Laikinosios grupės pirmininko K. Vilkausko pranešimas: „Pilietinės visuomenės instituto 2023 m. atlikto tyrimo rezultatai verčia suklusti ir pasitempti“

2024 m. kovo 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Kovo 27 d. vykusiame Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės posėdyje buvo pristatyti Pilietinės visuomenės instituto 2023 m. atlikti tyrimai: 1) nuo 2007 m. skaičiuojamo Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimas; 2) nuo 2014  m. skaičiuojamo Lietuvos mokytojų pilietinės galios indekso tyrimas ir 3) visuomenės pasirengimo ekstremalioms situacijoms tyrimas. 

Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso reikšmę ir jo pokyčius, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, Pilietinės visuomenės institutas apskaičiuoja pagal mokslininkų dr. Rūtos Žiliukaitės, dr. Mindaugo Degučio ir prof. dr. Ainės Ramonaitės parengtą metodiką (yra vertinami penki dėmenys). Šis tyrimas leidžia identifikuoti, a) kokia yra ir kaip per metus pakito Lietuvos visuomenės pilietinė galia,  b) kaip, kiek ir kuriose veiklose kito mūsų pilietinis aktyvumas,  c) ar keitėsi požiūris į piliečių ir visuomeninių organizacijų galią paveikti svarbius visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms sprendimus, d) ar kito su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimas?

Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslų doc. daktarė R. Žiliukaitė Seimo laikinosios grupės posėdžio dalyvius informavo, kad per 2023 m. Lietuvos visuomenės pilietinė galia ūgtelėjo iki 36,7 balo iš 100 galimų ir buvo 0,8 procentinio punkto didesnė, lyginant su 2022 m. 

R. Žiliukaitė, kalbėdama apie Lietuvos mokytojų pilietinės galios indekso tyrimo rezultatus pastebėjo, kad Lietuvos mokytojų pilietinis dalyvavimas 2023 m. buvo 15 procentinių punktų aukštesnis, lyginant su Lietuvos visuomenės pilietiniu dalyvavimu – mokytojai aktyviau įsitraukė į platesnį ratą pilietinių veiklų. Mokytojai buvo ne tik pilietiškai aktyvesni, bet ir jų potencialas buvo ženkliai didesnis: jie yra ir ateityje yra pasiruošę imtis aktyvių veiksmų, jeigu kiltų problemos valstybės ar vietos lygiu arba mokykloje. Mokytojai buvo ir savikritiškesni, savo įtaką, priimant visuomenei svarbius sprendimus, jie vertino kukliau, lyginant su Lietuvos visuomenės nuomone apie jų daromą įtaką. Analogiška situacija ir su mokytojo profesijos vertinimu: visuomenė mokytojų profesiją vertino aukščiau nei patys mokytojai. Visgi, susirūpinti verčia tai, kaip mokytojai jautėsi mokykloje (atlikdami savo darbą): gerai jautėsi tik keturi iš dešimties mokytojų, kas dešimtas jautėsi blogai, o likusieji – vidutiniškai. Mokytojams daugiausia streso (nerimo) kėlė nesistemiškai ir nuolat vykdomos švietimo sektoriaus reformos, didelis darbo krūvis ir ypač miesto mokytojams – didelis mokinių skaičius klasėse. Susirūpinti verčia ir tokie faktai, kad net 70 procentų apklaustų mokytojų pritarė streikams, kaip veiksmingai priemonei, reikalaujant adekvataus atlyginimo ir darbo sąlygų pagerinimo. Pasirodo, mokytojų nuomone, „gražios“ kalbos, įtikinėjimai, kreipimųsi ir peticijų rašymai ginant savo teises, nebėra veiksmingi instrumentai,. R. Žiliukaitės ir kitų tyrėjų vertinimu, susirūpinti reikia ir dėl to, kad, pasirodo, mokytojai nežino, kaip mokytojų kraštutines „kovos“ už savo teises priemones (t. y., streikus) vertina mokiniai ir jų tėvai. Tai rodo, kad mokytojų ryšys su mokiniais ir jų tėvais buvo nepakankamas.  

 Antroji pranešėja – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslų daktarė Ieva Petronytė-Urbonavičienė supažindino su visuomenės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms tyrimo rezultatais. Tyrimo duomenys verčia susimąstyti: 42 procentai apklaustų gyventojų neturėjo maisto ir vandens atsargų trims paroms, 40 procentų gyventojų nežinojo, kur galėtų pasislėpti įvykus ekstremaliai situacijai ir tik 10 procentų gyventojų žino, kur yra artimiausia priedanga ar slėptuvė. 40 procentų žmonių neturėtų kur išvykti, jeigu kiltų poreikis evakuotis; 60 procentų gyventojų nėra aptarę šeimos plano, 50 procentų gyventojų apie tai, kaip elgtis, kilus pavojui, nėra supažindinti ir darbovietėse. Pažeidžiamiausi, kilus ekstremaliai situacijai, būtų pensininkai, bedarbiai ir studentai, taip pat mažas pajamas turintys gyventojai. Tai rodo, kad, kilus pavojui, pirmiausia turi būti pasirūpinta šių kategorijų šalies gyventojais, nes jie patys greičiausiai to padaryti nebūtų pajėgūs. Visgi, optimistiškai nuteikia faktas, kad 70 procentų apklaustų gyventų norėtų daugiau sužinoti apie tai, kaip reikėtų elgtis kilus ekstremaliai situacijai, ir apie 60 procentų gyventojų sutiktų dalyvauti mokymuose ir pratybose. 

Laikinosios grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas posėdžio dalyviams priminė, kad Seime yra svarstomas Švietimo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta  toliau tobulinti ugdymo organizavimo procesą, reguliuoti mokytojų darbo krūvį, didinti mokytojų prestižą, gerinti jų darbo sąlygas, didinti mokyklų savivaldos organų galias. Seimo narys taip pat pasiūlė atsakingoms valstybės institucijoms – Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms ministerijoms, Krizių valdymo centrui – dar kartą išanalizuoti Pilietinės visuomenės instituto atliktų tyrimų rezultatus, suplanuoti ir įgyvendinti reikalingas priemones, kurios didintų šalies gyventojų saugumą, sudarytų sąlygas jiems geriau pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir tinkamai elgtis, joms įvykus. 

K. Vilkauskas priminė ir apie savo prieš kelis metus pateiktą iniciatyvą organizuoti trijų dienų mokymus per nacionalinį transliuotoją (LRT): per tokius mokymus didelę šalies gyventojų dalį pasiektų vertinga informacija apie priedangas, slėptuves, kelionės krepšius, šeimos planus ir atsargas, pirmosios pagalbos teikimą, teisingą elgesį, įvykus ekstremaliai situacijai, ir pan. Seimo nario nuomone, šia iniciatyva gal dar būtų tikslinga pasinaudoti ir šiandien. 

Daugiau apie Pilietinės galio indekso tyrimo rezultatus galite pasiskaityti čia.

Kviečiame Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ peržiūrėti visą įvykusio posėdžio įrašą.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas 

Kęstutis Vilkauskas, tel. (8 5) 209 633