Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Ankstesnės kadencijos

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės pranešimas: „Atėjo laikas apvalyti viešąsias erdves“

2022 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Viešojoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, ketvirtadienį spaudos konferencijoje Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė pristatė Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą. Įstatymu siūloma nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus ir pašalinimo iš viešųjų erdvių tvarką.

Anot komisijos pirmininkės, parengtame įstatymo projekte kalbama ne tik apie totalitarinių ir autoritarinių režimų draudimą, bet ir apie propagandos skleidimo prevenciją. Šio įstatymo tikslas – per galimą trumpiausią laiką iš viešųjų erdvių išvalyti likusius propagandinius ženklus. Seimo narė teigia, kad praėjo trisdešimt keleri laisvos ir nepriklausomos valstybės metai, tačiau miestų aikštėse, skveruose, gatvių pavadinimuose vis dar yra išlikusių totalitarinio režimo simbolių.

„Miestų ir rajonų gatvėse išlikę simboliai ir monumentai šiandien Putino režimo išnaudojami kaip propagandiniai mygtukai – tai matome Ukrainoje ir likusiame pasaulyje. Šiais paliktais simboliais iškreiptai pasakojami mūsų, kaip valstybės, išgyvenimai, mūsų patirta dviejų okupacijų drama“, – teigia Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktorija Chorna)

 

Seimo narė pabrėžė, kad propagandinių ženklų turi nelikti, tačiau labai svarbu pasakyti, kad šis įstatymas yra ne tik apie erdvių išvalymą, bet, anot komisijos pirmininkės, tai yra ir apie „galvų išvalymą“, ir svarbu toliau vykdyti istorinius tyrimus.

„Mums reikėtų galvoti ne kaip pakeisti ženklą, bet turime daugiau pasakoti, kas mums nutiko, kokią istoriją išgyvenome, turėtume daugiau kalbėti apie įvykdytus šių baisių režimų nusikaltimus, daugiau apie tai pasakoti mokyklose, kad suprastume ne tik, kas buvo su sovietais kolaboravęs politinis veikėjas, kuriam skirtas paminklas, bet ir kaip jis veikė, ką mums toks jo veikimas reiškė. Nuosekliai tęsdami tokią politikos kryptį, bendradarbiaudami su istorikais, galėtume geriau pasiruošti Kremliaus propagandiniam karui“, – svarstė parlamentarė.

Įstatymo projekto pristatyme dalyvavęs VDU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigė, kad teisiniu požiūriu tokie įstatymai yra pagrįsti ir būtini dabartinėmis sąlygomis. Anot jo, Europoje yra priimta koncepcija, pagal kurią negali būti piktnaudžiaujama saviraiškos laisvės ir kitomis politinėmis laisvėmis, siekiant sugriauti demokratinės santvarkos pagrindus. Viena iš tokių grėsmių yra autoritarizmo ir totalitarizmo ideologijos sklaida.

„Lietuvoje nusistovėjusi konstitucinė tradicija, kad su Lietuvos demokratinės konstitucinės santvarkos pagrindais yra nesuderinama abiejų totalitarinių režimų sklaida. Nesuderinamas autoritarizmas kaip toks. Šis įstatymas, mano požiūriu, siekia išlaisvinti viešąsias erdves, jis taip pat papildo, kas buvo priimta seniau – simbolikos draudimą, kriminalizavimą už režimų nusikaltimų teisinimą arba neigimą, – dabar įtraukiame ir viešuosius objektus, kurie skleidžia totalitarinių režimų propagandą. Mano požiūriu, šis įstatymas būtinas kalbant apie Rusijos ir Baltarusijos atsakomybę už agresiją Ukrainoje, kur aiškiai pastebimas ryškus ideologinis pagrindas. Šiuo įstatymu tam tikra prasme mažinamos galimybės Lietuvoje skleisti šią ideologiją“, – teigė prof. dr. D. Žalimas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Mingailė Jurkutė spaudos konferencijoje teigė, kad desovietizacijos įstatymas yra svarbus siekiant sutvarkyti miestų ir miestelių viešąsias erdves. Anot istorikės, labai svarbu kalbėti apie prevenciją ir tęsti diskusijas apie šių režimų nusikaltimus, apie gilesnį poveikį mūsų visuomenei.

Raseinių rajono meras Andrius Bautronis spaudos konferencijoje dalijosi savivaldybėje sukaupta patirtimi, kaip pavyko pašalinti rajone užsilikusius monumentus. Anot Raseinių rajono mero, šis desovietizacijos įstatymas savivaldai sudarys gerą galimybę iš viešųjų erdvių pašalinti užsilikusius balvonus. „Susitvarkėme su tuo puikiai – mes tuos balvonus paslėpėme po juodu audeklu, įvardydami, kad jiems jau artėja gedulas. Vėliau kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą, prašydami juos išbraukti iš registro, taip jų nebesaugant, ir kuo įmanoma greičiau pašalinti iš viešųjų erdvių. Kultūros ministerijos atliepti lūkesčiai ir pakeistos tvarkos ir šis lygiagrečiai atsirasiantis desovietizacijos įstatymas yra geras dalykas savivaldai. Po uždengimų ir kreipimųsi gavome leidimą laikinai nukelti tuos balvonus. Šią savaitę Raseiniai jau nukelia sovietinius monumentus ir valo savo viešąsias erdves“, – pasakojo Raseinių rajono meras A. Bautronis.

 

Daugiau informacijos:

TS-LKD frakcijos viešieji ryšiai

Tel. (8 5) 239 6362

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2022-06-03 09:20
   Monika Kutkaitytė