m. beveik kasmet lankydavosi Lietuvoje ir lyg naujasis knygnešys gabeno į Lietuvą Sovietų Sąjungoje uždraustą išeivijos literatūrą. Šių kelionių metu jis susipažino su artimu bičiuliu, gamtininku profesoriumi Česlovu Kudaba, o būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriumi, organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes Jungtinėse Amerikos Valstijose, padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausios mokslinės literatūros. Valdas Adamkus visą atkurtos Lietuvos laiką palaiko glaudžius ryšius su akademine bendruomene. 1989 m. jis buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos garbės nariu, o 2010 m. – išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos pirmininku. Valdas Adamkus tapo bundančios Lietuvos liudininku, jam teko dalyvauti ne viename Lietuvos laisvės mitinge, stebėti Sąjūdžio išjudintų ir laisvės pasiilgusių Lietuvos žmonių pakilimą į kovą už savo teises ir tautos laisvę. Galiausiai 1990 m. kovo 11 d. jis Čikagos lietuviams pranešė lauktą ir jaudinančią, nors vis dar ir sunkiai tikėtą, žinią – Lietuva ką tik paskelbė Nepriklausomybę, Lietuva vėl laisva!
Dabar galiu patvirtinti tai, ką sakiau ne sykį: tik laisvė leidžia gyventi visavertį normalų žmogaus gyvenimą. Mes gyvenime nuolat turime alternatyvų, kai renkamės profesiją, draugus, gyvenamąją vietą. Bet alternatyvos laisvei nėra.
Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Kaunas, 2016 m. lapkričio 5 d.
Valdas Adamkus aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos kultūrinį, visuomeninį ir politinį gyvenimą. Viešajame nepriklausomos Lietuvos politiniame gyvenime Valdas Adamkus pasirodė ėmęsis vadovauti Stasio Lozoraičio, kandidatavusio tapti pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu, rinkimų štabui – 1993 m. rinkimuose. Tai buvo pirmasis susidūrimas su pereinamojo laikotarpio sunkumų prislėgto krašto politine kultūra. Nors tuomet Stasys Lozoraitis pralaimėjo Algirdui Brazauskui, tačiau Prezidento rinkimuose vyko kultūringa kova ir žmonėms buvo pasiūlytos pirmosios laisvo pasirinkimo pamokos.
1998 m. Valdas Adamkus buvo išrinktas antruoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Prezidentu. Šias pareigas pradėjo eiti 1998 m. vasario 26 dieną. Jis iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą, klojo pilietinės santarvės, politinio pliuralizmo ir tolerancijos pamatus Lietuvoje. Valdas Adamkus pasižymėjo pagarbia ir žmogiškai šilta laikysena bei aukšta politine kultūra. Jis visuomenės akyse nemažai prisidėjo prie pačios politiko sąvokos reabilitavimo. Jam pavyko įgyti neginčytiną moralinį ir politinį autoritetą šalyje. Vienas didžiausių Valdo Adamkaus prezidentavimo pasiekimų buvo jo didžiulis indėlis į derybas dėl stojimo į svarbiausias Vakarų pasaulio bendrijos institucijas NATO ir Europos Sąjungą. „Kai žlugo Sovietų Sąjunga, daugeliui Vakarų šalių atsivėrusi Rytų Europa atrodė kartu ir patraukli, ir grėsminga. Tuo metu Prezidento Valdo Adamkaus pažadas vesti ir atvesti Lietuvą į euroatlantinę tautų bendruomenę skambėjo kaip atviras iššūkis pasaulio tvarkai, paveldėtai iš Šaltojo karo laikų“, – sakė dr. Zbigniewas Brzezińskis.
2002 m. Valdas Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrajai Lietuvos Respublikos Prezidento kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pasibaigus kadencijai Valdas Adamkus toliau aktyviai dalyvavo vidaus ir užsienio politikoje, skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose. 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimui pašalinus Rolandą Paksą iš Respublikos Prezidento pareigų, Valdas Adamkus vėl kandidatavo ir šį kartą buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 m. liepos 12 d. inauguracijos kalboje jis atkreipė dėmesį į tai, kad, nors mūsų valstybė jau didžiavosi naryste Europos Sąjungoje ir NATO, „Lietuvoje vis dar trūksta Europos. Jos nepakanka visuomenės sąmonėje, kasdieninėje žmonių veikloje“, ir pažadėjo atkurti tarptautinį Lietuvos autoritetą, kad Lietuvos vaidmuo regione, Europoje ir pasaulyje būtų didesnis. Vienu iš Valdo Adamkaus prezidentavimo pasiekimų yra į Europą grįžtančios Lietuvos europietiškos reputacijos atkūrimas. Valdas Adamkus dažnai apibūdinamas kaip vakarietiškas Prezidentas, grąžinęs savo šalį į jos vakarietišką kontekstą. Valdo Adamkaus vakarietiška laikysena reprezentavo visos Lietuvos vakarietišką laikyseną. Pagrindinis Valdo Adamkaus vykdytos užsienio politikos bruožas buvo įsitikinimas, kad politikai privalo paisyti esminių tarptautinės teisės principų: pagarbos žmogaus teisėms, valstybių suverenumui, šalies teritorijos vientisumui.
