Apie parodą „Laisvas nelaisvoje šalyje. Laisvės premijos laureatas Julius Sasnauskas“

2024 metų Laisvės premiją Lietuvos Respublikos Seimas paskyrė Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui OFM.

Šis sprendimas mums dar kartą primena Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo istoriją. Julius Sasnauskas buvo vienas jauniausių šio pasipriešinimo dalyvių. Dvylika metų paskyręs kovai už Lietuvos laisvę, J. Sasnauskas už ją sumokėjo savo laisvės kainą: užbrauktą galimybę baigti mokyklą ir studijuoti pasirinktus mokslus, KGB persekiojimą, galiausiai – kalėjimą ir tremtį.
Savo, kaip anuomet ironiškai su klasės draugais vadino, „revoliucinę veiklą“ pradėjęs devintoje klasėje, 1975 m. Julius susipažino su Viktoru Petkumi, Antanu Terlecku, Kęstučiu Jokubynu ir kitais politiniais kaliniais, kurie atvėrė alternatyvią tikrovę: supažindino su nelegalia pogrindine spauda, davė pirmąsias disidentinės veiklos pamokas. Draugystė su disidentais, mokykloje viešai reiškiami įsitikinimai greitai atkreipė partinių funkcionierių ir KGB dėmesį. Prasidėjo pirmosios represijos: 1976 m. vasarą, pabaigę 10 klasių Julius Sasnauskas, Vytautas Bogušis, Andriumi Tučkus ir Algirdas Masiulionis buvo pašalinti iš Antano Vienuolio vidurinės mokyklos be teisės toliau mokytis dieninėse mokyklose.

1977–1979 m. Julius Sasnauskas įsijungė į pogrindinės spaudos leidybą, kartu su A. Terlecku ir K. Jokubynu leido tautinės minties pogrindinius leidinius „Laisvės šauklys“, „Vytis“. Julius gerai valdė plunksną, išmoko spausdinti spausdinimo mašinėle ir greitai įgavo vyresniųjų bendražygių pasitikėjimą.
1979 m. J. Sasnauskas su A. Terlecku parengė kreipimąsi į laisvąjį pasaulį – 45 pabaltiečių memorandumą, raginantį pasmerkti 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus ir atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybę. 45 pabaltiečių memorandumo garsą lydėjo KGB kerštas – 1979 m. spalio 30 d. buvo suimtas Antanas Terleckas, o gruodžio 11 d. – Julius Sasnauskas. 1980 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas Julių Sasnauską nuteisė vieniems metams ir šešiems mėnesiams lagerio ir penkeriems metams tremties. 1980–1981 metais jis buvo kalintas KGB kalėjime Vilniuje, o 1981 m. gegužės 28 d. ištremtas į Parabelės kaimą, Tomsko sr., Vakarų Sibire. Į Lietuvą grįžo 1986 m. vasarą.
1987 m. rugpjūčio 23 d. Julius organizavo ir dalyvavo pirmajame nesankcionuotame mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, skirtame Molotovo–Ribentropo pakto metinėms paminėti. Julius pasiūlė mitingo vietą – skverelį netoli Šv. Onos bažnyčios, kuriame pastatytas paminklas Adomui Mickevičiui. Į mitingą Julius atvyko į marškinius įsisegęs ženkliuką su užrašu „Lithuanian power“, kuris neprasprūdo pro akis nei KGB, nei tuometiniams Lietuvos televizijos reporteriams. 
1987 m. mitingas žymėjo Juliaus Sasnausko disidentinės veiklos pabaigą ir naujo gyvenimo etapo pradžią – 1987–1992 m. jis studijavo Kauno kunigų seminarijoje, tačiau kunigo šventimų negavo. Dar 1986 m. rugpjūtį Telšiuose įstojo į pranciškonų ordiną, tuomet veikusį pogrindyje. Pirmuosius įžadus po kelerių metų davė pas Tėvą Stanislovą Paberžėje. 1992 m. birželį Kretingoje davė amžinuosius (iškilmingus) pranciškonų ordino įžadus. 1995 m. birželio 4 d. Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje vysk. Paulius Baltakis OFM įšventino jį į kunigus.
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje kunigas Julius Sasnauskas išlieka svarbi Lietuvos viešojo gyvenimo figūra:  Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolyno vienuolis, katalikų radijo „Mažoji studija“ darbuotojas ir vadovas, publicistas, knygų apie religiją, tikėjimą, įtaigiai papasakotų, autoironija ir subtiliu humoru dvelkiančių atsiminimų autorius. Kunigo Juliaus Sasnausko visuomenę telkianti laikysena neabejotinai verta Laisvės premijos įvertinimo.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi: Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Naujienų agentūrų BNS ir ELTA, VšĮ „Bernardinai.lt“ nuotraukų archyvuose. Daug parodos dokumentinės medžiagos yra iš kunigo Juliaus Sasnausko OFM asmeninio archyvo, taip pat iš asmeninių Vilniaus vyskupo augziliaro Arūno Poniškaičio, ses. Gerardos Elenos Šiuliauskaitės SJE, ses. Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko, Evgenios Levin, Zenono Nekrošiaus archyvų. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja kunigo Juliaus Sasnausko OFM bendražygiams už prisiminimus ir patarimus rengiant parodą, parodos partneriams už pagalbą ir suteiktą galimybę eksponuoti jų saugomą archyvinę medžiagą.

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, tekstų redaktorė Dainora Mozerė, parodos dizaineris ir nuotraukų redaktorius Tomas Rastenis, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius. 

Parodos partneriai: 

Lietuvos ypatingasis archyvas 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 

Naujienų agentūra BNS 

Naujienų agentūra ELTA

 VšĮ „Bernardinai.lt“

Paroda buvo pristatyta 2025 m., ją sudaro 10 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]   

Paroda „LAISVAS NELAISVOJE ŠALYJE. 2024 metų Laisvės premijos laureatas Julius Sasnauskas“ eksponuota: 

2025 m. sausį – Lietuvos Respublikos Seime. 

Susijusi informacija: 

Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

2024 metų Laisvės premijos laureatas Julius Sasnauskas

Laisvės premija ir Laisvės premijos laureatai

Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]