2010 m. gegužės 25 d. pranešimas VIR

Straipsnyje „Gyvenimas renovuotame name – šiltesnis ir pigesnis“ (http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=32686715), sostinėje esančio renovuojamojo namo bendrijos pirmininkas bando įtikinti, kad renovacijos naudą namo gyventojai pajuto jau po pirmojo šildymo sezono, tiesa, jis pamiršo paminėti, kiek iš tikrųjų gali kainuoti tokia renovacija ir po kiek dešimtmečių namo gyventojai galės pajusti tikrąją renovacijos naudą.

Anot 956 Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko, 1978 m. pastatyto 108 butų namo renovacija kainavo šio namo gyventojams 2,4 mln. Lt ir jau per pirmąjį šildymo sezoną šio namo gyventojai neva pajuto apčiuopiama renovacijos naudą – palyginus su šalia esančiu namu jie sutaupė 70 tūkst. Lt. Su visa pagarba paskolas suteikiantiems bankams ir šias paskolas imantiems gyventojams, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas slypi už šių skaičių, ir kokia yra tikroji renovacijos vertė, kad vieni neapgaudinėtų, o kiti neapsigautų.

Atsižvelgiant į tai, kad Didlaukio gatvėje esančio namo renovavimas kainavo 2,4 mln. Lt, o sutaupoma per vienerius metus yra 70 tūkst. Lt, faktiškai šio namo renovacija atsipirks po 34 metų, t.y. maždaug tuo metu, kad šį namą vėl reikės renovuoti. Tačiau net ir tai yra labai optimistiškas scenarijus, juk renovacija dažniausiai vykdoma už skolintus pinigus, tad prie nurodytos sumos dar reikėtų pridėti palūkanas už paimtus kreditus ir, suskaičiavus bendrą sumą, galima pamatyti, kad jokios naudos šio namo gyventojai apskritai neturėtų pajusti.

Vidutiniškai palūkanos už kreditus, paimtus bustų renovavimui siekia 5 proc., todėl pirmaisiais metais už 2,4 mln. Lt kredito aptarnavimą tokio namo gyventojai turėtų sumokėti apie 120 tūkst. Lt palūkanų ir dar gražinti dalį paimto kredito. Nors namo gyventojai ir sutaupė 70 tūkst., bet apie tai, kokia yra pinigų kaina – t.y. palūkanos, kažkodėl nutylima. Tad realiai tokio daugiabučio namo gyventojai nieko nelaimėjo, o tik išleido daugiau pinigų, nei būtų išleidę nerenovavę savo namo.

Deja, tokia yra reali šios Vyriausybės aktyviai propaguojamos būsto renovacijos kaina – nauda su minuso ženklu. Tad nenuostabu, kad per metus ši programa nei per žingsnį nepajudėjo į priekį – mąstantys ir skaičiuojantis žmonės supranta, kad tokia renovacija jiem nenaudinga.

Matau tik vieną išeitį iš šios situacijos. Jeigu tai būtų padovanotos Europos Sąjungos tikslinių investicijų lėšos, būtų suprantama, kad niekur kitur jų negalima panaudoti ir juos būtina investuoti į renovaciją, bet tada, kai prie renovacijos prisideda ir valstybė, apie šių pinigų panaudojimą reikia galvoti protingiau, nes Vyriausybė skolinasi pinigus net ne už 5 proc. palūkanų, o už 7 proc., todėl valstybės pinigus būtina investuoti naudingiau ir efektyviau. Tol, kol Vyriausybė šito nesupras, ir bejėgiškai trypčios vietoje, tokia akiplėšiška ir melaginga propaganda vis labiau stums mūsų valstybę į pražūtį, o žmones – į bankrotą. 

Europos Parlamento narys
Viktoras Uspaskichas