III Seimo narys
(1926 06 02–1927 04 12)

Gimė 1896 m. spalio 10 d. Endriejave (Kretingos apskritis).

Endriejave baigė pradžios mokyklą.

1909–1911 m. mokėsi Telšių ketruklasėje miesto mokykloje.

1911–1914 m. mokėsi Telšių gimnazijoje. Baigė šešias klases.

Pirmojo pasaulinio karo metu pabėgo į Bobruiską (dabar Baltarusija). Baigė šeštą klasę. Saratove baigė septintą klasę.

1916–1917 m. mokėsi Voroneže evakuotoje Vilkaviškio gimnazijoje. Ją baigė.

1917–1918 m. studijavo Peterburgo universiteteo Teisės fakultete.

Po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į Lietuvą.

1919 m. pradžioje – dirbo Spaudos biute prie Ministrų Kabineto.

Buvo pirmasis Katalikų veikimo centro valdybos narys.

Nuo 1919 m. balandžio mėnesio – dirbo Lietuvos atstovybėje Šveicarijoje; studijavo Friburgo universitete Teisės fakultete.

1921–1923 m. – Lietuvos atstovybėje Šveicarijoje sekretorius.

1923 m. rudenį – Užsienio reikalų ministerija skyrė stipendiją ir jis išvyko studijuoti į Paryžių.

1923–1926 m. – studijavo Paryžiaus universitete Teisės fakukltete ir jas baigė.

1923–1934 m. – Prancūzijos-Lietuvos asociacijos Kaune vadovas.

Į III Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) sąrašą.

Nuo 1926 m. birželio 5 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III  Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) frakcijai.

Nuo 1926 m. birželio 9 d.  – Užsienio reikalų, Teisių ir redakcijos komisijų narys.

1928–1934 m. – „Eltos“ direktorius.

1934–1939 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir rumunijai, Rezidavo Prahoje.

1939–1940 m. – Užsienio reikalų ministerijos Politinio departamento direktorius.

Buvo aktyvus ateitininkas: Telšiuose ateitininkų kuopelės steigėjas, vadovas; 1916–1917 m. – ateitininkų kuopos Voroneže pirmininkas. 1917–1918 m. – Liaudies sąjungos sekretorius, savaitraščio „Vadas“  bendrarbis. 1926 m. – katalikų ateitininkų sąjungos Centro valdybos pirmininkas; 1927 m. – Ateitininkų federacijos tarybos pirmininkas.

Nuo 1912 m. pasireiškė spaudoje. Bendradarbiavo „Ateityje“, „Ateities spinduliuose“, „Lietuvos balse“, (Peterburge), „Lietuvoje“, „Lietuvos aide“, „Naujojoje Romuvoje“, „Bangose“, „Mūsų laikraštyje“, „Mūsų rytojuje“, „Mūsų Vilniuje“, „Ryte“, „Tiesos kely“, „Židinį“, „Darbininke“, ir kt. 1927 m. sausio mėn. – 1928 m. lapkričio mėn. – „Ryto“ vyriausiasis redaktorius. Parašė ir išleido atskirus leidinius: „Tautybė ir krikščionybė“ (išleista 1928 m.), „Tautų Sąjungos tikslai ir santvarka“ (išleista 1932 m.), „Telegramų agentūros ir spaudos biurai“ (išleista 1933 m.).

1940 m. SSRS okupavo Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Palaikė ryšius su diplomatiniu korpusu, derino veiksmus ir veiklą Lietuvai esant okupuotai.

1940–1946 m. – Lietuvos Respublikos nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės tarėjas Šveicarijoje, Berne.

Dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto (VLIK'o), Lietuvos diplomatinės tarnybos konferencijose. Rūpinosi politiniais lietuvių kaliniais, buvusiais nacių kalėjimuose.

Nuo 1947 m. gyveno Prancūzijoje.

Bendradarbiavo rengisnt „Amerikos balso“, Vatikano ir Madrido lietuvių radijų programas. Pirmininkavo Lietuvių federalistų sąjungai, buvo Laisvųjų žurnalistų federacijos Lietuvių žurnalistų padalinio pirmininkas. Tarptautinės krikščionių demokratų unijos lietuvių sambūrio atstovas ir kt. Daugelio tarptautinių kongresų dalyvis.

1960 m. kovo mėn. Prancūzijos valdžia – laukdama SSRS CK generalinio sekretoriaus Nikito Chruščiovo vizito, laikinai ištrėmė iš Paryžiaus.

Mirė 1966 m. rugsėjo 12 d. Nantere (Paryžiaus r. Prancūzija). Palaidotas Prancūzijoje.

Literatūra

Tamošaitis M., Turauskas Edvardas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 541–543.