Europos Parlamento narys, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas džiaugiasi, kad valdantieji pagaliau įsiklausė į darbiečių pasiūlymus ir pradėjo įgyvendinti Darbo partijos paruoštoje Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo programoje numatytas priemones. Viena iš tokių priemonių — taršos leidimų paradavimas, siekiant papildyti valstybės biudžetą.

Aplinkos ministras pasirašė ką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS) teisės aktus, kurie nustato reikalavimus prekybai pertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje. Pardavusi dabar savo turimus perteklinius taršos leidimus Lietuva gali tikėtis gauti iki 1 milijardo litų. Anot ministerijos, šie pinigai bus investuoti į energetinį efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir kitus klimato kaitos valdymo srities projektus.

Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo programoje, kurią Darbo partija pristatė valdančiai koalicijai dar prieš pusmetį, buvo numatyta taršos leidimus parduoti vertybinių popierių biržoje. „Nors Vyriausybė oficialiai mūsų pasiūlymus atmetė, vis tik į juos įsiklausė. Įsigilino, paskaičiavo ir paaiškėjo, kad biudžetą galima būtų papildyti net 1 mlrd. Lt. Tai rodo, kad mūsų pasiūlymai buvo teisingi“, — sako V. Uspaskichas.

V. Uspaskichas mano, kad prieš taršos leidimų pardavimą reikia sukurti aiškią ir skaidrią programą: kur, kiek ir pagal kokias taisykles bus naudojamos už taršos leidimų pardavimą gautos lėšos. „Dabar Aplinkos ministerija spėlioja: gal čia, gal ten skirti pinigai galės prisidėti prie aplinkos užterštumo mažinimo, tačiau reikia sukurti aiškią programą ir apibrėžti žaidimo taisykles — kas galės naudotis gautomis lėšomis ir kur bus investuojama. Šią informaciją būtina paskelbti visuomenei, nes tai yra nemaži pinigai“, — sako Europos Parlamento narys.

Taip pat V. Uspaskichas įspėja, kad būtina aiškiai kontroliuoti, kaip bus įsigyjami ir parduodami taršos leidimai. „Ankstesnė patirtis parodė, kad tie, kas gaudavo daugiau taršos leidimų, negu sunaudodavo, iškreipdavo rinką. Parduodami leidimus, jie šias lėšas įtraukdavo į savo apyvartą ir galėjo mažinti gaminamos produkcijos arba paslaugos savikainą. Be to, tokių leidimų negaudavo mažesnio galingumo įmonės. Tai iškreipdavo konkurenciją rinkoje“, — teigia Darbo partijos pirmininkas.

Darbo partijos frakcijos informacija