Prezidentu išbuvęs dvi kadencijas, Valdas Adamkus atliko neįkainojamą vaidmenį, įtvirtindamas mūsų valstybę pasaulio bendruomenėje. Jis užtikrino pažangą, skiepijo demokratines vertybes, skatino tarptautinį bendradarbiavimą ir oriai atstovavo Lietuvai visada ir visur, kai to prireikdavo. Prezidentas Valdas Adamkus pagrįstai vertinamas už atvirą ir visa apimančią Lietuvos užsienio politiką.
Vienas jo prioritetų buvo Baltijos regiono valstybių sąveika. Trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vadovų nuolatinės konsultacijos dėl integracijos į europines ir transatlantines struktūras, vėliau bendradarbiavimas Europos Sąjungos ir NATO viduje tapo įprasta praktika. Jis dėjo daug pastangų stiprinant Lietuvos ir Lenkijos ryšius, o sunkiausiomis akimirkomis buvo ir tarpininku siekiant sutarimų tarp Lenkijos ir didžiųjų Europos Sąjungos valstybių. Nuo 1998 m. Lietuva ir Lenkija tapo strateginėmis partnerėmis. Daugelyje dvišalių susitikimų buvo aptariami Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės, regioninio saugumo, kultūrinio bendradarbiavimo, lietuvių ir lenkų tautinių mažumų bei kiti klausimai. Palaikydamas dialogą su Lenkija Prezidentas Valdas Adamkus nevengė sudėtingų abiejų tautų bendros istorijos klausimų.
Pažymėtina Valdo Adamkaus veikla stiprinant bendradarbiavimą tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir jas suartinant su Vakarų šalimis. Jis iškėlė tikslą tolyn į Rytus plėsti saugumo ir stabilumo erdvę, skatinti demokratijos vertybių sklaidą. Prezidentas Valdas Adamkus savo užsienio politiką išplėtė į Europos Rytus – čia kelio į demokratinių šalių bendriją intensyviai ieškojo kitos posovietinės šalys, ypač Ukraina. Prezidentas reikšmingai prisidėjo prie Ukrainos, Gruzijos (nuo 2020 m. oficialus pavadinimas – Sakartvelas), Moldovos ir kitų šalių laisvės stiprinimo. Valdo Adamkaus ir kitų tarptautinių derybininkų dėka pavyko išvengti smurto Ukrainoje per Oranžinę revoliuciją. 2004 m. lapkričio 26 d. Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo tarptautinėje derybų misijoje Ukrainoje, kai buvo ieškoma padėties iš politinės aklavietės po Ukrainos prezidento rinkimų. Vykstant Oranžinei revoliucijai Valdas Adamkus lankėsi Ukrainoje net keletą kartų. Prezidentas Valdas Adamkus buvo vienas iš kelių užsienio valstybių lyderių, kurie 2008 m. rugpjūčio mėn. atvyko į Gruziją palaikyti šios šalies laisvės ir teritorijos vientisumo Rusijos agresijos metu. Jo paties ir kitų kaimyninių valstybių vadovų aktyvi veikla telkė Vakarų pasaulio lyderių ir žiniasklaidos dėmesį į Gruzijos valstybės padėtį ir neteisėtus Rusijos veiksmus.
Valdo Adamkaus nuopelnai stiprinant civilizacijų dialogą buvo įvertinti ne vienos valstybės ir organizacijos apdovanojimu. Jis yra apdovanotas 36-iais įvairių šalių aukščiausiais valstybės ordinais. 2003 m. jam buvo suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas, 2007 m. už sėkmingą tarpininkavimą per svarbias Europos Sąjungos tarptautines derybas, prestižiniuose „European Voice“ rinkimuose jam suteiktas Metų europiečio titulas. Be to, Valdas Adamkus yra apdovanotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“, taip pat Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Tarptautinio olimpinio komiteto ir kitų organizacijų apdovanojimais, jam suteiktas 22-jų Lietuvos ir kitų šalių universitetų ir aukštųjų mokyklų garbės daktaro vardas. Valdui Adamkui yra suteiktas Kauno miesto ir Vilniaus miesto garbės piliečio titulas, o 2022 m. įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 3 d. | Fotografas nenustatytas
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus
Sutartį pasirašė: Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Roma, Italija, 2004 m. spalio 29 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. F0CA0149
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0187
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0200
2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0300
Iš kairės: kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, už jų – Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis.
Vilnius, 2017 m. sausio 13 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XII-180-S20170113-BD-0477
Susijusi informacija:
Paroda „Laisvės premijos laureatas Valdas Adamkus“
Bukletas „Laisvės premijos laureatas Valdas Adamkus“ (PDF)
Laisvės premija ir Laisvės premijos laureatai
Pranešimai žiniasklaidai:
2016 metų Laisvės premiją siūloma skirti Prezidentui Valdui Adamkui (pranešimas žiniasklaidai, 2016-12-14)
Seimas Laisvės premijas skyrė Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui (pranešimas žiniasklaidai, 2016-12-22)
Seime bus įteiktos 2016 m. Laisvės premijos (pranešimas žiniasklaidai, 2017-01-11)
Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime (pranešimas žiniasklaidai, 2017-01-13)
2016 metų Laisvės premijos laureato, Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba (pranešimas žiniasklaidai, 2017-01-13)
Seime įteiktos 2016 m. Laisvės premijos (pranešimas žiniasklaidai, 2017-01-13)
Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius