Apie 2020 metų Laisvės premijos laureatę Baltarusijos demokratinę opoziciją

2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu, paskyrė 2020 metų Laisvės premiją Baltarusijos demokratinei opozicijai. 

Laisvės premija Baltarusijos demokratinei opozicijai buvo įteikta per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir 2020 metų Laisvės premijos įteikimo ceremoniją 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Premiją atsiėmė demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Visas pasaulis žino, kas vyksta jūsų šalyje. Matome jūsų drąsą ir kančią. Matome moterų drąsą. Baltarusija rodo mums pavyzdį. Matome neapsakomo masto piktnaudžiavimą ir prievartą. Jūsų siekis ir ryžtas gyventi demokratinėje šalyje mus įkvepia. Mes jus remiame jūsų kovoje.

Davidas Sassoli, Italijos politikas, 2019–2022 m. Europos Parlamento Pirmininkas 

Baltarusijos demokratinė opozicija – politinė ir visuomeninė jėga, kuri 2020 metais susivienijo prieš autoritarinį Aliaksandro Lukašenkos režimą, siekdama demokratinių permainų šalyje. Demokratinė opozicija pasisakė už sąžiningus rinkimus, žmogaus teises ir pilietines laisves. Ji sutelkė plačią visuomenės paramą, organizavo masines pilietines akcijas, protestus ir taikius pasipriešinimo veiksmus prieš autoritarinį režimą. Šie visuomenės veiksmai sulaukė plataus tarptautinės bendruomenės dėmesio ir palaikymo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2020 metų Laisvės premija paskirta Baltarusijos demokratinei opozicijai. Devynis kartus Laisvės premijos laureatais tapo asmenys, taip įvertinti už jų nuopelnus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir jų suverenitetą. Šį, dešimtąjį, kartą ir kartu pirmą kartą Laisvės premija skirta reiškiniui – Baltarusijos demokratinei opozicijai už Baltarusijoje jau sukurtą istorinį laisvės ir demokratijos fenomeną, įgijusį naują jėgą po 2020 m. rugpjūčio 8–9 d. vykusių dar vienų neskaidrių ir suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų.

Pirmą kartą Laisvės premija įteikta už ateities viziją ir perspektyvą, už laisvę, demokratiją ir žmogaus teises ateities Baltarusijoje. Atkurtos Nepriklausomybės ir apgintos Laisvės 30-ąsias metines mininčios Lietuvos palaikymas ir pavyzdys kaimyninei valstybei ir ilgametės bendros istorinės praeities bendražygei baltarusių tautai ypač svarbūs, nes tai sėkmės kelias, kuriuo galėtų eiti demokratinė Baltarusija. 

Laisvės gynėjų diena, kurią vyksta Laisvės premijos įteikimo ceremonija, lietuviams ir baltarusiams simboliškai mena 1991 m. sausio 13-ąją, kai Nepriklausomybės aikštėje ginant Lietuvos parlamentą prie laužų greta Lietuvos trispalvių plazdėjo ir nacionalinės Baltarusijos baltai raudonai baltos vėliavos. Baltarusijos režimo saugumo struktūrų smurtas yra tas pats toksiškas žlugusios Sovietų Sąjungos imperijos palikimas – prieš beginklius žmones naudojamas smurtas, kurį Lietuvos žmonės patyrė prieš 30 metų. 

Laisvės premijos skyrimas Baltarusijos demokratinei opozicijai yra ir Lietuvos valstybės moralinis įsipareigojimas nuolat remti Baltarusijos pilietinę visuomenę jai kovojant už demokratiją, palaikyti tuos Baltarusijos žmones, kurie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro leidimu atvyko į Lietuvą, ir suteikti jiems pagalbą. Atskirtiems nuo savo šeimų, netekusiems galimybės dirbti, be pragyvenimo šaltinių, jiems ypač sunku. Pagalba jiems būtų tikroji pagalba broliškai baltarusių tautai.

Nors Baltarusijos demokratinė opozicija veikė visą 26 metus trunkantį A. Lukašenkos režimo valdymo laikotarpį, tačiau tik 2020 metai išsiskyrė stulbinamais pokyčiais – 2020 m. rugpjūčio 9 d. paskelbus suklastotus Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus pasaulis pamatė beprecedentę susiformavusios baltarusių pilietinės visuomenės mobilizaciją, solidarumą ir permainų troškimą. JAV Europos politikos analizės centro analitikė Katia Glod 2020 m. vasarą Baltarusijoje susiklosčiusią padėtį apibūdino taip: „Matome tam tikrą tautos atgimimą, solidarumą, ir per šiuose protestus, manau, gimsta tautinė tapatybė. Jie pradeda suvokti esą viena tauta.“

