Apie parodą „Vidmantė Jasukaitytė (1948–2018) - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė“

Vidmantė Jasukaitytė – viena iš vienuolikos moterų parlamento narių, 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje balsavusių už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Iš Šiaulių rajono kilusi, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metais žinoma kaip talentinga ir populiari rašytoja, į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinkta Vilkaviškio miesto rinkėjų.
Būsimoji Lietuvos parlamento narė ir signatarė Vidmantė Jasukaitytė gimė 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime, valstiečių Kazimiero ir Onos Jasukaičių šeimoje, augo su seserimis Virginija ir jaunėle Dalia. Pirmieji sovietinės okupacijos metai, laikas, kai gimė ir augo Vidmantė, šeimai buvo dramatiški – dalis tėvo giminaičių pasitraukė į Vakarus, o likusieji patyrė Sibiro tremtį Krasnojarsko krašte Kvitoke. Kazimiero ir Onos šeima tremties išvengė. Prisimindama savo šeimos istoriją, vaikystės metus ir gyvenimo kelią, poetė minėjo svarbią tėvo įtaką, jo pastangas supažindinti dukrą su rašto ir knygų pasauliu. Anksti pažinusi raides, vos penkerių metų Vidmantė jau skaitė Adomo Mickevičiaus į lietuvių kalbą išverstas eiles, Maironio „Pavasario balsus“. Pasak V. Jasukaitytės, „tėvas buvo labai galingos ir nepaprastai kūrybingos prigimties, stiprių jausmų, turintis didelių ateities planų, tačiau tapęs „kolchozninku“, iš kurio viskas atimta.“ Vaikystėje Vidmantę traukė menai ir istorija, ji svajojo būti archeologe ar soliste – turėjo gerą klausą ir stiprų balsą. Baigusi mokyklą Vidmantė pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Jos mokytojais universitete buvo prof. J. Lebedys, prof. Z. Zinkevičius, prof. J. Kazlauskas, doc. V. Urbutis, doc. A. Girdenis ir kiti. Ypač šiltais žodžiais ji prisiminė prof. Jurgį Lebedį, kuris labai tikėjo jos pašaukimu lietuvių literatūrai. 
Aukštojo mokslo nebaigusi ir universiteto diplomo negavusi V. Jasukaitytė išmėgino įvairius darbus, tačiau, jos pačios žodžiais tariant, „atsitiktinai tapo rašytoja – iš to, kad nieko kito nemokėjusi, tik buvusi kūrybinga savo esybe.“ Tikrasis jos kūrybinis darbas prasidėjo 1976 metais, išleidus pirmąją poezijos knygelę „Ugnis, kurią reikia pereiti“. Ši publikacija buvo pripažinta geriausiu metų poetiniu debiutu, o V. Jasukaitytė tapo pirmąja Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus literatūrinės premijos laureate. Trečioji jos kūrybos knyga „Stebuklinga patvorių žolė“ atskleidė autorę ir kaip talentingą prozininkę. 1987 metais pasirodęs romanas „Po mūsų nebebus mūsų“ – precedento neturintis atvejis Lietuvoje, kai 45 000 egzempliorių tiražas buvo išpirktas mažiau nei per tris mėnesius ir knygą buvo galima gauti tik antikvariate mainais į senovinį leidinį. Romanas buvo paskelbtas skaitomiausia metų knyga, o 1991 metais už šį kūrinį V. Jasukaitytė apdovanota Juozo Paukštelio literatūrine premija. 
Atgimimo metais V. Jasukaitytė, kartu su Vytautu Rubavičiumi ir kitais, įkūrė teatro ir kultūros studiją „Sietynas“, ėjo studijos meno vadovės pareigas. 1989 metais jos rūpesčiu 100 000 egzempliorių tiražu Lietuvoje buvo išleista Bernardo Brazdžionio poezijos rinktinė „Poezijos pilnatis“, 1989 metų „Poezijos pavasario“ dienomis ji lydėjo Lietuvoje viešėjusį poetą.  
Be kūrybinės veiklos, V. Jasukaitytė buvo žinoma ir kaip visuomenės veikėja. 1989 metais ji įkūrė Lietuvos moterų sąjungą – organizaciją, telkusią Lietuvos visuomenę rūpintis Lietuvos jaunuolių gelbėjimu nuo Sovietų Sąjungos kariuomenės baisumų. Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje ji išgarsėjo kalba, pasakyta susitikime su Michailu Gorbačiovu Spaudos rūmuose 1990 m. sausio mėn., kurioje V. Jasukaitytė kalbėjo apie žiaurius nestatutinius santykius Sovietų Sąjungos kariuomenėje, akcentavo Lietuvos motinų rūpestį savo vaikais, priminė suluošintų Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavusių Lietuvos jaunuolių likimus. 
Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Vidmantė Jasukaitytė buvo išrinkta 1990 m. kovo 4 d. Vilkaviškio rinkiminėje apygardoje Nr. 134. Pirmajame rinkimų ture ji varžėsi su Vilkaviškio rajono „Širvintos“ kolūkio pirmininku Alfonsu Čelkevičiumi, Vilkaviškio 2-osios vidurinės mokyklos mokytoju Artūru Simanavičiumi ir Vilkaviškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininku Aleksandru Edmundu Žemaitaičiu. Antrajame ture nugalėjo Sąjūdžio remtą kandidatą A. Simanavičių. 1990 m. kovo 11-osios vakarą V. Jasukaitytė balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos valstybės atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje V. Jasukaitytė dirbo nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje (nuo 1990 m. kovo mėn. iki 1991 m. lapkričio mėn.), vėliau – Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje (nuo 1991 m. lapkričio mėn. iki kadencijos pabaigos). Tęsdama savo Sąjūdžio metų misiją, Aukščiausiojoje Taryboje priklausė laikinajai komisijai Lietuvos piliečių, tarnaujančių SSRS ginkluotosiose pajėgose, grąžinimo klausimams spręsti. Parlamente ji nebuvo „lengva“ deputatė, nepriklausė frakcijoms, nebuvo linkusi taikytis prie daugumos, būti „patogi“. Visur drąsiai reiškė savo nuomonę (nors nebūtinai teisingą). Tokia ji išliko ir vėlesniais metais, išsaugodama individualų požiūrį į Lietuvos politikos, kultūros, istorinės atminties temas.
Parodoje, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms paminėti, vizualiu pasakojimu pristatomas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės gyvenimo kelias, šeimos ir giminės istorija, profesinė karjera, veikla Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metais, darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje 1990–1992 m., visuomeninė veikla.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Parodoje pirmą kartą eksponuojamos Vidmantės Jasukaitytės šeimos nuotraukos, saugomos jos dukros Vaižgantės Kunigundos Dineikaitės asmeniniame archyve. Nuotraukomis parodai taip pat pasidalijo V. Jasukaitytės sesuo Virginija Savickienė. Fotografijų autoriai: Zenonas Baltrušis, Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Antanas Gylys, Vladas Gulevičius, Zigfridas Jankauskas, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Eugenijus Masevičius, Irena Mikužienė, Ona Pajedaitė, Olga Posaškova, V. R. Plukas, Algimantas Puodžiūnas, Algirdas Sabaliauskas, Andrejus Vasilenko, Kęstutis Vanagas, Algimantas Žižiūnas.
Parodos rengėjai širdingai dėkoja visiems už pagalbą rengiant šią parodą, ypač signatarės Vidmantės Jasukaitytės dukrai Vaižgantei Kunigundai Dineikaitei, dėmesingai atrinkusiai nuotraukas iš šeimos archyvo, taip pat signatarės seseriai Virginijai Savickienei, kurios prisiminimai leido geriau pažinti parodos heroję.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Parodos koncepcijos autorius Žydrūnas Mačiukas, tekstų autoriai: Žydrūnas Mačiukas ir Vilma Akmenytė-Ruzgienė, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, maketo dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė Dainora Mozerė.

Parodos partneriai:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
Maironio lietuvių literatūros muziejus
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka