Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Ankstesnės kadencijos

Seimo narės R. Tamašunienės pranešimas: Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 29-osios metinės – sėkmės ir nesėkmės

2023 m. balandžio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

 

1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika pasirašė Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.  Šiais metais, trečiadienį, šiai sutarčiai sukako 29 metai.

Sutartis – vienas reikšmingiausių dvišalio bendradarbiavimo dokumentų, iš esmės pakeitusių tarpusavio nepasitikėjimo atmosferą, padėjusio pamatus sėkmingam abiejų valstybių integracijos procesui į NATO ir Europos Sąjungą.

 Dvišalių santykių svarbiausiose srityse – tarptautinio bendradarbiavimo, saugumo, ekonomikos, energetikos ir kt. – sutarties „gero kaimyninio bendradarbiavimo“ principas tapo pamatine vertybe, stiprinusia  abi valstybes  visomis prasmėmis, ir  išaugo į strateginę partnerystę.

Šiandien Lietuva ir Lenkija atlieka svarbų vaidmenį  ir rodo lyderystę  Europos, pasaulio politiniuose procesuose ir sprendimuose naujuoju geopolitiniu laikotarpiu. Parama Ukrainai, siekiant bendros pergalės brutaliame kare, dar labiau suartino abi valstybes.

Lenkijos ir Lietuvos pastangos ir parama Ukrainai siekiant jos integracijos į Vakarų demokratijos struktūras, yra NATO viršūnių susitikimo Vilniuje  pagrindiniu bendru tikslu, o pilietinės visuomenės įsitraukimas į besąlygišką pagalbą nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams šiandien pasaulyje ne tik vadinamas fenomenu, bet artimai susaisto abiejų valstybių piliečius, telkia mus bendriems tikslams, stiprina mūsų atsparumą ir pasirengimą grėsmėms, tampa įkvėpimu visiems europiečiams. Atgijusi Abiejų tautų Respublikos, Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia stiprina Liublino trikampio formatą ir Rytų Europos regioną.

Verta prisiminti, kad dvišalė sutartis – galiojantis ir įpareigojantis tarptautinis teisės aktas, kuriuo susitariančiosios Šalys įsipareigojo lenkų ir lietuvių tautinėms mažumoms.

Dvišalėje sutartyje, beje, kol kas vieninteliame teisės akte, apibrėžiama tautinių mažumų sąvoka ir garantuojami tarptautinius standartus atitinkančios teisės, apsauga, principai ir standartai, kurie apibrėžti tarptautinėse deklaracijose, konvencijose, paktuose ir kituose teisės aktuose.

Svarbu pabrėžti, kad  šių metų kovo mėn. Jungtinių Tautų komitetas savo pastabose rekomendavo Lietuvai imtis skubių veiksmų ir  pagreitinti naujo Tautinių mažumų įstatymo priėmimą,  imtis efektyvių priemonių visiškai apsaugoti tautines mažumas, įskaitant jų kalbą, religiją, kultūrą ir tapatybę

 2010 m., nepratęsus tuo metu galiojusio Tautinių mažumų įstatymo galiojimo termino, įstatymas buvo numarintas, o naujasis neparengtas iki šiol. Seime šiuo metu yra net penki Tautinių mažumų įstatymo projektai, kurie dūla komitetuose, ir tai jau politinės valios arba, tiksliau, jos nebuvimo klausimas.

Tautinių mažumų  įstatymas veikė nuo pat pirmųjų  Nepriklausomos  Lietuvos dienų, jis yra išbandytas ir patikrintas praktikoje. Tokio įstatymo būtinumas valstybei ir bendrapiliečiams  buvo įtvirtintas Aukščiausios Tarybos, įvertintas tarptautinės bendruomenės ir svarbiausių Europos institucijų kaip pažangus teisės aktas, tačiau dabar  likęs tik Lietuvos teisės aktų paveldo dalimi.

Iki 2010 m. galiojusių Tautinių mažumų įstatymo nuostatų nesiūloma iš esmės keisti ir šiandien, tad  neturėtų likti baimių, nuogąstavimų ar menamų pavojų dėl šio įstatymo.

Nenoriu tikėti, kad ir šių dienų politikams trūksta drąsos, geranoriškumo ar supratimo, kad, kaip rašoma sutarties preambulėje, „nuo amžių abiejų valstybių teritorijose gyvenantys lietuviai ir lenkai įnešė ir įneša nekintančias vertybes į abiejų tautų ir valstybių kultūrą bei yra įdėję esminį indėlį į Europos kultūros vystymą, kad abiejų valstybių nepriklausomybės atgavimas įpareigoja mus drąsiai mąstyti apie ateitį“.

Todėl šiandien raginu komitetus, kuriose įstrigę įstatymai, Vyriausybę ir visų frakcijų Seimo narius iki 30-ųjų dvišalės sutarties metinių, kurias minėsime 2024 metais, priimti Tautinių mažumų įstatymą ir įgyvendinti duotus pažadus.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė Rita Tamašunienė

El. p. [email protected], mob. 8 5 239 67 06

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-04-27 16:52
   Jolanta Anskaitienė