Išskyrus jėgos struktūras ir aukščiausius valdininkus, Baltarusijoje turbūt nebuvo socialinių grupių, kurios nebūtų prisidėjusios prie taikaus protesto judėjimo už laisvę ir demokratiją. Mitinguose, protesto akcijose, eisenose, gatvių gyvosiose grandinėse, įmonių streikuose dalyvavo įvairaus amžiaus, profesijų, socialinių grupių atstovai – nuo jaunimo iki senjorų, vyrų ir moterų, darbininkų, studentų, gydytojų, mokytojų, teisininkų, rašytojų, žurnalistų ir aktyvistų. Visi jie buvo šių taikių akcijų Minsko ir kitų miestų gatvėse dalyviai. Per penkis protestų mėnesius buvo nusistovėjusi nerašyta akcijų organizavimo tvarka: pirmadieniais protestuodavo senjorai, ketvirtadieniais – neįgalieji. Kiekvieną rytą į protestus išeidavo medikai, o vakarais burdavosi sostinės ir kitų miestų miegamųjų rajonų gyventojai. Šeštadieniai buvo moterų protestų diena, o kiekvieną sekmadienį buvo organizuojamos vis naujos milžiniškos eisenos – maršai, skirti Vienybei, Taikai ir Nepriklausomybei, Laisvei, Teisingumui. Didžiausi protestai Minske ir kituose miestuose vyko būtent sekmadieniais: 2020 m. rugpjūčio 16 d., rugpjūčio 23 d. ir rugpjūčio 30 d. Juose, skirtingais skaičiavimais, galėjo dalyvauti nuo trijų iki penkių šimtų tūkstančių žmonių, arba nuo 3 iki 5,2 proc. visų šalies gyventojų. Pasak politologų, tyrinėjusių smurtinių ir nesmurtinių protestų raidą XX amžiuje, jeigu bent 3,5 proc. visuomenės ima protestuoti, tai gali būti kritinis rodiklis, kad valdantis režimas žlugs ar bus priverstas pradėti derybas su protestuotojais. Protestuojančių baltarusių skaičiai signalizavo pokyčių virsmą. Baltarusiai ne tik protestavo. Jie bandė suvokti savo tapatybę, atrasti tai, kas juos vienija. Pasaulis stebėjo gimstančią naują tautinę tapatybę.

Vienas svarbiausių įvykių šiais metais buvo ir yra baltarusių tautos siekis gyventi demokratinėje valstybėje. Esame istorinio momento, baltarusių tautinės savimonės pabudimo, galimai pakeisiančio Baltarusijos ir kartu visos Europos ateitį, liudininkai. 

Paulė Kuzmickienė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė

Antra vertus, valdžios smurtas prieš taikius piliečius tapo didžiausiomis politinėmis represijomis Europoje per pastaruosius 40 metų. Jau pirmosiomis protestų dienomis Baltarusijos režimas ėmėsi juos malšinti jėga. Valstybės piliečiai valdžios buvo suimami, žalojami, prieš juos naudojamos vandens patrankos, į juos šaudyta guminėmis kulkomis. Protestų mastui išaugus, tiesioginės jėgos naudojimą pakeitė rafinuotesnė taktika, kai suimami protestų ar streikų organizatoriai, aktyviausiems protestų dalyviams trukdoma organizuoti pilietines akcijas. 2020 m. pabaigos duomenimis, Baltarusijoje kalėjo 158 politiniai kaliniai. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pripažino, kad nuo masinių protestų pradžios iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos mažiausiai 27 000 žmonių buvo suimti ir nubausti administracinėmis ir baudžiamosiomis bausmėmis, daugiau nei 1 100 suimtų asmenų pranešė apie kankinimus ir netinkamą elgesį įkalinimo vietose (Baltarusijos žmogaus teisių grupė ir Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais teigia, kad suimtų žmonių skaičius jau viršijo 30 000). Nuo represinių režimo priemonių malšinant mitingus ir protesto akcijas žuvo keturi šių taikių akcijų dalyviai. Režimas nepripažino savo kaltės dėl žuvusiųjų. 

Demokratinei Baltarusijos opozicijai, kuriai pavyko suvienyti baltarusių tautą taikiai piliečių revoliucijai, atstovauja 2020 metais protestų metu suburta Koordinavimo taryba – drąsių moterų iniciatyva, kuriai priklauso pagrindinė opozicijos kandidatė 2020 metų šalies prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja, Nobelio premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, muzikė ir politinė aktyvistė Maryja Kalesnikava bei politinės aktyvistės Volha Kavalkova ir Veranika Capkala. Demokratinei opozicijai taip pat atstovauja vaizdo tinklaraštininkas bei politinis kalinys Siarhejus Cichanouskis, žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ įkūrėjas Alesius Bialiackis, darbininkų judėjimo lyderis Siarhejus Dyleuskis, „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjas Sciapanas Pucila, politinis kalinys Mikola Statkevičius ir kiti visuomenės veikėjai. 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rūmuose Briuselyje Baltarusijos demokratinei opozicijai įteikta 2020 metų Sacharovo premija už minties laisvę. Parlamento posėdyje atsiimdama apdovanojimą Baltarusijos demokratinės opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigė: „Kiekvienas baltarusis, dalyvaujantis taikiame proteste prieš smurtą ir neteisėtumą, yra didvyris. Kiekvienas iš jų yra drąsos, atjautos ir orumo pavyzdys. <...> Baltarusiai nuo rugpjūčio 9 d. rinkimų protestuoja kiekvieną savaitę. Jie protestuoja dėl savo ir tų, kurie ten negali būti, ateities. Jie protestuoja už baltarusių, europiečių, jūsų ir mūsų laisvę bei orumą. Be laisvos Baltarusijos Europa nėra iki galo laisva. Prašome Europos ir viso pasaulio paremti Baltarusijos žmones.“ Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2021 m. sausio 13-ąją visi šie Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai, o perfrazuojant Sviatlaną Cichanouskają, ir kiekvienas Baltarusijos mitingų dalyvis yra 2020 metų Laisvės premijos laureatai.

Susijusi informacija: 

Virtuali paroda „2020 metų Laisvės premijos laureatė – Baltarusijos demokratinė opozicija“

Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. XIV-96 „Dėl 2020 metų Laisvės premijos paskyrimo Baltarusijos demokratinei opozicijai“

2021 m. sausio 13 d. vykusio iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir 2020 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašas bei stenograma

Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius