Seimo narės Laimos Andrikienės pranešimas: „Seimo darbotvarkėje – kultūros paveldo apsaugos aktualijos“

2021 m. birželio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio parlamentinė grupė savo posėdyje aptarė Lietuvos kultūros paveldo politikos nuostatas ir šios politikos įgyvendinimo realijas. Pastaruoju metu padaugėjus rezonansą visuomenėje sukėlusių sprendimų (Misionierių kalva Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimas) parlamentarų grupės kvietimu kultūros paveldo politikos įgyvendinimo praktika buvo aptariama dalyvaujant Seimo Kultūros komiteto pirmininkui ir minėtos parlamentarų grupės nariui prof. Vytautui Juozapaičiui, pakviestiesiems Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių institucijų, Vyriausybės Ministrės Pirmininkės kabineto, ICOMOS akredituoto nacionalinio komiteto Lietuvos Respublikoje atstovams arba nariams.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

ICOMOS Lietuva atstovė dr. Irena Vaišvilaitė atkreipė Seimo narių dėmesį į UNESCO reikalavimų ir atitikimo jiems svarbą, priimant minėtus ir kitus su kultūros paveldo apsauga susijusius sprendimus. Patyrusi meno ir bažnyčios istorikė, buvusi Lietuvos ambasadorė prie UNESCO I. Vaišvilaitė pažymėjo, kad tolesnis veikimas nesilaikant Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų ir UNESCO, visų pirma, Pasaulio paveldo konvencijos, reikalavimų gali turėti skaudžių ir nepageidaujamų pasekmių, įskaitant ir Lietuvoje esančių Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų pašalinimą iš minėto sąrašo. Šiuo metu minėtame Pasaulio paveldo sąraše yra keturios Lietuvos vietovės: Vilniaus istorinis centras (nuo 1994 m.), Kuršių nerija (kaip kultūrinis kraštovaizdis, nuo 2000 m.), Kernavės archeologinė vietovė (nuo 2004 m.) ir Struvės geodezinis lankas (kaip technologinis kompleksas, nuo 2005 m.); šiuo metu siūloma penktoji – Kauno modernizmo architektūra. Pažymėta ir tai, kad Lietuva yra prisijungusi, bet iki šiol neratifikavusi Pasaulio paveldo konvencijos, o tai sukuria problemų ją taikant, palieka galimybę ignoruoti minėtos konvencijos principus ir nuostatas.

Grupės posėdyje buvo aptartos ir šiuo metu Seime svarstomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, kurių tikslas – užpildyti šio įstatymo spragas, apibrėžiant, kas yra kultūros keliai ir nustatant jų lygmenų sistema (regioninis, nacionalinis, tarptautinis ir Europos Tarybos kultūros kelio lygmenys).

„Stebina tai, kad toks kultūros paveldo reiškinys kaip kultūros keliai iki šiol nebuvo net apibrėžti Lietuvos įstatymuose, nebuvo nustatyta jų lygmenų sistema. Ir tik 32-aisiais atkurtos nepriklausomybės metais imamės iniciatyvos šią spragą užpildyti. Lietuva yra Europos Tarybos (ET) narė, mūsų valstybė yra prisijungusi prie ET Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių bei kitų tarptautinių susitarimų kultūros paveldo srityje, mūsų šalyje būta bandymų kultūros kelius sertifikuoti. Nesant būtiniausių apibrėžimų įstatymų lygiu egzistuoja plati erdvė klaidingoms interpretacijoms ir, kaip pasekmė, subjektyvumui bei piktnaudžiavimui, skirstant valstybės biudžeto lėšas ar Europos Sąjungos paramą panašaus pobūdžio projektams“, – pažymėjo Seimo Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio parlamentarų grupės pirmininkė L. Andrikienė.

Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio parlamentinėje grupėje dirba dešimt Seimo narių, grupės pirmininkė yra TS-LKD frakcijos atstovė dr. Laima Andrikienė.

Daugiau informacijos:

Seimo narės dr. Laimos Liucijos Andrikienės patarėja

Aldona Drėgvaitė

Tel. (8 5) 239 6723, el. p. [email protected]