Apie Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą

2019 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu, paskyrė 2019 metų Laisvės premiją Laisvės kovų dalyviui, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, Miško brolių draugijos steigėjui Albinui Kentrai.

Laisvės premija Albinui Kentrai buvo įteikta per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir 2019 metų Laisvės premijos įteikimo ceremoniją 2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
 

Svarbiausia, Albinas Kentra yra nenuilstantis mūsų kultūros ir pasipriešinimo okupacijoms istorijos metraštininkas, įamžinantis ją vaizdo kamera – nuo Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus, jo senųjų rūmų freskų restauracijos istorijos, istorinių paminklų išsaugojimo iki mūsų valstybės atgimimo pradmenų ir tolesnio jų virsmo į Sąjūdį bei mūsų kultūros atgimimo fiksavimo.

Petras Girdzijauskas, Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys

Albinas Kentra (1929–2023) – Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, 1946–1954 m. kalintas Kazachstano lageriuose, Vilniaus universiteto ir Lietuvos atgimimo istorijos metraštininkas. 1989 m. Vilniuje įkūrė draugiją „Miško broliai“, rūpinosi atstatyti draugijai priklausiusį istorinės svarbos pastatą ir jame įkurti muziejų, įamžinantį laisvės kovas.

2019 metų Laisvės premijos paskyrimas Lietuvos rezistentui, partizanui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai dar kartą aktualizuoja Lietuvos laisvės kovų istorijos temą. Kartu savo originalia asmenybe Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra liudija naujus kovos už Lietuvos laisvę būdus ir formas.

Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, gausioje Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Ona ir Juozapas pavyzdingai tvarkė ūkį, puoselėjo sodybą, buvo aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos patriotai. Tėvai daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus – keturis sūnus ir dvi dukras, leido juos į mokslus. 1936–1940 m. Albinas mokėsi Šilalės valsčiaus Nevočių pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje. 11 metų sulaukęs jis turėjo išmokti laisvės netekties pamoką. Vyriausiasis brolis Jonas per savo sukonstruotą radijo imtuvą pirmasis šeimoje išgirdo skaudžią žinią, kad sovietai okupuoja Lietuvą. Ją perdavė ir jaunėliui: „Albinuk, nebėra Lietuvos…“ Tais dramatiškais Lietuvai metais Kentrų šeima susibūrė kovai už Lietuvos laisvę. Savo sodyboje, po gyvenamuoju namu, iškasė bunkerį, kurio dėl išmanios konstrukcijos NKVD būriams nepavyko surasti. Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945 m. visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais: Jonas Kentra-Rutenis, Juozas Kentra-Tauras, Leonas Kentra-Sakalas, Albinas Kentra-Aušra, Ona Kentraitė-Rasa, Elena Kentraitė-Snaigė, Ona Kentrienė-Motinėlė. Kai Albinas Kentra tapo vyriausiojo brolio Jono Kentros-Rutenio būrio partizanu, jam buvo tik 16 metų. Partizanų būryje jis buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams. Dėl Lietuvos laisvės Kentrų šeimos nariai sumokėjo didžiausią kainą: sesuo Ona Kentraitė-Rasa sovietų suimta 1947 m. gruodžio 27 d., jai buvo skirta penkerių metų bausmė Tiumenės srities lageriuose, broliai Juozas Kentra-Tauras (g. 1922 m.) ir Leonas Kentra-Sakalas (g. 1924 m.) žuvo 1949 m. spalio 21 d. Lentinės kaime (Šilalės r.), Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės ir Lukšto būrių vadas Jonas Kentra-Rutenis (g. 1920 m.) žuvo 1951 m. spalio 18 d. Dvarviečių kaime (Šilalės r.), sesuo Elena Kentraitė-Snaigė (g. 1931 m.) 1950 m. liepos 28 d. suimta partizanų bunkeryje Geniotų kaime (Šilalės r.) ir buvo nubausta dešimties metų įkalinimu Irkutsko srities lageryje. Ilgus rezistencinės kovos metus motina Ona Kentrienė-Motinėlė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.

Albino Kentros-Aušros partizano kelias buvo trumpiausias. Bendramokslio išduotas, 1946 m. liepos 16 d. Albinas buvo suimtas Šilalėje. Penkis mėnesius truko tardymai Šilalėje ir Tauragėje. 1946 m. gruodžio 28 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu jis buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano Spasko lagerį (nuo 1951 m. Spasko lageris perduotas ypatingajam lageriui Nr. 8 (Pesčianyj) Karagandoje).
Į laisvę Albinas Kentra paleistas 1954 m. birželio 19 d. Dėl laimingo atsitiktinumo Albinui Kentrai išduodant sovietinį pasą įvyko klaida – buvo išduotas pasas svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam Albinui pavyko gauti brandos atestatą.

Laisvės kovų dalyviams aukštųjų mokyklų durys buvo užrakintos devyniais užraktais. Tačiau pasitaikydavo ir spragų, juk ne visa tautinė inteligentija buvo išnaikinta. Ano meto Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekano, vyr. dėstytojo Leono Valkūno patartas Albinas Kentra įteikė dokumentus į Vilniaus universiteto neakivaizdinį skyrių ir 1955–1960 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas, dirbo pedagoginį darbą: 1960–1962 m. mokė anglų kalbos Laurų aštuonmetėje, vokiečių kalbos – Nemenčinės vidurinėse mokyklose (Vilniaus r.). Būdamas eilinis mokytojas, 1962 m. Albinas Kentra įstojo į Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) universiteto aukštuosius dvimečius svetimų kalbų pedagoginius kursus, įsteigtus aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijai kelti. Baigęs dvejų metų studijas galėjo rinktis bet kurią Sovietų Sąjungos aukštąją mokyklą, kurioje norėtų dirbti, bet pasirinko Vilniaus universitetą. Nuo 1965 m. beveik tris dešimtmečius Albinas dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos vyresniuoju dėstytoju. Čia jis surado naujus kovos už Lietuvos laisvę būdus. Kasdienis pedagogo darbas jam suteikė gyvenimo prasmę ir norą stengtis, kad kuo daugiau žmonių išmoktų svetimų kalbų, kad klausantis ir suprantant transliuojamas užsienio radijo stotis būtų galima griauti geležinę uždangą. Šiam tikslui Albinui Kentrai pavyko Vilniaus universitete įkurti Anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame filologijos studentai galėjo lavinti šnekamosios anglų kalbos įgūdžius, klausytis laisvojo pasaulio radijo laidų. Taip partizaninį Lietuvos pasipriešinimą Albinas Kentra pakeitė neginkluota, kultūrine tautos išlaisvinimo kova.

Albino Kentros Laisvės kova sovietų stagnacijos metais buvo susijusi su dar dviem Lietuvos kultūros įtvirtinimo būdais Vilniaus universitete. Nuo 1965 m. jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku. Rengiantis Vilniaus universiteto 400-ųjų metinių jubiliejui, kuris buvo švenčiamas 1979 m., buvo restauruojami svarbiausios Lietuvos Alma Mater interjerai ir eksterjerai, atidengiamos freskos, atkuriamas senajame universitete veikęs Grafikos kabinetas. Prie idėjos Vilniaus universiteto pastatų ansamblio erdves išpuošti tautiniais motyvais sukūrimo ir įgyvendinimo aktyviai prisidėjo ir Albinas Kentra. Tuo metu Rimtautui Gibavičiui Filologijos fakulteto vestibiulyje užsakytas klasikinę filologiją simbolizuojantis sgrafitas „Mūzos“, Filologijos fakulteto didžiajai auditorijai užsakytas Ramutės Jasudytės gobelenų triptikas „Kovos su kryžiuočiais“, Klasikinės filologijos katedros vestibiuliui – Vitolio Trušio granito mozaikos senosios lietuvių religijos ir mitologijos tematika, Lituanistikos centrui – Petro Repšio sienų tapyba baltų mitologijos motyvais, Universiteto rektoriaus aulai ir knygynui „Littera“ – Antano Kmieliausko freskos. 2018 m. prof. A. Kmieliauskas taip prisiminė šį kūrybos laikotarpį: „Nupiešiau ir save, dirbantį, spausdinantį grafiką, šalia prilaiko lapą Albinas Kentra, universiteto metraštininkas, įkalbėjęs rektorių papuošti mano freska ne tik knygyną, bet ir rektorato salę. Albinas Kentra ir sugalvojo čia tapyti freską.“

