GRAUŽINIS Klemensas (1880–1939)

Vardas ir pavardė – Klemensas GRAUŽINIS 

Gimimo data ir vieta – 1880 m. vasario 26 d., Marciniškiai (Martyniškių dvaras), Giedraičių valsčius, Ukmergės apskritis 

Mirties data ir vieta – 1939 m. rugpjūčio 7 d., Kurklių II dvaras 

Palaidojimo vieta – Senosios Kurklių kapinės, Anykščių rajonas

Profesija – ūkininkas 

Tautybė – lietuvis, katalikas 

Tėvai – Kazimieras Graužinis ir Marijona Regina (Lukoševičiūtė) Graužinienė, dvarininkai. Augo devynių vaikų šeimoje, sesuo – knygnešė, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėja Domicelė (Graužinytė) Palevičienė (1883–1928), brolis – diplomatas Kazimieras Graužinis (1898–1962). 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona Bronislava (Budrytė) Graužinienė (1891–1953), turėjo keturis vaikus  

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1939 m. rugpjūčio 7 d.

SEIMO NARIO VEIKLA 

IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1939 m. rugpjūčio 7 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Išrinktas IV (Ukmergės) rinkimų apygardoje, Ukmergės apskrityje. Po K. Graužinio mirties, Seimo nariu tapo Ksaveras Andrašiūnas, jis Seime prisiekė 1939 m. lapkričio 18 d. 

FRAKCIJA: šioje kadencijoje frakcijų nebuvo

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SEIMO SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: šioje kadencijoje Seniūnų sueigos nebuvo

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1936 m. spalio 8 d. buvo pasiūlytas kandidatu į Biudžeto komisiją, tačiau jos nariu būti atsisakė;

Nuolatinėse Seimo komisijose nedalyvavo, tačiau buvo renkamas į laikinąsias balsų skaičiavimo komisijas: 

1936 m. rugsėjo 23 d. – laikinosios balsų skaičiavimo komisijos narys renkant nuolatinį Seimo prezidiumą; 

1936 m. spalio 13 d. – laikinosios  slapto balsavimo dėl Seimo nario Juozo Laukaičio pasiūlytų pakeitimų Pedagoginių institutų personalui atlyginti įstatymo projektui balsų skaičiavimo komisijos narys; 

1936 m. lapkričio 28 d. – laikinosios slapto balsavimo dėl Seimo nario Prano Aleksandravičiaus pasiūlytų pakeitimų Kelių įstatymo pakeitimo projektui balsų skaičiavimo komisijos narys;

1937 m. kovo 6 d. – laikinosios balsų skaičiavimo komisijos, renkant komisiją Valstybinių miškų miško medžiagai perleisti įstatymo projektui svarstyti, narys; 

1937 m. balandžio 23 d. – laikinosios balsų skaičiavimo komisijos, renkant komisiją Viešojo atsiskaitymo įstaigų ir įmonių priežiūros įstatymo projektui svarstyti, narys;  

PAKLAUSIMAI, PASISAKYMAI: 

1937 m. balandžio 21 d. kartu su kitais Seimo nariais teikė Respublikos Prezidento atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą; 

III sesijoje su kitais Seimo nariais teikė paklausimą Žemės ūkio ministrui „Dėl pieno perdirbimo bendrovių suskirstymo“; 

IV sesijoje su kitais Seimo nariais teikė paklausimą Vidaus reikalų ministrui „Dėl incidento prie administracijos linijos kovo mėn. 11 d.“.

IŠSILAVINIMAS 

K. Graužinis baigė šešias Vilniaus gimnazijos klases. Kitur nurodoma, kad apie 1909 m. baigė keturias Vilniaus gimnazijos klases.   

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Baigęs mokslus grįžo į tėvų dvarą Marciniškiuose (Martyniškiuose). 

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsitraukė į lietuviškų organizacijų veiklą, skatino lietuvybę gimtosiose apylinkėse, giedojo lietuvių inteligentų suburtame Giedraičių bažnyčios chore. 

1913 m. birželio mėnesį šeimai priklausiusio dvaro klojime buvo surengtas pirmasis Giedraičių apylinkėse lietuviškas vakaras. 

Dėl lietuvybės klausimų Giedraičių apylinkėse lankėsi pas Vilniaus vyskupijos administratorių Kazimierą Mikalojų Michalkevičių (1865–1940) ir Kauno gubernatorių Piotrą Veriovkiną (1861–1946). 

1917 m. buvo išrinktas į Giedraičiuose įsteigtos Lietuvių vaikų globos draugijos valdybą pirmininko pavaduotoju. Draugijos įsteigta prieglauda buvo įkurta Klemenso Graužinio dvare, Marciniškiuose (Martyniškiuose).  

Finansiškai rėmė Molėtų lietuvių švietimo draugijos „Mūsų Dirva“ knygyną.

1918 m. paliko savo ūkį ir prisijungė prie Kauno partizanų raitelių būrio, kuris 1919 m. pradžioje buvo pertvarkytas į husarų eskadroną. Eskadronas palaikė tvarką Kauno įguloje. 1919 m. viduryje eskadronas buvo performuotas į Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, 1921 m. – į Pirmąjį kavalerijos pulką, 1922 m. – į Pirmąjį husarų pulką. K. Graužinis dalyvavo Nepriklausomybės kovose (mūšyje ties Saldutiškiu ir kitur), buvo sužeistas. 

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms grįžo ūkininkauti, persikėlė į Kurklių II dvarą, kurį paveldėjo kaip tėvo palikimą. 

Aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Kooperatininkų ir kitų organizacijų veikloje. K. Graužinio pastangomis Kurkliuose buvo įkurtas kooperatyvas, pastatyta moderni pieninė, jam remiant pastatyti šaulių namai.

1928 m. balandžio 15 d. pirmininkavo Ukmergėje vykusiam Lietuvių tautininkų sąjungos Ukmergės apskrities skyrių suvažiavimui. 

1932–1939 m. buvo renkamas į Kurklių valsčiaus tarybą, ėjo šio valsčiaus atstovo pareigas Ukmergės apskrities taryboje.

1936 m. rugsėjo 1 d. – 1939 m. rugpjūčio 7 d. – Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936–1940) narys. 

1938 m. gegužės 29 d. sakė kalbą šaulių namų atidarymo ceremonijoje Kurkliuose. 

1938 m. lapkričio 14 d. kaip vienas iš 120 rinkikų (išrinktas Ukmergės apskrityje), kurie Lietuvos Konstitucijoje įvardyti Tautos Atstovais, rinko Lietuvos Respublikos Prezidentą, buvo paskirtas į laikinąją balsų skaičiavimo komisiją. Šių rinkimų metu Respublikos Prezidentu buvo perrinktas Antanas Smetona. 

1939 m. rugpjūčio 7 d. žuvo audros metu Kurkliuose (buvo nutrenktas žaibo). 

1939 m. rugpjūčio 11 d. palaidotas Kurklių kapinėse. Iš pradžių buvo pašarvotas dvare, o rugpjūčio 10 d. pervežtas į Kurklių bažnyčią. Laidotuvėse dalyvavo šeimos nariai, tarp jų iš Romos atvykęs brolis – Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie Šventojo Sosto Kazimieras Graužinis, apylinkių gyventojai, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, Seimo Prezidiumo atstovai ir Seimo nariai, Ministrų Tarybos nariai, Ukmergės apskrities įstaigų ir įvairių organizacijų atstovai. Atsisveikinimo pamokslą bažnyčioje sakė Seimo narys kunigas Mykolas Gylys, kapinėse – kunigai Juzas Katinas ir Steponas Telksnys. Atsisveikinimo kalbas prie kapo sakė Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis; Ministrų Tarybos atstovas, vidaus reikalų viceministras, einantis ministro pareigas, ats. plk. Balys Giedraitis ir kt. 

1941 m. birželio 14 d. Klemenso Graužinio šeimos nariai, žmona ir vaikai buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą Sibire.  

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Lietuvių tautininkų sąjunga (Kurklių apylinkės pirmininkas); 

Lietuvių vaikų globos draugijos Giedraičiuose; 

Lietuvos kooperatininkų draugija; 

Lietuvos šaulių sąjunga (Kurklių būrio narys); 

Molėtų lietuvių švietimo draugija „Mūsų Dirva“. 

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

1933 m. vasario 16 d. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas;  

1937 m. – Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Trijų Liepsnų 2-ojo laipsnio ordinas.  

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Nėra duomenų 

Šaltiniai ir literatūra 

1936-09-23 (4 posėdis), 1936-10-08 (9 posėdis), 1936-10-13 (10 posėdis), 1936-11-28 (22 posėdis), 1937-03-06 (30 posėdis), 1937-03-19 (33 posėdis), 1937-04-21 (38 posėdis), 1937-04-23 (39 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1936–1940. 

Aukos, Lietuvos aidas, 1917-12-08, p. 4. 

Einamojo gyvenimo klausimai, Lietuvos aidas, 1928-04-25, p. 3–4. 

Grigaravičiūtė, Sandra. Klemensas Graužinis, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 639–640. 

Grigaravičiūtė, Sandra. IV Seimo narių paklausimai ministrų kabinetui, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 760–769. 

Iškilmingai palaidotas Seimo narys Graužinis, Rytinis Lietuvos aidas, 1939-08-12, p. 3.

Jalianiauskienė, Vitalija. Veikla, pralenkusi ir užmarštį, ir mirtį, Sekundė, 2015-10-30, https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/veikla-pralenkusi-ir-uzmarsti-ir-mirti/ (žr. 2023-09-06). 

Juos rinksime į seimą, Lietuvos aidas, 1936-06-06, p. 12. 

Juos rinksime į seimą. Ketvirtoji apygarda. Graužinis, Klemensas, Lietuvos aidas, 1936-06-06, p. 10. 

Kas tie išrinktieji Tautos atstovybės nariai, Lietuvos aidas, 1936-06-16, p. 1. 

Kazimieras Graužinis, Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1956, t. 7, p. 462. 

Klemensas Graužinis, Anykštėnų biografijų žinynas, 2018-12-03, https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1579 (žr. 2023-09-06). 

Kurkliai II, Anykščių krašto vietovardžių žinynas, 2020-09-28, https://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=318 (žr. 2023-09-06). 

Mūsų draugijos. Giedraičiai, Lietuvos aidas, 1917-11-27, p. 4.

Perkūnas nutrenkė Seimo narį Kl. Graužinį, Lietuvos aidas, 1939-08-08, p. 1. 

Perrinktas Valst. prezid. A. Smetona, Apžvalga, 1938-11-23, p. 1. 

Seimas išsirinko nuolatinį prezidiumą. Išrinkta ir peticijų komisija, Karys, 1936, Nr. 40, p. 5.

Seimo narys Graužinis laidojamas penktadienį, Lietuvos aidas, 1939-08-09, p. 8. 

Tragiškai mirė Lietuvos Seimo atstovas, Aidas, 1939-08-12, p. 4. 

Ukmergės apskrities Tarybos ir valdybos užuojauta, Lietuvos aidas, 1939-08-10, p. 12.

Ukmergės, Telšių ir Panevėžio apygardų išrinktieji į seimą, Vakarai, 1936-06-17, p. 1. 

Už nuopelnus Lietuvai, D. 2, 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius