2016 m. vasario 9 d. pranešimas VIR

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetas (TTK), atlikęs parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo, kuris jam buvo pavestas Seimo nutarimu Nr. XII-1944, įvertinęs dalyvavusių valstybės institucijų atstovų pateiktą informaciją, išklausęs TTK narių nuomones, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl galiojančio teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Komitetas:

• akcentuoja, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytas reglamentavimas yra dviprasmiškas, todėl teisės taikytojams sudaro galimybes skirtingai interpretuoti teisės normų turinį ir pažymi, kad daugiausia neaiškumų kyla dėl kitos nepanaudotos informacijos, kuri nėra naudojama kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti (baudžiamojo proceso tvarka). Aptariant tokios informacijos naudojimo ir saugojimo klausimus, tyrimo metu konstatuota, kad asmuo, apie kurį renkama kriminalinės žvalgybos informacija ir kuris nepadarė nusikalstamų veikų, surinkta informacija galėtų būti naudojama tik nusikalstamų veikų prevencijos tikslais;
• nurodo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo lygmenyje turi būti nustatytas veiksmingesnis informacijos naikinimo kontrolės reglamentavimas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir laisves ir tinkamą Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyto informacijos naikinimo mechanizmo veikimą;
• pažymi, kad galiojantis reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo, vertinant teikiamos informacijos apie asmenį pobūdį pagal Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymus ir yra taisytinas. Teisinio reglamentavimo neaiškumo pasekmė ‑ manipuliavimas slaptomis, kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis, pažymomis;
• nurodo, kad pats fakto apie turimą kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos metodais ir būdais gautą informaciją atskleidimas laikytinas slaptos informacijos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą atskleidimu (paskelbimu), t. y. padarytu šio įstatymo pažeidimu ar net nusikalstama veika (pagal Baudžiamojo kodekso 125 straipsnį).

Atsižvelgiant į galiojančio teisinio reglamentavimo neaiškumus, TTK siūlo Seimo valdybai sudaryti darbo grupę teisės aktų (Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo ir kitų įstatymų) tobulinimui.

2015 metų rudens sesijoje Seimas pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo. Atlikti tyrimą buvo pavesta dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų dėl galimo netinkamo kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo teikiant informaciją apie asmenis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, nustatant, ar tinkamai buvo saugoma ir sunaikinama informacija dėl asmenų, kurių atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Seimas tyrimą komitetui buvo pavedęs atlikti iki 2016 m. sauso 31 d.

Komitetas 2016 m. sausio 27 d. posėdyje bendru sutarimu pritarė parlamentino tyrimo išvadoms dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo ir teikia jas Seimui tvirtinti Seimo nutarimu Nr. XIIP-4014.

Parengė

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Jurgita Janušauskienė, tel. (8 5) 2 39 6578, el. p. [email protected]