Seimo nario Stasio Tumėno pranešimas: „Įstatymo išimtis bus taikoma tik valstybės tarnautojams ir (ar) kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas“

2024 m. kovo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė mano inicijuotam „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui“ (2 variantui). Po balsavimo paaiškėjo, kad projektui pritarė 46 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 24 Tautos atstovai. 

Seimas nusprendė pradėti projekto svarstymo procedūrą ir, vadovaudamasis Seimo statuto 144 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad „nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą, pagrindinį komitetą ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinėti arba tobulinti [išskirta – S. T.]“, Seimas posėdyje paskyrė preliminarią projekto svarstymo datą – 2024 m. balandžio 11 d., patvirtino pagrindinį komitetą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomą – Žmogaus teisių komitetą. 

Nepradėjus šių procedūrų, kurių metu, be abejo, bus analizuojamos ir Teisės departamento pastabos, išdėstytos išvadoje (2024-02-19 Nr. XIVP-3021(2), viešojoje erdvėje pasirodė visuomenę klaidinantys teiginiai, kad neva remiantis įstatymo projekte numatyta išimtimi bus įslaptinti prisipažinę asmenys, kai jie kandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario ir kitas pareigas. Tokią interpretaciją lėmė 7 straipsnio 2 dalies formuluotė, skirtingas teisės normos perskaitymas ir struktūros suvokimas, skirtingų teisės normos formaliųjų ir turiningųjų požymių akcentavimas. Tam akstiną galimai suteikė Teisės departamento išvadoje įrašyta pastaba, jog siūlomos projekto nuostatos formuluotė suponuoja, kad išimtis „būtų taikoma ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinta“. 

Kadangi dalis visuomenės nėra susipažinusi su įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, primenu, kad jame  nurodžiau, jog „projekto tikslas yra nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių.

Parengto projekto uždaviniai: 1) eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms; 2) lojalumą Lietuvos Respublikai sieti ir su valstybės tarnautojo ir (ar) pretendento prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 3) valstybės tarnautojo ir (ar) pretendento nepriekaištingos reputacijos reikalavimą susieti ir su prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 4) atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2023-08-23 Nr. XIVP-3021) pateiktas pastabas ir pasiūlymus; 5) nustatyti ir reglamentuoti valstybės tarnautojo, pripažinto slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimą; 6) numatyti išimtį tiems valstybės tarnautojams ir (ar) kandidatams, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka [išskirta – S. T.]; 7)  užtikrinti visuomenei svarbius konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, neatsiejamus nuo teisinės valstybės principo“.

Primenu mano siūlomą 7 straipsnio 2 dalies formuluotę ir joje įterpinio, įspraudo, forma  įrašytą išimtį, skirtą tik valstybės tarnautojams ir  (ar) kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas: 

„2. Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, valstybės tarnautojai, išskyrus asmenis, valstybės tarnautojus ir (ar) kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka,  taip pat kandidatai į šias pareigas.“ 

Įstatymo projekte numatyta išimtis atsirado atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2023-08-23 Nr. XIVP-3021), kurioje buvo konstatuota, kad pirmajame projekto variante (reg. data: 2023-08-21, Nr. XIVP-3021) siūlytas teisinis reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Būtent todėl antrajame projekto variante ir numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ir (ar) kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra sudėtiniai konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.

Aš kategoriškai neigiu, kad įstatymo projektu siekiama numatyti išimtį (dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija) ir kitiems prisipažinusiems ir įslaptintiems asmenims, kai jie galimai kandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų narių, savivaldybių merų, Vyriausybės narių, teisėjų ir prokurorų pareigas. 

Pabrėžiu, kad įstatymo išimtis bus taikoma tik valstybės tarnautojams ir (ar) kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Beje, primenu, kad aš siekiau, jog Seime būtų sudaryta darbo grupė, kurioje būtų dalyvavę mokslininkai, teisininkai, konstitucinės teisės specialistai ir kurie būtų padėję išspręsti galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai problemą, kuri buvo įžvelgta pirmajame įstatymo projekto variante. Tačiau Seime neatsirado politinės valios ir iniciatyvos, kurios tikėjausi, pavyzdžiui, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Nepaisant to, patobulinau įstatymo projektą ir jame nebeliko galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 

Neabejoju, kad įstatymo projekto svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete metu teisės normos formuluotė bus patikslinta, bus patobulintas įstatymo projektas. Taip pat kviečiu visus įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčius asmenis, visuomenę  teikti pasiūlymus, pastabas, pataisas mano pateiktam įstatymo projektui. 

Su įstatymo projektu, jo priedais,  projektą lydinčiais dokumentais galima susipažinti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/cce0eea0c68411ee9269b566387cfecb.

Daugiau informacijos:

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys

Stasys Tumėnas

Mob. +370 668 42 143, el. p. [email protected]