Seimo nario Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Diskutuokime apie mažosios savivaldos stiprinimą“
2023 m. liepos 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojo 2022 m. birželio 30 d. Seimo priimtas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija, radikaliai pakeitusia Lietuvos savivaldybių struktūrą. Nuo šių metų balandžio mėnesio 60 savivaldybių bendruomenėms šalies Konstitucijoje laiduotą savivaldos teisę įgyvendina jau dvi tiesiogiai renkamos savivaldybių institucijos – savivaldybės taryba (atstovaujamoji, sprendžiamoji institucija) ir savivaldybės meras.
Savivaldybės mero vaidmuo pasikeitė iš esmės: jis nuo šiol yra savivaldybės vykdomoji institucija ir visos savivaldybės vadovas, turi įgaliojimus šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti (be teisės balsuoti), taip pat pasirašyti savivaldybės tarybos priimtus sprendimus ir juos nustatyta tvarka skelbti arba grąžinti savivaldybės tarybai svarstyti ir spręsti iš naujo.
Pasikeitė savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero galių santykis savivaldybėje. Visa tai, be abejonės, daro įtaką visų savivaldybės subjektų (savivaldybės tarybos darinių (kolegijos, komitetų, komisijų, tarybų ir pan.), savivaldybės administracijos su filialais, savivaldybių įstaigų ir valdomų įmonių) funkcionavimui, savivaldybių gyventojams ir jų asocijuotoms grupėms, taip pat verslui ir verslo bendruomenei.
Dėl šių pokyčių laukiama pasikeitimų ir savivaldybės gyventojų tiesioginio įtraukimo į vietos reikalų tvarkymą: savalaikiškesnio ir išsamesnio jų informavimo, sistemiškesnio konsultavimosi su jais ir jų ne menamo, bet realaus įgalinimo – suteikimo teisių ir atsakomybės jiems patiems priimti sprendimus, sprendžiant tam tikrus vietos reikalus, planuojant ir naudojant finansinius išteklius, pasirenkant tinkamiausias sprendimų įgyvendinimo formas bei priemones ir pan. Visa tai sietina su siekiu įgyvendinti pagrindinę idėją – sukurti ir plėtoti Lietuvoje bendruomeninę, harmoningai ir subalansuotai (per tris, tiek per atstovaujamosios, tiek per tiesioginės dalyvaujamosios, tiek ir per tiesioginės svarstomosios demokratijos formas) įgyvendinamą vietos savivaldą. Nebe reikalo Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinta tokia vietos savivaldos Lietuvoje samprata:
Vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenės, turinčios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnis).
Nors „matomiausiais“ bendruomeninės vietos savivaldos įgyvendintojais buvo, yra ir ateityje bus laikomi renkamos savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai, tačiau ankščiau minėtus pasikeitimus savivaldybės gyventojų tiesioginio įtraukimo į vietos reikalų tvarkymą srityje pavyks pasiekti tik sudarius sąlygas atsakingai ir veiksmingai veikti žemutiniame ir arčiausiai žmonių esančiame Lietuvos savivaldybių valdymo lygmenyje esantiems mažosios vietos savivaldos subjektams. Nuo šių subjektų sprendimų ir veiklos, pasišventimo ir pastangų daug priklauso, ar ir kaip bus tenkinami paprastų žmonių kasdieniai poreikiai, ar jiems bus suteikta reikalinga moralinė ir materialinė pagalba, ar jie bus išklausyti ir teisingai suorientuoti, ar ir kaip bus atstovaujama jų interesams savivaldybės ir valstybės institucijose ir įstaigose. Pagal šių mažosios vietos savivaldos subjektų veikimą žmonės dažnai susidaro nuomonę apie visos savivaldybės ir net valstybės valdžią, jų vykdomą vietos ir valstybės politiką, požiūrį į žmones.
Kas yra tie mažosios vietos savivaldos subjektai? Mažosios vietos savivaldos subjektų sąvoka yra nauja ir kol kas ne daug kam žinoma. Pirmą kartą ji paminėta Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės organizuotoje konferencijoje „Mažoji vietos savivalda: šiandien, rytoj ir poryt“, kuri įvyko 2022 m. lapkričio 15 d. : Mažosios vietos savivaldos subjektai – tai visuma tam tikrais ryšiais susietų subjektų (darinių), kurie yra sudaromi ar susidaro, kai vietos savivaldybėje yra vykdoma vidinė decentralizacija ar / ir valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenei Konstitucijos laiduota savivaldos teisė yra įgyvendinama tiesioginės dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos būdu. Šių subjektų (darinių) paskirtis - tvarkyti vietos reikalus jiems teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose.
Mažosios vietos savivaldos subjektų, kurie nustatyti Vietos savivaldos įstatyme, sistema susideda iš šių elementų:
1. seniūnija ir jos vadovas seniūnas;
2. gyvenamosios vietovės (seniūnaitijos) bendruomenė;
3. seniūnaitis (gyvenamosios vietovės (seniūnaitijos) bendruomenės renkamas atstovas);
4. bendruomeninė organizacija (asociacija, sudaryta iš gyvenamosios vietovės (seniūnaitijos) bendruomenės narių), kitos nevyriausybinės organizacijos (veikiančios seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje);
5. seniūnaičių ir seniūnaičių išplėstinė sueigos;
6. savivaldybės tarybos Bendruomeninių organizacijų taryba.
Mažosios vietos savivaldos subjektai Lietuvoje atsirado 1995 m., įgyvendinus Lietuvoje administracinės teritorinės ir savivaldos reformos pirmąjį etapą (ir konkrečiai – panaikinus 510 žemesniosios pakopos vietos savivaldybių). Buvusių vietos savivaldybių vietoje turėjo rastis kažkas, kas užpildytų susidariusį vakuumą. Taip ir įvyko: iš pradžių (nuo 1995 m.) atsirado seniūnas, po to – seniūnija (kaip seniūno tarnyba), kaimų seniūnai, bendruomenių centrai. Vėliau (nuo 2000 m.) – seniūnija, jau kaip savivaldybės administracijos struktūrinis-teritorinis padalinys su vadovu seniūnu, gyvenamų vietos bendruomenių atstovai ir jų tarybos. Galiausiai (nuo 2009 m.) – seniūnija, kaip savivaldybės administracijos filialas, seniūnijos vadovas – seniūnas, skiriamas į pareigas dalyvaujant seniūnaitijų bendruomenių atstovams seniūnaičiams, seniūnaičių sueiga, seniūnaičių išplėstinė sueiga, kurioje su balso teise dalyvauja ir bendruomeninių organizacijų lyderiai ar deleguoti atstovai, savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba. Nuo 2009 m. juridinė forma suteikta ir seniūnaitijų (kelių gyvenamųjų vietovių) bendruomenėms – kaimynystės poreikiais ir interesais susijusių žmonių bendrijoms, galinčioms joms rūpimus klausimus tvarkyti teisės aktuose nustatytomis formomis (per sueigas, susirinkimus, peticijas, renkamus atstovus – seniūnaičius, steigiamas asocijuotas žmonių grupes – bendruomenines organizacijas).
Šie arčiausiai paprastų žmonių esantys Lietuvos savivaldybių žemutiniame valdymo lygmenyje esantys vietos savivaldos subjektai (pvz., bendruomeninės organizacijos ir seniūnaičiai) dažnai konkuravo vieni su kitais, nebuvo aiškūs jų tarpusavio santykis ir sąveika. Tačiau prieš keletą metų tapo aišku, kad visų ankščiau minėtų mažosios vietos savivaldos subjektų veikla tarnauja tam pačiam tikslui, kad jų egzistavimo prasmė ir sėkmė priklauso nuo jų visų koordinuotai vykdomos veiklos ir kad jie turi sudaryti socialiniais ryšiais susijusių mažosios vietos savivaldos subjektų sistemą – kiekvienos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje žmonių kasdieniais reikalais besirūpinančių ir pačius žmones į jų reikalų tvarkymą tiesiogiai įtraukiančių subjektų vieningą (integruotą) visumą.
Jeigu norime, kad Lietuvoje būtų ne vietvalda, bet Lietuvoje plačia apimtimi ir formų įvairove reikštųsi bendruomeninė vietos savivalda, – turime sudaryti sąlygas atsakingai ir veiksmingai veikti žemutiniame ir arčiausiai žmonių esančiame Lietuvos savivaldybių valdymo lygmenyje funkcionuojančioms mažosios vietos savivaldos subjektų integruotoms sistemoms (bendruomeninės vietos savivaldos branduoliams).
2022 metų lapkričio 14 d. Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės inicijuotos ir organizuotos konferencijos metu buvo aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai. Konferencijos dalyviai pripažino, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje egzistuoja dar nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti ir galimybėms realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms – socialinės-kultūrinės, ketvirtoms – ekonominės, finansinės priemonės. Konferencijos metu pritarta, kad būtina racionaliai, gerai apgalvojus, tačiau visgi nuosekliai ir sistemiškai vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų stiprinami mažosios vietos savivaldos subjektai, sudaromos sąlygos jiems realizuoti jų paskirtį, įgaliojimus ir išsikeltus tikslus.
Siekiant pradėti realizuoti aukščiau minėtas nuostatas ir labiau motyvuoti mažosios vietos savivaldos subjektus (seniūnijas, seniūnaičius, bendruomenines organizacijas) įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą ir, visų pirma, didinti išplėstinių seniūnaičių sueigų vaidmenį atstovaujant gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesus, tikslinga diegti seniūnijų lygmenyje naujas organizacines formas (pvz., vietoj seniūnaičių sueigų ir išplėstinių seniūnaičių sueigų formuoti seniūnijų tarybas), taikyti priemones, kurios skatintų pilietiškai aktyvius asmenis dalyvauti seniūnaičių rinkimuose, jais tapti ir tinkamai visos kadencijos laikotarpiu eiti šias atsakingas visuomenines pareigas, toliau taikyti būdus, didinančius seniūnijų finansinį savarankiškumą ir jų veiklą darančius viešesne (skaidresne).
Siekiant šio tikslo, parengtas ir 2023 m. liepos 4 d. įregistruotas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 22, 35, 36, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikus, apsvarsčius, priėmus ir įgyvendinus šį įstatymą, būtų žengtas pirmasis tvirtas žingsnis, kuris labai sustiprintų mažąją vietos savivaldą Lietuvoje, sudarytų sąlygas rastis ir stiprėti bendruomeniškumui ir vietos gyventojų aktyvesniam dalyvavimui tvarkant vietos reikalus. Todėl siūlytina visiems susipažinti su šio įstatymo projekto nuostatomis ir Seimo rudens sesijos metu priimti taip reikalingus sprendimus.
Antrasis žingsnis būtų žengiamas nuo 2027 m., kai seniūnijų tarybas, sudaromas delegavimo būdu, pakeis kartu su savivaldybių tarybomis iš seniūnaitijų bendruomenių atstovų tiesiogiai renkamos seniūnijų tarybos, kurios turės dar daugiau teisių ir savarankiškumo spręsti bei veikti vietos gyventojų poreikių tenkinimui. Prielaidas tam turėtų sudaryti kitas Vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymas, kurį turėtų parengti ir pateikti Seimui svarstyti šalies Vyriausybė iki 2024 m. birželio 1 d.
Daugiau informacijos:
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, tel. (8 5) 239 633
Jolanta Anskaitienė