Atgimimo metais Albinas Kentra pagrįstai užsitarnavo Lietuvos istorijos naujausiųjų laikų metraštininko titulą. Į jo vaizdo kameros juostas sugulė svarbiausi 1988–1993 m. Lietuvos kovos už laisvę įvykiai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Lietuvos laisvės lygos, Politinių kalinių ir tremtinių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungų organizuoti mitingai, pilietinės akcijos, Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykiai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir apgynimo kronika. Jo parengti 1991 m. sausio įvykių vaizdo reportažai pasiekė daugelio pasaulio valstybių televizijas. Puikiai mokėdamas užsienio kalbas, Lietuvos laisvės kovotojų vardu 1990–1991 m. Albinas Kentra rašė laiškus demokratinių pasaulio valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Japonijos – vadovams, tuose laiškuose jis ragino pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir priminė Lietuvos rezistencijos istoriją.

1989 m. kartu su Vytautu Milvydu Albinas Kentra įsteigė Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugiją. Draugijos išsirūpintomis lėšomis, privačių rėmėjų pastangomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. Draugijos veikla leido pradėti jo sukauptos archyvinės medžiagos skaitmeninimo darbus. Šie darbai tęsiasi iki šių dienų.

Albino Kentros šeimos ir artimųjų, jo asmeninė gyvenimo istorija iki šiol įkvepia Lietuvos ir pasaulio visuomenę. Jo atsiminimų liudijimai gerai žinomi visiems apsilankiusiems Miško brolių draugijos susitikimuose. 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Albinas Kentra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2002 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Jo nuopelnai taip pat įvertinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“, Krašto apsaugos sistemos proginiu stojimo į NATO medaliu.

2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija jam skyrė laisvojo žodžio gynėjos, Lietuvos Steigiamojo Seimo narės Felicijos Bortkevičienės vardo Kalbos premiją už naujausių laikų lituanistikos archyvo kūrimą, paveldo puoselėjimą. 2010 m. Albinas Kentra apdovanotas Krašto apsaugos ministerijos bičiulių klubo, kelių nevyriausybinių organizacijų ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, o 2013 m. savo žymųjį kraštietį pagerbė ir Šilalės rajono žmonės, suteikdami jam Šilalės garbės piliečio vardą. 2016 m. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Albinui Kentrai įteikė šv. Kristoforo statulėlę už gyvenimą, skirtą Vilniui, o 2019 m. kovo 11 d. iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime jam įteiktas visuomeninių organizacijų apdovanojimas – skulptūrėlė „Žinia“. Eidamas 95-uosius metus Albinas Kentra mirė 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniuje, palaidotas gimtinėje, Šilalės miesto kapinėse. 

Susijusi informacija: 

Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. XIII-2614 „Dėl 2019 metų Laisvės premijos paskyrimo Albinui Kentrai“

Paroda „Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra“

Bukletas „Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra“ (PDF)

Laisvės premija ir Laisvės premijos laureatai

Pranešimai spaudai: 

2019 m. Laisvės premiją siūloma skirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui A. Kentrai (2019-11-14)

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai (2019-12-05)

Seime eksponuojama paroda, skirta 2019 m. Laisvės premijos laureatui A. Kentrai (2020-01-08)

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime (2020-01-13)

Seime įteikta 2019 m. Laisvės premija (2020-01-13)

Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime (2020-01-13)

Parengė Žydrūnas Mačiukas, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius