Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlavo Okinčico kalba Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjime

2018 m. gegužės 3 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau, Atkuriamojo Seimo Pirmininke prof. Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, Lenkijos Seimo vicemaršalka, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo pirmininke ir nariai, Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, ponios ir ponai!

„Vardan Dievo Šventojo Trejybėje Vieno. Stanislovas Augustas iš Dievo malonės ir tautos valios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos Kunigaikštis...“

Būtent taip prasideda 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos teksto vertimas į lietuvių kalbą. Šis tekstas, šis vertimas buvo atliktas beveik iškart po šios pirmosios šiuolaikinės konstitucijos Europoje (antrosios – po Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos – pasaulyje) priėmimo. Lenkijos menų ir mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje Krokuvoje išsaugota šios Gegužės 3-iosios Konstitucijos vertimo į lietuvių kalbą, atlikto XVIII amžiuje, kopija. Tai yra akivaizdus liudijimas, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bendras Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrinys. Tačiau šių liudijimų yra ir daugiau.

Gegužės 3-iosios Konstitucija, nepaisant kai kurių politikų ir istorikų teiginių, vienijanti valstybės sistemą, nenutraukė atskiro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzistavimo. Oficialiuose dokumentuose buvo naudojami pavadinimai „Lenkijos Karūna“ ir „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“. Be to, kas trečias seimas turėjo būti surengtas Gardine, Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Tam, kad būtų aiškiai akcentuoti Lietuvos atskirumas ir savivalda, po kelių mėnesių Konstitucija buvo papildyta Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimu, kuris pagal karalių Stanislovą Augustą, „įtvirtins šventąją sąjungą“. Šio įsipareigojimo nuostatų tikslas buvo lygiaverčio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovavimo centrinėse valstybės valdžios institucijose bei institucinės atskirties išsaugojimo akcentavimas.

Prieš 227 metus, 1791 m. gegužės 3 d., po Ketverių metų Didžiojo Seimo darbo, buvo priimta Konstitucija, kuri buvo ir yra visų tautų, gyvenančių buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje: lenkų, lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių, bendras kūrinys. Ji gimė iš siekio atkurti ir sustiprinti valstybę. Konstitucija ne tik tvarkė politinę sistemą ir valstybės institucijas, bet ir iš esmės rekonstravo socialinę sistemą: miestiečiai prilygo bajorams ir turėjo rūpintis valstiečiais.

Konstitucija įtvirtino valdžių padalijimo principą, kurio pradininkas buvo Šarlis Monteskjė (Charles Louis de Montesquieu), įskaitant teisminę valdžią, atskirtą nuo teisėkūros valdžios ir karaliaus.

Reformatų Didysis Seimas nepamiršo tautinių mažumų, ypač žydų, problemų. Konstitucija patvirtino valstybės valdžios žydų globą ir apsaugą. Buvo įsteigtas specialus komitetas, kuris remdamasis siūlomomis nuostatomis parengė įstatymo projektą dėl žydų. Nepakako laiko, kad šis projektas taptų Seimo diskusijų objektu, tačiau žydų bendruomenė Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukūrimo metines priimdavo visada kaip vilties šventę. Gegužės 3-iosios Konstitucijos įkvėpti kovojo Lenkijos ir Lietuvos sukilėliai 1831 metais  ir 1863 metais.

Taigi, Gegužės 3-iosios Konstitucija tapo nacionalinio sutarimo, taikaus dalijimosi valdžia Tėvynės labui simboliu. Iš Gegužės 3-osios Konstitucijos laisvės dvasios 1980 metais prasidėjo Lenkijos „Solidarumo“ Taikos revoliucija. Iš šios tradicijos, gimė po daugelio metų ir Sąjūdžio taikos revoliucija Lietuvoje ir „Apskritojo stalo“ idėja Lenkijoje, kurios baigė komunistinį laikotarpį mūsų šalyse.

Gegužės 3-iosios Konstitucija taip pat tapo pilietinių laisvių išplėtimo teisės pagalba simboliu. Ši Konstitucija buvo pavyzdžiu pirmųjų demokratinių Lietuvos ir Lenkijos konstitucijų kūrėjams tarpukario bei po Sovietų Sąjungos žlugimo laikotarpiais. Ja turėtų vadovautis mūsų teisėkūros atstovai ir šiandien.

Gegužės 3-iosios Konstitucija parodė, kaip konfliktus galima spręsti be kraujo praliejimo, taikiai. Ji parodė, kokią vertę turi politinis ir socialinis kompromisas.

Aš, kaip Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras, lenkas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasios teisėjas, didžiuojuosi tuo, kad Lietuva tik pastaraisiais metais po truputį atranda Gegužės 3-iąją.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos svarba vis daugiau įsisavinama mūsų valstybingumo hierarchijoje. Iš kitos pusės opozicinis naratyvas skleidžia nuomonę, kad neturime švęsti to, kas baigėsi pralaimėjimu. Tikiu, kad jau greitai jie supras, kad idėja yra svarbiau už laikinas nesėkmes.

Gegužės 3-ioji šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios yra mumyse, o tai, kad šioje Lietuvos Respublikos Seimo salėje vyksta minėjimas, skirtas Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinėms, kartu su aukštais Lenkijos ir Ukrainos svečiais, tik dar kartą įrodo, kad Lietuvai svarbi ambicija, idėjos, vizijos.

Netrukus prie Lietuvos Respublikos Seimo suplevėsuos Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vėliavos, tai dar vienas įrodymas mūsų didingo bendro paveldo.

Simboliška yra tai, kad vakare šia proga vyks iškilmingas priėmimas ir koncertas, organizuoti bendrai Lietuvos Respublikos Seimo, mūsų Vyriausybės ir Lenkijos ambasados. Šis renginys vyks ne bet kur – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Pabaigai norėčiau priminti ir pasiūlyti. Lenkijos Respublikoje šiandien yra nacionalinė šventė. Lenkijos žmonės turi laisvadienį. Norėčiau tikėti, kad dar šios kadencijos  Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą, kad 1791 metais Abiejų Tautų konstitucijos diena būtų paskelbta ir Lietuvos nacionaline švente. Ir Lietuvos žmonės šia proga irgi turėtų laisvą dieną, tai bus dar vienas įrodymas, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai buvo labai svarbūs, priimant Gegužės 3-osios Konstituciją.

Labai džiaugiuosi, kad šiandien mūsų laisvos, nepriklausomos ir draugiškos tautos vėl gali kartu švęsti Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo dieną.

Visos buvusios Abiejų Tautų Respublikos tautos gali didžiuotis ja ir gali pasinaudoti jos paveldu. Mūsų bendru paveldu. Ačiū už dėmesį.

   Naujausi pakeitimai - 2018-05-03 11:44
   Rimas Rudaitis

  Siųsti el. paštuSpausdinti