2021 metų Laisvės premijos laureatai – Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ, Bernadeta Mališkaitė SJE ir Elena Šiuliauskaitė SJE

2021 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu, paskyrė 2021 metų Laisvės premiją trims pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams: 1983–1989 metų leidinio vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, šio leidinio leidėjoms ir bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei SJE ir Elenai Šiuliauskaitei SJE.

Laisvės premija „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams bus įteikta 2022 m. sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.

Laisvės premijų komisijos teikimas nominuoti šiuos asmenis paskatino dar kartą prisiminti ryškiausią Lietuvos katalikų bažnyčios kovos su totalitariniu Sovietų Sąjungos režimu epizodą – 17 metų trukusią ir stebuklui prilygusią Lietuvos tikinčiųjų pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ (toliau – „Kronika“) leidybą. „Kronikos“ leidėjai Sovietų Sąjungos valstybinei informacijos kontrolės sistemai metė iššūkį, kurio nesugebėjo atremti visagalės Sovietų Sąjungos saugumo institucijos.

Per 10 Laisvės premijų komisijos gyvavimo metų „Kronikos“ žmonės buvo nuolat prisimenami nominuojant Laisvės premijos laureatus. 2011 metais pirmuoju Laisvės premijos laureatu tapo Sergejus Kovaliovas, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas, Lietuvos antisovietinio pogrindžio bičiulis, „Kronikos“ informacijos platintojas ir savotiškas „paštininkas“. Jo dėka per Maskvoje reziduojančius užsienio žurnalistus šio pogrindinio leidinio numeriai pasiekdavo laisvąjį pasaulį, pirmiausia laikraščio „Draugas“ redakciją Čikagoje. 2013 metais Laisvės premijos laureatu tapo pagrindinis „Kronikos“ žmogus, 1972–1983 m. „Kronikos“ vyriausiasis redaktorius ir leidinio bendradarbių siela kun. Sigitas Tamkevičius SJ (dabar – kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas). 2017 metais Laisvės premija buvo skirta ses. Nijolei Sadūnaitei – „Kronikos“ bendradarbei, platintojai ir sovietinio gulago kalinei.

2022 m. kovo 19 d. sukaks 50 metų, kai prasidėjo „Kronikos“ leidyba. Siekdamas paminėti šią sukaktį, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, o 2021-ųjų metų Laisvės premijos nominaciją paskyrė aktyviausiems „Kronikos“ bendradarbiams – Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, ses. Julijai Bernadetai Mališkaitei SJE ir ses. Gerardai Elenai Šiuliauskaitei SJE, pratęsusiems „Kronikos“ leidybos darbus po kun. Sigito Tamkevičiaus SJ suėmimo ir įkalinimo 1983 metais.

Sovietų Sąjungos okupacijos sąlygomis vienas svarbiausių okupantų uždavinių buvo sulaužyti žmonių tikėjimo stuburą. Tik iš žmogaus, neturinčio tikėjimo pamato, buvo galima kurti naują „sovietinį žmogų“. Brutalios jėgos ir baimės sąlygomis daugybė žmonių priespaudą priėmė kaip neišvengiamą duotybę, kuriai neįmanoma ir neracionalu priešintis. Tik nedidelės grupelės žmonių sovietų imperijoje buvo išsaugoję laisvės jausmą ir ištikimybę tikėjimui. Sovietmečiu aktyviais tikėjimo ir laisvės apaštalais tapo į atokias parapijas nukišti uolūs kunigai, pogrindyje veikiančios moterų vienuolių kongregacijos, idealistai pasauliečiai. Tokioje aktyvių tikinčiųjų aplinkoje 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis nenugalėtos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris.

Visus 17 leidybos metų „Kronikoje“ buvo registruoti ir skelbiami Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimų faktai, Lietuvos politinių kalinių patirtų kančių gulago lageriuose liudijimai. „Kronikos“ skelbiama tiesa griovė sovietų propagandos kurtą mitą apie sovietinės sistemos humanizmą ir pagarbą žmogaus teisėms. Svarbu ir tai, kad „Kronikai“ pavyko pralaužti geležinę uždangą. Iš pradžių per Rusijos disidentus, vėliau per į Lietuvą atvykstančius turistus kiekvienas naujas Vakarus pasiekęs leidinio numeris pasauliui skelbė apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

„Kronikos“ redaktoriumi beveik 11 metų buvo Simno parapijos vikaras, vėliau Kybartų klebonas Sigitas Tamkevičius SJ. Jam teko didžiausia atsakomybės už šį leidinį našta ir pareiga sutelkti skirtingo amžiaus, charakterio ir talentų pogrindžio bendradarbius. Daugelis jų buvo persekiojami, suimti ir kalinami. Kun. Sigito Tamkevičiaus SJ įžvalgiai pakviesti „Kronikos“ bendradarbiai kun. Jonas Boruta SJ, ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE, ses. Julija Bernadeta Mališkaitė SJE į „Kronikos“ leidybą įsitraukė skirtingu laiku ir šį darbą dirbo iki „Kronikos“ leidybos pabaigos. Kai buvo suimtas kun. Alfonsas Svarinskas, o kun. Sigitui Tamkevičiui SJ grėsė areštas ir kalinimas, jie gavo svarbiausią pavedimą tęsti pradėtą veiklą – „Kronika“ turi eiti“.

Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE

Ses. Gerardos Elenos Šiuliauskaitės SJE veikla leidžiant leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“: Kongregacijos vyresniosios ses. Monikos Gavėnaitės pavedimu nuo 1975 m. rugpjūčio mėn. ses. Gerarda talkininkavo kun. Sigitui Tamkevičiui SJ „Kronikos“ leidybos darbe. Tuo metu buvo leidžiamas 18-asis „Kronikos“ numeris. Iš pradžių kun. S. Tamkevičiui SJ talkino Simne, vėliau – Kybartuose, vėliau dirbo Kazlų Rūdoje. Daugiau kaip aštuonerius metus ji rūpinosi „Kronikos“ tekstų redagavimu, spausdino naujų „Kronikos“ numerių originalus, rinko medžiagą, rašė reportažus, palaikė ryšius su „Kronikos“ leidybą rėmusiais kunigais, dirbo kitus leidinio rengimo darbus. Pasak kardinolo Sigito Tamkevičiaus, „ses. Gerarda suredagavo 39 „Kronikos“ numerius, nuo 18-ojo iki 58-ojo“ (1975–1983 m.). 1983 m. pradžioje kun. S. Tamkevičius SJ įspėjo redakcijos bendradarbes seseris Gerardą Šiuliauskaitę, Bernadetą Mališkaitę ir Nijolę Sadūnaitę apie kylantį pavojų ir galimą suėmimą, o kartu pavedė didžiausios atsakomybės reikalaujantį darbą – „Kronika“ turi eiti“. Bendradarbiaujant seserims vienuolėms, Kybartuose, Vilniuje, Marijampolėje buvo leidžiami nauji „Kronikos“ numeriai. Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ prisimena, kad „lageryje čekisto pasakyta frazė „Kronika“ eina“ jam buvo pati džiaugsmingiausia naujiena, „nuo jos šviesiau pasidarė akyse ir širdyje“. 1984 m. netikėtai sušlubavus sveikatai, ses. Gerarda negalėjo tiek darbuotis, kiek būtų norėjusi, tačiau iki pat paskutinio „Kronikos“ numerio stengėsi išlikti aktyvi bendradarbė. 1987 m., „Kronikos“ bendradarbiams kritiniu metu, vėl aktyviai įsitraukė į KGB konfiskuoto 73-iojo „Kronikos“ numerio leidybą.

​

Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ

Jono Borutos SJ veikla leidžiant pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“: Su „Kronika“ Jonas Boruta bendradarbiauti pradėjo 1973 m., paskatintas kun. Jono Lauriūno SJ, rašė žinutes iš universiteto gyvenimo. Artimi ryšiai jį siejo su kunigiškųjų šventimų liudininku kun. S. Tamkevičiumi. 1983 m. pradžioje, kuomet vyko kun. A. Svarinsko teismas ir kun. S. Tamkevičiui SJ reikėjo į jį važinėti, pavaduodavo jį Kybartų parapijoje. Prieš suėmimą kun. S. Tamkevičius SJ jo paprašė: „Jeigu reikės, paglobok, pasirūpink „Kronika“. 1983–1989 m. Jonas Boruta buvo „Kronikos“ vyriausiasis redaktorius ir bendradarbis. Kadangi jis buvo baigęs pogrindinę Kunigų seminariją ir oficialiai sovietų valdžia neleido jo skirti kunigu į jokią parapiją, slapta nuo sovietų valdžios jis keliavo po parapijas, čia rinko ir užrašų knygutėje užrašydavo informaciją apie Bažnyčios ir tikinčiųjų neteisėtus suvaržymus ir persekiojimus. Šis darbas buvo rizikingas, nes kunigas nuolat keliavo su įkalčiais kišenėje. Kita vertus, taip plėtėsi „Kronikos“ numerių informacijos geografija, o sovietų saugumui darėsi sunkiau atsekti „Kronikos“ informacijos ir leidybos šaltinius. Kiekvienam „Kronikos“ numeriui kun. Jonas Boruta rašė pratarmes, rizikuodamas areštu, kiekvieną parengtą „Kronikos“ numerį pristatydavo į Žagarę vyskupo tremtinio Julijono Steponavičiaus aprobacijai. 1987 m. pavasarį, KGB konfiskavus abu 73-iojo „Kronikos“ numerio egzempliorius, kun. Jonas Boruta iš atminties atkūrė beveik visą šio „Kronikos“ numerio tekstą.

Bernadeta Mališkaitė SJE

Bernadetos Mališkaitės SJE veikla leidžiant leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“: Kybartų klebonas kun. Sigitas Tamkevičius SJ pakvietė ją prisidėti prie „Kronikos“ tekstų redagavimo ir leidybos darbų, kai už „Kronikos“ dauginimą KGB suėmė Bernadetos vienuolinės šeimos seseris Genutę Navickaitę ir Onutę Vitkauskaitę. Tuo laiku, 1980 m. balandžio mėn., buvo rengiamas 44-asis „Kronikos“ numeris. Kybartuose gimusi Bernadeta Mališkaitė tapo viena svarbiausių „Kronikos“ bendradarbių. 1980–1983 m. darbai vyko vadovaujant kun. S. Tamkevičiui SJ, kuris buvo ne tik vyriausiasis leidinio redaktorius, bet ir gyvenimo mokytojas bei dvasios tėvas. 1983 m. pradžioje kun. S. Tamkevičius SJ įspėjo redakcijos bendradarbes seseris Gerardą Eleną Šiuliauskaitę, Bernadetą Mališkaitę ir Nijolę Sadūnaitę apie kylantį pavojų ir galimą suėmimą, o kartu pavedė didžiausios atsakomybės reikalavusį darbą – „Kronika“ turi eiti“. Kun. Alfonso Svarinsko teismo metu Bernadeta Mališkaitė buvo saugumo suimta ir nubausta 10 parų, kurias turėjo „atsėdėti“ Antakalnio areštinėje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Suėmus kun. S. Tamkevičių, seserys Bernadeta Mališkaitė, Ona Virginija Kavaliauskaitė, Onutė Šarakauskaitė, Birutė Briliūtė, Gerarda Elena Šiuliauskaitė, Nijolė Sadūnaitė pratęsė „Kronikos“ leidimą. „Kronikos“ redaktoriaus pareigas ėjo kun. Jonas Boruta. Šešerius metus Bernadeta Mališkaitė buvo viena pagrindinių „Kronikos“ leidėjų ir tekstų redaktorių. Ji suredagavo dvidešimt du „Kronikos“ numerius (58–72 ir 74–81 numerius).

Visus tris 2021 metų Laisvės premijos laureatus neabejotinai vienija nuopelnai „Kronikos“ leidybos darbe. Juos taip pat sieja vienuoliško gyvenimo kelio pasirinkimas, kuris ano meto sąlygomis darė juos sovietinės visuomenės užribio žmonėmis ir tikraisiais pogrindinės Lietuvos katalikų bažnyčios – „lietuviškųjų katakombų“ – nariais. Jų pastangomis „Kronika“ išliko iki Atgimimo laikų, o pasiaukojanti veikla reikšmingai paskatino prasidėjusį Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą. 

Pagerbiant 2021 metų Laisvės premijos laureatus, 2022 metų sausį parengta paroda „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ: Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai. Parodoje, skirtoje 2021 metų Laisvės premijos laureatams – pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams – pristatomos nuotraukos nušviečia jų dalyvavimą Lietuvos neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo judėjime, kovą už žmogaus teises Lietuvos okupacijos metais ir veiklą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Centrinės Europos jėzuitų provincijos Vilniaus archyve, Kauno arkivyskupijos muziejaus archyve, žurnalo „Artuma“ archyve, Šventojo Sosto dienraščio „L'Osservatore Romano“ archyve, asmeniniuose seserų Julijos Bernadetos Mališkaitės SJE, Gerardos Elenos Šiuliauskaitės SJE archyvuose, Evgenios Levin, Andriaus Navicko, Nijolės Sadūnaitės, kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ, monsinjoro Alfonso Svarinsko, Gražinos Gajauskaitės, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, Tomo Vyšniausko archyvuose. Fotografijų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Juozas Bruzga, Robertas Dačkus, Kostas Kajėnas, Evgenia Levin, Juozas Lukoševičius, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Gediminas Svitojus, Povilas Vaitkus, Tomas Vyšniauskas, kun. Juozas Zdebskis, Algimantas Žižiūnas.

Širdingai dėkojame muziejų, archyvų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą. Taip pat dėkojame parodos instituciniams partneriams, 2021 m. Laisvės premijos laureatams ir Lietuvos fotografams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotografuotine medžiaga.

2021 metų Laisvės premijos nominacija vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, ses. Julijai Bernadetai Mališkaitei SJE, ses. Gerardai Elenai Šiulauskaitei SJE yra įvertinami ne tik jų asmeniniai nuopelnai, bet ir pagerbiamas visų buvusių 1972–1989 metų „Kronikos“ talkininkų atminimas ir veikla.

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė – Jolanta Laurinaitienė

Parodos partneriai:

Centrinės Europos jėzuitų provincijos Vilniaus archyvas

Kauno arkivyskupijos muziejus

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Žurnalas „Artuma“

Paroda  „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ: Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai“ eksponuota:

2022 m. sausio 8 d. – 2022 m. sausio 31 d. – Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje;

2022 m. kovo 14 d. – 2022 m. kovo 25 d. – Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje;

2022 m. balandžio 4 d. – 2022 m. gegužės 4 d. – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje;

2022 m. gegužės 28 d. – 2022 m. birželio 14 d. – Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje.

Parengė Žydrūnas Mačiukas 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius