Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma (1938–2019)“

Kiekvieno doro lietuvio kelias į Kovo 11-ąją buvo skirtingas, nepakartojamas, 
bet kelrodė žvaigždė – ta pati ir vienintelė – Nepriklausomybė.

Liudvikas Saulius Razma, 2000 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Platelių miestelyje, Platelių pašto tarnautojo Liudviko Razmos (1903–1960) ir namų šeimininkės Stefanijos Razmienės (1916–2002) šeimoje. Razmų giminė yra kilusi iš Stirbaičių kaimo netoli Beržoro (Platelių valsčiuje). Būsimojo signataro senelis Pranciškus Razma (1865–1937) apylinkėje garsėjo kaip nagingas stalius, močiutė Petronėlė Razmienė (1878–1947) – gabi audėja. Savo vaikus jie sugebėjo išleisti į mokslus. Sauliaus Razmos dėdė ir krikšto tėvas Pranas Razma (1902–1942) studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete, dirbo žurnalistu, laikraščių redaktoriumi. Pirmosios sovietų okupacijos metais jis buvo areštuotas ir išsiųstas į Sosvos lagerį, kur mirė nuo bado ir šalčio. Mokslus baigė ir Sauliaus Razmos tėvas Liudvikas Razma, 1945–1947 m. jis kalintas Karelijoje.

Okupacijos negandos lėmė, kad Razmų šeima keitė gyvenamąją vietą. Pradžios mokslus Saulius, kaip jį vadino tėvai ir artimieji, pradėjo Stirbaičių kaime 1944 metais. 1946–1947 m. mokėsi Gintališkės pradinėje mokykloje, kur buhalteriu dirbo iš įkalinimo grįžęs tėvas, o 1947–1951 m. mokslus tęsė Platelių septynmetėje mokykloje. 1951–1955 m. Saulius gyveno pas tetą Kaune ir vidurinį išsilavinimą įgijo Kauno Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. 1955–1960 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultete L. S. Razma studijavo Prekybos ekonomiką, 1960–1963 m. – universiteto aspirantūroje. 1967 m. rugsėjo 5 d. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją (1993 m. nostrifkuota į socialinių mokslų daktaro) tema „Vartojimas socializmo sąlygomis pagrindiniai jo raidos bruožai Lietuvoje“.

1964 m. L. S. Razma sukūrė šeimą. Kartu su žmona Leokadija Aškelovičiūte, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prima balerina ir baleto pedagoge, užaugino sūnų Ainį.

Studijų metais L. S. Razma įsitraukė į Lietuvos komjaunimo organizacijos veiklą, 1966–1972 m. buvo TSKP narys, 1966–1967 m. Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo komiteto pirmasis sekretorius. 1963–1972 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame institute Politinės ekonomijos katedroje, 1969 m. jam buvo suteiktas docento laipsnis. 1972 m. „už politinio budrumo praradimą“ – dėl pažinties ir ryšių su disidentu Vaclovu Sevruku, L. S. Razma pašalintas iš komunistų partijos ir atleistas iš pareigų Vilniaus pedagoginiame institute.

1972–1980 m. L. S. Razma dirbo Vilniaus automatizuotų valdymo sistemų projektavimo konstravimo biure vadovaujančiuoju konstruktoriumi, sektoriaus vedėju, projekto vyriausiuoju konstruktoriumi, 1981–1988 m. – Lietuvos TSR valstybinio statybos komiteto Informaciniame skaičiavimo ir gamybos valdymo centre „Sistema“ vyresniuoju inžinieriumi, vyriausiuoju projekto inžinieriumi, vyriausiuoju ekonomistu, 1989 m. trumpai – Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute vedančiuoju moksliniu bendradarbiu. 1986 m. buvo atkurta L. S. Razmos narystė komunistų partijoje.

Atgimimo metais L. S. Razma įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, savo darbovietėje „Sistema“ įkūrė Sąjūdžio rėmimo grupę. 1988 m. spalio 22–23 d. dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo darbe. 1989 m. balandžio 27 d. Sąjūdžio remiamas Liudvikas Saulius Razma demokratiniuose rektoriaus rinkimuose iš keturių kandidatų buvo išrinktas Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. gegužės 20 d. – Lietuvos pedagoginio universiteto) rektoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1993 m. vasario 4 d. Jis buvo vienas iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kuriam Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo leista derinti deputato pareigas su ankstesniu darbu.

1989 m. rinkimuose į Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimą L. S. Razma buvo Vladimiro Beriozovo patikėtinis, 1989 m. gruodžio 19–22 d. – LKP neeilinio XX suvažiavimo delegatas, išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto nariu.

Rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą L. S. Razma dalyvavo Vilniaus miesto Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 3. Pirmame rinkimų ture 1990 m. vasario 24 d. trys apygardos kandidatai surinko apylygiai balsų. Antrame rinkimų ture 1990 m. kovo 4 d. L. S. Razma aplenkė savo varžovą Vilniaus kuro aparatūros gamyklos generalinio direktoriaus pavaduotoją Genadijų Tarasovą.

1990 m. kovo 10 d. pirmajame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje deputatas Liudvikas Saulius Razma buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos balsų skaičiavimo komisijos nariu ir šios komisijos pirmininku. 1990 m. kovo 11 d. balsų skaičiavimo komisija prižiūrėjo Lietuvos parlamento balsavimo tvarką, organizavo vardinius balsavimus. L. S. Razmai teko garbė pranešti balsavimo dėl Vytauto Landsbergio išrinkimo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku rezultatus. 1990 m. kovo 11 d. jis balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Šiuos pirmųjų dienų Aukščiausiosios Tarybos nuveiktus darbus pats signataras vėliau prisiminė taip: „Kai buvo priimami istoriniai Aukščiausiosios Tarybos sprendimai, turėjau puikią galimybę stebėti ir justi tą neapsakomą dvasią ir džiaugsmą, nes balsų skaičiavimo komisija (aš buvau jos pirmininkas) buvo pasodinta tribūnoje aukščiau, prieš deputatų suolų eiles. Būdamas balsų skaičiavimo komisijos pirmininku turėjau progos pirmas iš tribūnos pasveikinti išrinktą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V. Landsbergį, linkėdamas jam staigiai į galvą atskriejusiomis eilutėmis iš Eschilo „Prometėjo“: „priimti tik protingus sprendimus, nes visas valdžias nuverčia būtent neprotingi sprendimai“.

1990 m. kovo 13 d. L. S. Razma buvo deleguotas į Romualdo Ozolo vadovaujamą Aukščiausiosios Tarybos Bendrųjų valstybės atkūrimo principų darbo grupę, 1990 m. kovo 20 d. paskirtas į Aukščiausiosios Tarybos nuolatinę biudžeto komisiją, 1992 m. sausio 30 d. – į Mandatų ir etikos komisiją.

Aukščiausiojoje Taryboje L. S. Razma daugiausia rūpinosi Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo klausimais, kaip pats sakė, „laikydamas savo pagrindine užduotimi ir įnašu į atstatomą Lietuvos Nepriklausomybės rūmą – reformuoti, demokratizuotai humanizuoti mokytojų rengimą naujosios Lietuvos mokyklai“. 1991 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu L. S. Razma buvo įtrauktas į Mokslo ir studijų įstatymo rengimo grupės pagrindu sudarytą komisiją aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų poįstatyminei bazei parengti.

1991 m. sovietų agresijos dienomis L. S. Razma kartu su kitais Aukščiausiosios Tarybos deputatais dirbo Lietuvos parlamente. Sausio 13-osios naktį Vytauto Landsbergio pakviestas grįžti į parlamentą, vidurnaktį ten vykdamas artimiesiems pasakė: „Aš Jums gėdos nepadarysiu!”. 1991 m. sausio 22 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje atstovaudamas Vilniaus pedagoginio instituto bendruomenei jis kalbėjo: „Institute priimtas sprendimas grąžinti Tarybų Sąjungos Aukščiausiajai Tarybai 1985 m. įteiktą Tautų draugystės ordiną. Institute laikomasi nuomonės, kad Tautų draugystė negali būti nešama tankų vikšrais ir žudant taikius gyventojus. Aš noriu paprašyti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą per instancijas perduoti atgal šitą ordiną.“

Parlamentinio darbo kontekste reikšminga buvo komandiruotė į Jungtines Amerikos Valstijas 1990 m. birželio 20–30 d., kur L. S. Razma dalyvavo JAV Baltų studijų asociacijos 12-oje konferencijoje. Kelionės pradžioje, birželio 18 d., Stokholme L. S. Razma sakė kalbą vadinamajame Pirmadienio mitinge, ragindamas demokratinio pasaulio valstybes remti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kovą už nepriklausomybę. Amerikoje signataras lankė JAV lietuvių bendruomenes, viešėjo JAV Švietimo departamente. Kelionėje jį lydėjo giminaitis, žymus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvių fondo steigėjas ir ilgametis pirmininkas dr. Antanas Razma (1922–2017). Pastarojo iniciatyva, 1991 m. Lietuvos valstybei buvo paaukota 1 milijono JAV dolerių auka, kurią Aukščiausioji Taryba pavedė skirstyti Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijai.

Pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos kadencijai, 1996 m. L. S. Razma su Respublikonų partija, o 2000 m. – su Krikščionių demokratų sąjunga kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau išrinktas nebuvo. Ir toliau išliko aktyvus akademiniame, visuomeniniame gyvenime: 1994–1995 m. ėjo Lietuvos komercinių bankų asociacijos valdybos pirmininko pareigas, 1994–1998 m. buvo Vilniaus „Rotary“ klubo prezidentas. Nuo 1996 m. dėstytojavo Lietuvos karo akademijoje, 1996–2000 m. buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo veiklos rėmimo fondo pirmininkas, 2004–2008 m. – Lietuvos ekonomistų asociacijos viceprezidentas ir prezidentas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Respublikos Prezidento 2000 m. liepos 1 d. dekretu Nr. 929 Liudvikas Saulius Razma apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 

Liudvikas Saulius Razma mirė 2019 m. gegužės 19 d. eidamas 82 metus. Minint 85-ąsias gimimo metines, Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, jaunystės ir studijų metus, profesinę karjerą, Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus veiklą, svarbiausius – 1990–1992-ųjų darbo Aukščiausiojoje Taryboje metus, kultūrinę ir visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve. Daugelis iš jų eksponuojamos pirmą kartą. Taip pat panaudotos nuotraukos iš Viliaus Jasinevičiaus, Antano Kiverio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio asmeninių archyvų. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Larisa Dmuchovskaja, Vladimiras Gulevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, A. Kamenskis, Gintaras Mačiulis, Petras Mockevičius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Gediminas Svitojus, Leonas Vasauskas. Nuoširdžiai dėkojame archyvų darbuotojams, visiems kitiems, savo patarimais ir darbu talkinusiems rengiant šią parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. 

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorė Dainora Mozerė, dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Lietuvos valstybės naujasis archyvas

Paroda pristatyta 2023 m. kovo 13 d., ją sudaro 12 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma (1938–2019)“ eksponuota:

2023 m. kovo 13 d. – 2023 m. kovo 27 d. – Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje;

2023 m. balandžio 24 d. – 2023 m. birželio 31 d. – Lietuvos valstybės naujajame archyve.