1960 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultetą. 1966 m. apgynė filosofijos kandidato (dabar - humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją. Nuo 1966 m. dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute dabar - Technikos universitetas), nuo 1973 metų - Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. Nuo 1984 metų - filosofijos mokslų daktaras (dabar - habilituotas daktaras). Nuo 1987 metų - profesorius. Stažavo Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV.

Juozo Bočio, Prano Vytėno ir kt. slapyvardžiais dalyvavo pogrindžio spaudoje, Vatikano radijo lietuviškose laidose.

Parašė knygas: "Žmogus ir jo idealai" (1974), "Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija" (1976), "Modernizmas šiuolaikinėje katalikybėje" (1976), "Laimė" (1982), "Tautos kultūros savimonė" (1989), "Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė" (1996, bendraautorė L.Astra), parengė knygas "Grožio kontūrai. Iš XX amž. estetikos istorijos" (1980), "Gėrio kontūrai. Iš XX amž. etikos istorijos" (1989), išspausdino apie 200 straipsnių kultūros, etikos, politikos temomis.

Nuo 1991 metų - Rytų - Vakarų Parlamentinės praktikos projekto tarybos narys. Žurnalo "Revue Baltique" redaktorius.

1988-1990 metais - Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990-1992 metais - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Nuo 1993 m. dirbo Filosofijos ir sociologijos institute, kartu ir Klaipėdos universitete.

Buvo TSKP narys. Nuo 1994 m. liepos 4 d. - Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys.

Moka anglų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių, italų, ispanų kalbas.

Žmona Leonarda - Vilniaus universiteto dėstytoja. Turi tris dukteris.

Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje narys.

Parlamentinių ryšių su Izraelio Valstybės Knesetu, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Tibetu, Vokietijos Federacine Respublika grupių narys.

Kovo 11-osios Akto signataras.