Šių metų vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui, filosofui, politiniam ir visuomenės veikėjui Bronislovui Genzeliui (1934–2023) būtų sukakę 90 metų. 

B. Genzelis – viena iškiliausių Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo asmenybių, siekęs, kad Lietuvos piliečiai susipažintų su pasaulio kultūros lobiais, savo tautos praeitimi ir filosofiškai mąstytų.

„Stebėjau vykdomą rusifikaciją, akivaizdų skirtumą tarp deklaruojamų žodžių ir darbų, nomenklatūros savivalę. Tada kiekvienam mąstančiam žmogui iškildavo klausimas: susitaikyti su esamybe ar ieškoti kelių, kaip išsaugoti mentalitetą“, – rašė B. Genzelis. Todėl kartu su filosofais Romualdu Ozolu ir Antanu Rybeliu sukūrė neoficialią Lietuvos ir pasaulio kultūrinio palikimo rengėjų ir skelbėjų grupę, taip siekdami pateikti tautiečiams kuo daugiau informacijos, kad be oficialios ideologijos egzistuoja ir kitos. 

Vėliau su per Lietuvą nusiritusia politinio atšilimo banga dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje, buvo vienas iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, kūrusių Lietuvos valstybingumą pirmaisiais dešimtmečiais po Nepriklausomybės paskelbimo.

B. Genzelis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Rašė knygas, straipsnius periodiniams leidiniams, juose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, vertino politinę situaciją.

Pagerbdamas ką tik mus palikusį signatarą, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius parengė virtualią parodą, kurioje atsispindi svarbiausi B. Genzelio politinės veiklos momentai.

Parodos rubrikoje „Su Sąjūdžiu – į Kovo 11-ąją“ eksponuojamos nuotraukos ir rašytiniai dokumentai, atspindintys B. Genzelio veiklą 1988–1992 m., tai yra nuo veiklos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje iki Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir vėliau.

Parodos rubrikoje „Įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę“ kviečiama susipažinti su B. Genzelio veikla Lietuvos Respublikos Seime 1992–1996 m., pamatyti Seimo nario priesaikos tekstą, pasirašytą Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos politinę deklaraciją, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kurio pirmininku buvo B. Genzelis, veiklos dokumentus ir kita.

Rubrikoje „Politinės, visuomeninės veiklos fotoakimirkos“ pristatomi fotodokumentai, atspindintys B. Genzelio visuomeninę ir politinę veiklą. Jis buvo Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos narys, dalyvavo Sąjūdžio įkūrimui pažymėti skirtuose renginiuose, o už nuopelnus mokslui, kultūrai ir Vytauto Didžiojo universitetui jam buvo suteiktas garbės profesoriaus vardas. 

Parodos rubrikoje „Gimęs vieną dieną su Lietuva“ eksponuojami sveikinimai valstybės švenčių proga. Simboliška, kad gimęs Lietuvos valstybingumo dieną, B. Genzelis atliko svarbų vaidmenį atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę. 

Teisingi yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, B. Genzelio bendražygio Vytenio Povilo Andriukaičio žodžiai, kad „Bronislovas Genzelis palieka ryškią vagą Lietuvybės arimuose, palieka gausų būrį mokinių, palieka nuostabias filosofijos istorijos chrestomatijas mums ir naujoms mūsų kartoms. Juk tikra tiesa – Jis pastatė šį Paminklą ne sau, bet Lietuvai.“