Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Ankstesnės kadencijos

Seimo narės Editos Rudelienės pranešimas: „Tegu Stambulo konvencijos tekstą, kurį visi interpretuoja kas kaip nori, išaiškina Konstitucinis Teismas“

2023 m. liepos 4 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Antradienį Seimui sprendžiant, ar prašyti Konstitucinio Teismo išvados dėl tariamų Stambulo konvencijos prieštaravimų Lietuvos Konstitucijai, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė mano, kad nesiliaujant diskusijoms dėl dokumento esmės būtent aukščiausia šalies teisinė institucija galėtų išaiškinti konvencijos tekstą, kurį kiekvienas interpretuoja ir iškraipo pagal savo subjektyvią moralinę filosofiją ir politines pažiūras.

„Kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje pagrindus nustatanti konvencija yra dokumentas, kuriame Lietuvos žmonės perskaito tai, ko jame nė nėra, arba atranda tik tai, ką nori matyti. Todėl sausas ir vienareikšmis Konstitucinio Teismo išaiškinimas kartą ir visiems laikams atsakytų, ar konvencija kėsinasi į konstituciškai saugomą žmogaus orumą, ar priverstų lytį laikyti jau ne biologiniu, o tik socialiniu konstruktu, ar panaikintų teisę vadovautis prigimtine lyties samprata, ar priverstų giminėmis kaitaliojamus lietuvių kalbos daiktavardžius paversti lyčiai neutraliais ir taip toliau. Pati manau, kad Stambulo konvencija nekelia grėsmių kalbai ir asmens tapatybei, bet tegu tai paaiškina teismas“, – sako E. Rudelienė.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

 

Seimas nori kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tikrai Stambulo konvencija sukurtų pasekmes, kurių bijo dalis Lietuvos visuomenės – tai yra ar dėl konvencijos „būtų paneigta žmogaus prigimtis, prigimtinis orumas ir sukeltas pavojus visuomenės bendrajam gėriui, (...) būtų eliminuojami skirtumai tarp vyro ir moters lyties, nes būtų įtvirtinta lyties socialinio aspekto sąvoka, sukurianti teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu“. Seimas taip pat prašo Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar konvencija lemtų teisinę prievolę diegti mokymą apie „nestereotipinių lyties socialiniu aspektu“ pagrįstus vaidmenis ir ar „kova su smurtu būtų vykdoma primetant visai visuomenei išankstines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris“.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo buvo priimta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule. 2023 m. gegužės 10 d. ją ratifikavo Europos Parlamentas ir paragino valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios, nedelsiant tai padaryti.

 

Daugiau informacijos:

Edita Rudelienė

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė

Tel. (8 5) 239 6357

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2023-07-04 12:53
   Monika Kutkaitytė