Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvos tikslas buvo integracija į NATO ir Europos Sąjungą. Šiam tikslui pasiekti Lietuvai reikėjo atlikti daug svarbių darbų. Pirmiausia – įtvirtinti demokratiją, pereiti prie laisvos ekonomikos, pažaboti nusikalstamumą, užtikrinti žmogaus teises ir laisves. Bet svarbiausias tikslas buvo siekti tarptautinio pripažinimo ir jį stiprinti, įsitvirtinti tarptautinėje politikoje. Didžiojo tikslo link eita ryžtingai ir nuosekliai, kartu įgaunant vis daugiau pasitikėjimo. 

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare, o tų pačių metų gegužės 1 d. – ir Europos Sąjungos nare. 20 metų sukaktis yra puiki proga atsigręžti ir įvertinti, kokį kelią nuėjo mūsų valstybė. 

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas parengė virtualią parodą „Lietuvos kelias į NATO ir Europos Sąjungą – tai kelias į ateitį“, skirtą Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungos 20-mečiui paminėti. 

Parodoje kviečiame susipažinti su Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, nutarimais, susirašinėjimo su užsienio valstybių vadovais bei NATO ir ES pareigūnais dokumentais, liudijančiais Lietuvos integracijos į ES ir NATO kelią. Tai pat pristatomi dokumentai iš Seimo archyve saugomų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Česlovo Juršėno ir Česlovo Vytauto Stankevičiaus asmens fondų, taip akcentuojant šių signatarų nuopelnus Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje.

Rubrikoje „Lietuvos tikslas − integracija į NATO ir Europos Sąjungą“ pateikiami svarbiausi Seimo priimti dokumentai siekiant Lietuvos integracijos į NATO ir Europos Sąjungos struktūras.

Rubrikoje „Lietuva – į NATO“ pateikiami rašytiniai dokumentai, atspindintys Lietuvos kelią į NATO, – nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio susirašinėjimo su NATO Generaliniu Sekretoriumi Manfredu Woerneriu dėl Sovietų Sąjungos karių išvedimo iš Lietuvos teritorijos iki svarbiausio dokumento – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo“.

Taip pat šioje rubrikoje susipažinsite su NATO Generalinio Sekretoriaus Javiero Solanos (1995–1999), NATO Generalinio Sekretoriaus Georgeo Robertsono (1999–2004) ir kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos pareigūnų vizitų į Lietuvą metu užfiksuotomis akimirkomis.

Rubrikoje „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą“ susipažinsite su 1995 m. Lietuvos paraiška tapti Europos Sąjungos nare ir kitais dokumentais, atspindinčiais Lietuvos stojimo į ES procesą.

Šioje rubrikoje publikuojamos archyvinės nuotraukos, primenančios aukščiausių Europos Sąjungos pareigūnų vizitus. Jose išvysite 1994 m. Europos Parlamento Pirmininko Egono Klepscho (1992–1994), 1995 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Prezidento Migelio Angelo Martinezo, 1998 m. Europos Parlamento Pirmininko Jose Maria Gil-Robleso (1994–1999), 1999 m. už Europos Sąjungos plėtrą atsakingo Europos Komisijos nario Guenterio Verheugeno ir kitų pareigūnų vizitų Lietuvoje svarbiausius momentus.

20 metų narystės NATO ir Europos Sąjungoje – tvirtas pagrindas, nuo kurio Lietuva gali atsispirti ir kilti aukštyn, siekti daugiau, matyti bendrą paveikslą ir prisidėti prie jo kūrimo.