Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Aleksandras Haroldas Tornau (1895–1938)

II Seimo narys
(1923 06 05 – 1924 04 13)

 

Gimė 1895 m. rugsėjo 21 d. Adakavo dvare (Skaudvilės valsčius, Raseinių apskritis) vokiečių barono šeimoje. Motina norvegė.

Tautybė – vokietis. Jis Seimo kanceliarijai nurodė tautybę lietuvis.

1907 m. persikėlė į Tverų valsčių (Telšių apskritis).

1910–1914 m. mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnazijoje.

1914 m. įstojo į Peterburgo technologijos institutą.

Antrame kurse buvo mobilizuotas į carinę Rusijos imperijos kariuomenę. Iki 1918 m. kariavo rumunų fronte.

1918 m. grįžo į Lietuvą. Gyveno tėvų ūkyje.

1919 m. – Telšių vartotojų bendruomenės reikalų vedėjas.

1920 m. gruodžio mėnesio – Telšių apskrities valdybos narys.

1920–1922 m. –Lietuvos Šaulių sąjungos Telšių skyriaus primininkas, valdybos narys.

1921 m. liepos 1 d. –Telšių miesto tarybos narys, Visuomenės klubo pirmininkas, Labdaros draugijos valdybos narys, Telšių geležinkelio komiteto pirmininkas, Lietuvai pagražinti draugijos skyriaus valdybos narys, Miesto biednųjų patronato pirmininkas ir kt. Aktyviai dalyvavo žemės ūkio, vartotojų ir kredito kooperacijos vietos ir centriniuose organuose.

Bendradarbiavo „Lietuvių balse“, „Naujojoje Lietuvoje“, „Varpe“, „Lietuvos žiniose“, „Žemaityje“, „Liaudies varpe“, kooperatinėje spaudoje. Dažnai pasirašydavo slapyvardžiu.

Į I Seimą buvo išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d.  – I Seimo narys, priklausė LSLDP frakcijai, 1922 m. gruodžio mėn. susijungus Lietuvos valstiečių sąjungai su Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija, priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai.

Nuo 1922 m. lapkričio 17 d. – Mandatų komisijos narys, nuo 1922 m. lapkričio 28 d. – Savivaldybių ir administracijos, Finansų ir biudžeto komisijų narys, nuo 1923 m. vasario 6 d. – Krašto apsaugos ministerijos etatams ir sąmatai skirstyti komisijos nario Vytauto Račkausko pavaduotoju, nuo 1923 m. vasario 6 d.– Seniūnų sueigos narys, 1923 m. sausio 23 d. I Seimo Prezidiumo rinkimo balsų skaičiavimo komisijos narys.

Į II Seimą buvo išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) sąrašą.

Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1924 m. balandžio 13 d. – II Seimo narys. Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) frakcijai. Nuo 1923 m. balandžio 29 d. – LVLS frakcijos preizidiumo narys, nuo 1923 m. birželio 9 d. – LVLS frakcijos sekretorius.

Atsisakius II Seimo nario mandato (dėl kaltinimo nuslėpus tarnavus Rusijos imperijos kariuomenėje), II Seimo nariu nuo 1924 m. birželio 24 d. tapo Kazimieras Ralys.

Nuo 1923 m. birželio 4 d. – Seimo Atstovų mandatų patikrinimo komisijos narys, nuo 1923 m. birželio 8 d. – Savivaldybių administracijos, Finansų ir biudžeto komisijų narys, nuo 1923 m. lapkričio 23 d. – Krašto apsaugos ministerijos biudžetui svarstyti komisijos narys.

1926 m. vykstant III Seimo rinkimams aktyviai dirbo  IV (Telšių) rinkimų apygardos kampanijoje.

1927 m. už politinę veiklą buvo nuteistas. Tris mėnesius kalėjo Varnių koncentracijos stovykloje.

1922–1933 m. – žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Žemaitūkis“ pirmininkas.

1925–1933 m. – opozicinio laikraščio „Žemaitis“ leidžiamo Telšiuose vienas iš redaktorių.

Nuo 1924 m. įstojo į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. Universitetą baigė 1931 m.

1929 m. – advokato M. Sleževičiaus padėjėjas.

1931–1932 m. – advokatas Telšiuose.

Nuo 1932 m. gyveno Kaune.

1932–1938 m. – advokatas Kauno mieste.

4-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje buvo LVLS Telšių apygardos komiteto vienas iš vadovų. Nuo 4-jo dešimtmečio vidurio suartėjo su pogrindine Lietuvos komunistų partija.

Mirė 1938 m. rugpjūčio mėnesį Kaune. Palaidotas Kauno miesto vokiečių evangelijų kapinėse..

 

Literatūra

Tamošaitis M., Tornau Aleksandras Haroldas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 522–530.