Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Seimo narės Rūtos Miliūtės kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

2018 m. vasario 15 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Garbūs svečiai, mieli Lietuvos žmonės, sveikinu visus su mūsų visų švente, su atkurtos Lietuvos šimtmečiu.

Nepriklausomybės paskelbimas nepaprastai reikšmingas įvykis, tačiau valstybės įtvirtinimas ir valstybingumo puoselėjimas ne ką mažiau svarbu. Paskelbta Lietuvos Nnepriklausomybė, paremta tautos apsisprendimu, atkurta visų žmonių valstybė su sostine Vilniumi ir lietuvių kalba, nežadėjo lengvo kelio, bet suteikė laisvę, kurią gynėme ir branginome, kuri suvienijo tautą bendram tikslui. Jurgis Šaulys rašęs Vasario 16-osios aktą sakė: „Mūsų valstybė buvo žlugusi, tačiau jos idėja ir reikalas ją atgaivinti – gyvas. Iš pradžių gaivinama vien tarp aukštesniųjų luomų, ta savos valstybės atnaujinimo idėja plečiasi pamažu vis plačiau ir plačiau, kol apima ji pagaliau pačių plačiųjų mūsų visuomenės sluoksnių“.

Pastarasis šimtmetis Lietuvai nebuvo lengvas, tačiau suformavo mūsų savimonę, užgrūdino. 20 Nepriklausomybės metų tarpukario Lietuvoje leido kurtis tautai ir plėtoti kultūrą. Įkurtas Lietuvos universitetas, vienos pirmųjų Europoje lietuvių moterys įgijo rinkimų teisę, įvyko Dariaus ir Girėno skrydis. Vėliaus sekusios nelaimės ir trėmimai, okupacijos paliko savo žymes, bet neatėmė tikėjimo. Laisvės kovos, dainuojantis Sąjūdis įrodė Lietuvos žmonių troškimą gyventi laisvoje valstybėje.

Ir štai jau 27-erius metus esame nepriklausoma šalis, patyrusi didelius socialinius ir ekonominius pokyčius, šalis, kurios trispalvė plevėsavo aukščiausiuose pasaulio viršūnėse, o Tautiška giesmė vieną dieną metuose apskrieja visą žemės rutulį.

Šiandien esame laisvos, modernios ir racionalios visuomenės šalis. Jeigu ko nors vargo metais ir neturėjome, šiandieną esame su kaupu tai sukūrę. Esame pajėgesni, turtingesni, šviesesni, bet tai nereiškia, kad galime ramiai ilsėtis ar plaukti pasroviui. Šiandien žengiame dar spartesniu žingsniu nei anksčiau, susiduriame su naujais iššūkiais, turime skaudžių problemų, bet ir visas galimybes jas išspręsti. Galime į ateitį žvelgti ne pavargę ar išsekę, o lydimi entuziazmo ir optimizmo, vedami smalsumo ir noro mokytis bei tobulėti.

Gyvename kitaip, nei anksčiau, laisvė – juk ne tik dvasinė ar fizinė būsena, tai galimybė mums gyventi laisvai savo žemėje, sugrįžti iš išvykti kada panorėjus. Turime darbo ir veiklos pasirinkimo galimybę, mums atviri visi Lietuvos ir užsienio universitetai. Turime pilietinę teisę laisvai balsuoti ir patys kandidatuoti. Esame laisvi elgtis savo nuožiūra, taip, kaip manome geriausia, tačiau nepamiršdami Konstitucijos, kurią patys ir sukūrėme. Esame savo šalies šeimininkai – savo teritorijos, savo kalbos, kultūros, ekonomikos.

Tačiau kiekvienas esame ir atsakingi už tai, kokioje aplinkoje gyvename. Kiekvienas galime ir privalome tarnauti savo šaliai, ir netiesa, kad tik einantis aukštas pareigas gali daryti svarbius dalykus. Sudėtingi mechanizmai neveikia, jei bent vienas sraigtelis streikuoja, nes jis lygiai toks pats svarbus ir kaip ir stambios detalės. Valstybės gyvenime yra taip pat. Menko darbo nebūna, meno žmogaus taip pat. Mes, lietuviai, kad ir kur bebūtume, kad ir kur begyventume, sąžiningai atlikdami savo darbą ir gebantys žvelgti plačiau, nei asmeninių interesų ribos, prisidedame prie sėkmingo savo šalies gyvavimo. Juk abejingumas – tai priešo draugas. Labiau pasitikėkime savimi, vieni kitais ir savo valstybe, mūsų ateitis – mūsų pačių rankose. Būdami laisvi, būkime verti tos laisvės ir mokėkime ja naudotis geriems darbams. Pasaulio laukia dideli iššūkiai, technologiniai, demografiniai pokyčiai, auganti nelygybė, galimi nauji konfliktai ir krizės. Tam, kad Lietuva ateinantį šimtmetį išliktų stipri, sėkminga, konkurencinga globaliame pasaulyje, reikia mūsų susitelkimo ir ypač jaunimo ryžto pasakyti: „ Mano vieta čia – Lietuvoje“.

Savo kalbą noriu pabaigi jauniausio Vasario 16-osios Akto signataro Kazio Bizausko žodžiais: „Reikia tikėti ir viltis, reikia šventai tikėti Lietuvos ateitimi. Tikėkime ir vilkimės, vilkimės ir tikėkime ir visomis savo jėgomis, visomis savo pastangomis statykime Lietuvos ateities rūmus“.

   Naujausi pakeitimai - 2018-02-15 14:49
   Eglė Saulė Trembo

  Siųsti el. paštuSpausdinti